Didesnė minimali alga – peilis smulkiajam verslui?

Nuo sausio pradžios įsigaliojo pirmasis naujosios Vyriausybės sprendimas – mėnesinės minimalios algos padidinimas iki 1000 litų. Smulkiojo verslo atstovai prognozuoja, kad pakėlus minimalią algą vėl didės nedarbas: dėl papildomos finansinės naštos verslininkai bus priversti trumpinti darbo dieną, dalį darbuotojų atleisti arba leisti jiems dirbti ne visu etatu. O Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, jog Trišalėje taryboje buvo nutarta, jog ne visi verslo subjektai turės prievolę didinti minimalų mėnesio atlyginimą.

Nebus gerai
Taip trumpai, paklaustas, kaip minimalios algos didinimas atsilieps kurorto verslininkams bei jų įmonėse dirbantiems žmonėms, atsakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos tarybos narys Gintaras Sičiūnas.
„Vėl ne iš tos pusės viskas yra daroma, – sakė G. Sičiūnas. – Ir ši valdžia, kaip ir prieš tai buvusioji, „joja“ ant verslo. 150 Lt padidėjus algai, 89 Lt bus atskaičiuojami valstybei. O žmogui teks tik 40-50 litų. Be to, darbdaviui taip pat teks mokėti daugiau mokesčių. Kitaip būtų, jeigu būtų didėjęs ir neapmokestinamas minimumas“.
Pasak pašnekovo, jeigu iki šiol palangiškiai verslininkai, kurių verslui labai stipriai turi įtakos sezoniškumas, dar stengdavosi išsaugoti specialistus ir per žiemą, dabar to padaryti nebegalės. Vargu ar bus įmanoma įdarbinti žmones ir 0,5 ar 0,75 etato, nes jau iki šiol ne sezono metu tai nebuvo daroma, nes žiemą darbo sumažėja.
„Teks imtis pakankamai drastiškų sprendimų. Mūsų įmonėje, kurioje dirbo 17 žmonių, su minimalios algos padidinimu prieš naujuosius metus teko atleisti 8 darbuotojus, kurie, greičiausiai, papildys registruotųjų Darbo biržoje gretas. Esama ir tokių pasvarstymų, kad gal dabartinėje situacijoje geriau per žiemą stabdyti veiklą ir vėl atsidaryti pavasarį. Patys matote, darbo mes dabar turėjome tik per Kalėdas ir Naujuosius metus. Iki Stintų šventės bus visiškas štilis – tai aišku kiekvienam, kas pereina J. Basanavičiaus gatve ir mato, kiek ten šiuo metų laiku žmonių vaikštinėja“, – aiškino G. Sičiūnas.
Jis pacitavo premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius, neva esą blogai ir neteisinga, kad Vilniuje žmonės vidutiniškai uždirba 2 tūkst. Lt, tuo tarpu periferijoje atlyginimai gerokai mažesni, ir apskritai, vos ne didžioji dauguma dirbančiųjų gauna minimumą.
„O iš ko didesnes algas mokėti, jeigu nėra kaip uždirbti? – retoriškai teiravosi G. Sičiūnas. – Matysime, kaip toliau bus. Kol galėsime mokėti atlyginimus – mokėsime, negalėsime – užsidarysime. Viena viltis – gal išties pakėlus minimalų atlyginimą ir vartojimas augs“.

Per brangu gyventi
„Matot, jeigu žiūrėčiau tik iš savo pozicijos, sakyčiau, kad geriau jau to minimalaus atlyginimo nebūtų didinę, nes tuo pačiu metu didėja mokesčiai, kuriuos moka darbdaviai, – pradėjo savo nuomonę dėstyti bendrovės „Palangos tauras“, kuriai kurorte priklauso viešbučiai „Tauras“, „Info hotel“ bei restoranai „Feliksas“ ir „Žuvinė“, direktoriaus pavaduotoja Rūta Sakalauskienė. – Tačiau mūsų įmonei tai nebus labai aktualu, nes jau dabar mokėdavome didesnius atlyginimus, o minimumą gaudavo tik keli žmonės – sargai, indų plovėjos“.
Tačiau, pasak R.Sakalauskienės, kitoms Palangos įmonėms algų kėlimas gali skaudžiai atsiliepti. Verslininkė paantrino G. Sičiūno žodžiams, jog išties nemaža dalis kurorto verslininkų, kad nereikėtų žmonių ne sezono metu išvaryti į gatvę, o pavasarį vėl priimti, „laikydavo“ juos ir suteikdavo darbo puse etato. Tad daugiau taupyti jau kaip ir nebebus iš ko.
„Jeigu pažiūrėtume plačiau, tai ir tas tūkstantis litų šalies mastu tikrai nėra daug. Turint omenyje, kad už degalus, maisto produktus bei kitas prekes mes dažnai mokame praktiškai tiek pat, kiek turtingesnių Europos šalių gyventojai, o algos tikrai nesiekia jų lygio, Lietuvoje gyventi yra per brangu. Kartais pagalvoju, jog būtų geriau ne trypčioti vietoje, o vienu metu ir algas, ir kainas pakelti iki europinio lygio. Tada balansas būtų teisingas“, – įsitikinusi R. Sakalauskienė.

