„Eglė žalčių karalienė“ atgyja šokio scenoje

Retas kurorto svečias nėra matęs Roberto Antinio (vyresniojo) skulptūros „Eglė žalčių karalienė“ Palangos Botanikos parke: kelios lietuvių kartos albumuose saugo nuotraukas, darytas bronzinių Eglės kojų fone. Šią vasarą „Eglė žalčių karalienė“ ruošiasi atgyti: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Palangos koncertų salėje rugpjūčio 16 ir 17 dienomis kviečia į Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ šiuolaikinę interpretaciją.

Šokio spekaklį pagal Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ muziką kuria choreografas Martynas Rimeikis. Jis savo kolekcijoje turi jau du „Auksinius scenos kryžius“: 2015 m. apdovanojimas jam buvo skirtas už baleto „Visur kur mes nebuvom“, o 2018 m. – už baleto „Procesas“ choreografiją. 

„Eglės žalčių karalienės“ pastatymo muzikos vadovu taps dirigentas Modestas Barkauskas, 2017 m. laimėjęs III vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje. M. Barkauskas yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, garsėjančio universalumu, profesionalumu bei menine vaizduote, meno vadovas.
Šokio spektaklio kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė Vilniaus dailės akademijoje 2004 m. baigė tekstilės bakalauro, 2013 m. - scenografijos magistro studijas. Nuo 2005 m. dalyvauja meno projektuose ir parodose, kuria spektaklių scenografiją ir kostiumus. Dirbo su šiuolaikinio šokio kūrėjais Lora Juodkaite, Rūta Butkus, Dovile Petkūnaite, choreografu Vytautu Brazdyliu, režisieriais Rolandu Kazlu ir Gabriele Tuminaite. 2019 m. sukūrė kostiumus Martyno Rimeikio šokio spektakliui "Dienos, minutės".

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ yra vienas populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių – po 1960 metų, kai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko kūrinio premjera, baletas buvo inscenizuotas dar tris kartus - 1976, 1995 ir 2015 m. Be to, 1965 m. pagal šį baletą buvo sukurtas televizijos filmas. 1960 m. už baletą „Eglė žalčių karalienė“ E. Balsiui buvo skirta valstybinė premija.

„Eglė žalčių karalienė“ - ryškus savojo meto šalies muzikos kultūros reiškinys. Baleto libretą, remdamasis Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, parašė pats kompozitorius, akcentuodamas su baleto specifika susijusius elementus. E. Balsys, kaip scenaristas ir kompozitorius, išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo pagrindinių pasakos veikėjų Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šįmet daug renginių ir premjerų skiria jaunystę Klaipėdoje praleidusio kompozitoriaus E. Balsio (1919-1984) jubiliejiniams metams. Metų pradžioje LMTA Klaipėdos fakulteto salėje įvyko iškilmingas E. Balsio simfoninės muzikos koncertas. Vasarą Palangos koncertų salėje žiūrovų lauks „Eglė žalčių karalienė“, o rudenį Klaipėdos Žvejų rūmuose – vienintelės E. Balsio sukurtos operos „Kelionė į Tilžę“ premjera.

KVMT informacija