Europos Parlamentas patvirtino naująją Europos Komisiją

Trečiadienį po diskusijų su paskirtąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen europarlamentarai nubalsavo už naujos Komisijos, kuri turėtų pradėti dirbti gruodžio 1 d., sudėtį.

Naujoji Europos Komisija patvirtinta 370 EP narių balsavus už, 282 prieš, o 36 susilaikius. Vardinio balsavimo rezultatai bus pateikti plenarinės sesijos protokole. Naujosios Europos Komisijos sudėties patvirtinimui buvo būtina balsavusiųjų dauguma (EP darbo tvarkos 129.7 straipsnis). Tai bus antroji Ursulos von der Leyen vadovavimo Europos Komisijai kadencija. Pirmoji kadencija truko nuo 2019 iki 2024 m.

Prieš balsavimą U. von der Leyen pristatė naujosios Komisijos komandą ir programą. Ji atsižvelgė į Europos Parlamento klausymų metu pateiktus reikalavimus peržiūrėti kai kurių komisarų atsakomybės sritis. „Mes pasirengę nedelsiant pradėti darbą“, – teigė EK pirmininkė ir pažadėjo, kad Komisija gins laisvės, suvereniteto, saugumo ir gerovės principus. Visa U. von der Leyen kalba skelbiama Komisijos tinklapyje.

Ji taip pat pranešė, kad naujoji Europos Komisija visų pirma parengs konkurencingumo gaires, kurios leistų panaikinti Europos inovacijų atotrūkį nuo JAV ir Kinijos, padidinti sauguma ir nepriklausomybę bei įgyvendinti dekarbonizaciją. U. von der Leyen įsipareigojo tęsti žaliojo kurso įgyvendinimą, paruošti švarios pramonės susitarimą, surengti strateginį dialogą dėl Europos automobilių pramonės ateities, tęsti konkurencingos žiedinės ekonomikos bei Europos santaupų ir investicijų sąjungos kūrimą.

Komentuodama Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir dalyje Afrikos vykstančius karus, EK pirmininkė akcentavo, kad „Europa turi vaidinti didesnį vaidmenį šiose srityse“. U. von der Leyen taip pat paragino Europą skirti daugiau lėšų gynybai ir pažadėjo, kad „Europos saugumas visados bus Komisijos prioritetu“.

Vėliau kalbėję europarlamentarai paragino naująją Komisiją nedelsiant spręsti Europai kylančius iššūkius. Jie siūlė stiprinti Europos konkurencingumą, įgyvendinti žaliąjį kursą, užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir, atsakant į karą Ukrainoje, sukurti gynybos sąjungą. Kiti EP nariai teigė nepalaikysią naujosios Komisijos sudėties.

Laukiama, kad po EP balsavimo naująją Europos Komisiją nedelsiant kvalifikuota balsų dauguma paskirs Europos Vadovų Taryba, kad ji galėtų pradėti dirbti nuo gruodžio 1 d.

Po balsavimo EP pirmininkė Roberta Metsola ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen spaudos konferencijos metu pakomentavo balsavimo rezultatus.

Lapkričio 4-12 d. Europos Parlamento komitetuose vyko paskirtųjų Europos Komisijos narių vieši klausymai. Europarlamentarai vertino, ar jie turi tinkamą kvalifikaciją būti Komisijos nariais ir eiti pareigas, į kurias jie paskirti. Lapkričio 27 d. EP pirmininkų sueiga (EP ir frakcijų pirmininkai) išnagrinėjo atsakingų komitetų vertinimusir paskelbė klausymų pabaigą. 

Ankstesnių Europos Parlamento balsavimų dėl EK sudėties rezultatai:

•    2019-11-27 Ursula von der Leyen: 461 balsai už, 157 prieš, 89 susilaikė

     (bendras EP narių skaičius – 720);

•    2014 10 22 Jean-Claude Juncker: 423-209-67 (bendras EP narių skaičius – 751);

•    2010 02 09 José Manuel Barroso: 488-137-72 (bendras EP narių skaičius – 736);

•    2004 11 18 José Manuel Barroso: 478-84-98 (bendras EP narių skaičius – 732);

•    1999 09 15 Romano Prodi: 510-51-28 (bendras EP narių skaičius – 626);

•    1995 01 18 Jacques Santer: 417-104-59 (bendras EP narių skaičius – 626).

Europos Parlamentas patvirtino 2025 m. ES biudžetą

Trečiadienį europarlamentarai balsavo už kitų metų ES biudžetą, kuriame jų pastangomis užtikrinta daugiau lėšų sveikatos apsaugai, humanitarinei pagalbai, sienų valdymui ir kovai su klimato kaita.

Lapkričio 16 d. pasibaigusiose biudžeto derybose su ES valstybėmis EP nariai užtikrino, kad kitų metų ES įsipareigojimai sudarys 199,44 mlrd. eurų, o konkrečios išmokos sieks 155,21 mlrd. eurų.

Europarlamentarų dėka naujasis biudžetas išlaikys padidintą finansavimą Ukrainai, kuris buvo įtvirtintas 2024 m. vasario mėn. ilgalaikio ES biudžeto peržiūroje. Be to, ES programoms, kuriomis siekiama pagerinti žmonių gerovę, sustiprinti ES valstybių konkurencingumą, kovoti su klimato kaita, sveikatos apsaugos, migracijos ar gynybos iššūkiais, bus skirti papildomi 230,7 mln. eurų (palyginus su pirminiu Komisijos pasiūlymu).

Studentų mainų programai Erasmus+ bus skirti papildomi 422 mln. eurų, o mokslinių tyrimų programai „Horizontas“ – papildomi 20 mln. eurų. Kartu sutarta, kad šios programos nenukentės padengiant dvigubai išaugusias ES gaivinimo plano palūkanas, kurioms sumokėti bus pasitelktas atskiras mechanizmas.

Pagrindinis EP pranešėjas Victor Negrescu (Socialistai ir demokratai, Rumunija) pažymėjo: „ „2025 m. ES biudžetas yra 6 proc. didesnis už 2024 m. biudžetą, o tai papildomi 10 mlrd. eurų europiečių poreikiams ir ekonomikos gaivinimui. Nepaisant sunkių politinių ir ekonominių sąlygų, ES yra pajėgi sutelkti paramą būtinos politikos įgyvendinimui.“

2025 m. ES biudžetui pritarė 418 EP narių, 185 nepritarė, o 67 susilaikė.

Virš 90 proc. ES biudžeto lėšų skirta ES valstybėms, kurios finansuoja piliečių, regionų, ūkininkų, mokslininkų, studentų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo projektus. ES lėšos, kitaip nei nacionaliniai biudžetai, yra investicinės, jomis siekiama skatinti ekonominį augimą. Metinis ES biudžetas yra santykinai nedidelis (apie 160-180 mlrd.) ir prilygsta Danijos biudžetui, kuris tarnauja 5,6 mln. gyventojų, arba 70 proc. Lenkijos biudžeto, kuris skirtas 38 mln. gyventojų.

Europos Parlamento biuro Lietuvoje inf.