Ir ne tokie sunkūs laikai buvo
„Mums, dirbantiems su verslo liudijimais, minimalios algos pakėlimas didelės įtakos gal ir neturės, – sakė grožio salone „Elegancija“ dirbanti kirpėja Rolanda Gedgaudienė. – Tačiau žinant, kad pajamų mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į minimalų atlyginimą, to mokesčio teks mokėti daugiau. Taip pat daugiau reikės įmokėti už privalomąjį sveikatos draudimą: iki šių metų mokėjome 78, dabar – jau 92 litus. Tačiau juk ir ne tokie sunkūs laikai buvo“.
Pasak R. Gedgaudienės, iš dalies gaudami didesnį atlyginimą žmonės galės ir daugiau pinigėlių išleisti. Tačiau, kita vertus, kilsiančios ir kainos – juk ir elektra, ir degalai brangsta.
„Tie, kurie gaudavo minimumą, turėtų džiaugtis. Tačiau tiems, kurie padidėjusį atlyginimą turės mokėti, lengva nebus“, – apibendrino pašnekovė.

Dvi medalio pusės
Nekilnojamojo turto įmonės „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) veikloje, sakė, jog jos įmonei, kurioje nėra daug darbuotojų, minimalios algos didinimas skaudžiai neatsiliepsiąs. Tačiau kiek tekę bendrauti su LVDK nariais, jų nuomone, įmonėms ir gamybininkams tikrai bus problemų.
„Smulkųjį ir vidutinį verslą visi tik tranko, o pagalbos iš niekur negaunama, – kalbėjo O. Mackevičienė. – Bus išties labai sunku, matau neigiamų šio sprendimo pasekmių: kol verslas nepagyvės, darbdaviams gali tekti ir etatus mažinti, ir žmones vietoj viso etato įdarbinti 0,5 ar 0,75 etato. Neatmetu galimybės, kad kai kurie darbdaviai pereis prie dalies atlyginimo mokėjimo vokeliuose. Tačiau, kita vertus, yra ir antra medalio pusė: na, kaip žmogui pragyventi iš buvusiojo minimalaus atlyginimo?“
Pasak pašnekovės, jos nuomone, vis dėlto ne Vyriausybė – staiga atsibudusi iš miego ar naujai prie valdžios vairo stojusi – turėtų nė iš šio, nė iš to priiminėti tokius sprendimus. Visų pirma derėtų profsąjungoms ir darbdavius bei verslininkus vienijančioms organizacijoms susitarti tarpusavyje, teikti savo pasiūlymus Seimui, ir tik gerai viską išdiskutavus Vyriausybė turėtų tarti savo žodį bei priimti visas suinteresuotas puses bent minimaliai tenkinančius sprendimus.

Bando tartis
O. Mackevičienės minėtu keliu dabar bando eiti Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija. Jos pirmininkė Zita Sorokienė „Palangos tiltui“ sakė, jog yra teikiami pasiūlymai tiek Seimui, tiek Vyriausybei, dėl kurių šiuo metu jau vyksta diskusijos, kaip būtų galima bent kiek „amortizuoti“ verslininkams su minimaliu algos pakėlimu išaugančius mokesčius.
„Mes jau seniai kalbame, jog keliant minimalų mėnesio atlyginimą vertėjo atsižvelgti į visų Lietuvos regionų verslo aplinką ir galbūt jį diferencijuoti: juk Vilniaus bei didžiųjų miestų situacijos negalima lyginti kad ir su Palangos, – kalbėjo Z. Sorokienė. – Be to, manome, jog derėtų didinti vadinamąsias neapmokestinamas pajamas. Taip pat teikiame Seimui svarstyti du įstatymų pakeitimus, kurie labiau susiję su dirbančiaisiais pagal verslo liudijimus. Siūlome, kad jiems sveikatos draudimo mokestis nebūtų „pririšamas“ prie minimalios algos. Taip pat siūlome keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnį, kad savivaldybės galėtų pačios nusistatyti fiksuotą gyventojų mokesčio pajamų dydį, juolab kad šis mokestis ir patenka į jų biudžetus“.
Dar vienas būdas, kaip būtų galima palengvinti verslo dalią, premjero A. Butkevičiaus minėtosios galimybės, kad sunkumų patiriantys verslininkai galėtų atidėti mokesčius valstybei arba galėtų būti apskritai nuo jų atleisti. Z. Sorokienė minėjo, jog galbūt jau šią savaitę visi šie klausimai bus svarstomi aukščiausiu lygiu.
„Jeigu atsitiktų taip, kad sprendimai nebus rasti, kito pasirinkimo „mažiesiems“ neliks, kaip tik mažinti darbuotojų skaičių arba leisti jiems dirbti ne pilnu etatu, nes reikės ieškoti būdų, kaip išlikti rinkoje. Mes tikrai esme už tai, kad žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, bet verslui šiandien užsidirbti yra itin sunku“, – sakė Z. Sorokienė.

Trišalėj taryboj buvo nutarta kitaip
„Kai Trišalėje taryboje, kurią socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių sudaro respublikinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai, nagrinėjome minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo klausimą, kalbėjome, jog jis gali būti didinamas su sąlyga, kad speciali darbo grupė per mėnesį parengs tam tikrus kriterijus. Pagal juos įmonės bei bendrovės gali būti atleidžiamos nuo prievolės didinti minimalų atlyginimą, jeigu įrodys, kad, pavyzdžiui, jų regione vidutinis darbo užmokestis yra nedidelis arba perkamoji galia yra maža. Darbo kodeksas tai leidžia“, – „Palangos tiltui“ sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Pasak D. Arlausko, jį ir kitus Trišalės tarybos partnerius labai nustebino premjero A. Butkevičiaus išsakytos mintys apie galimą mokesčių atidėjimą ar atleidimą nuo jų tiems verslininkams bei įmonių savininkams, kurie įrodytų negalintys mokėti padidintos minimalios algos.
„Tokį sprendimą Vyriausybė turėjo priimti suderinusi su Trišale taryba. Nelabai supratome: gal kas nors premjerą neteisingai informavo. Dabar esame išsiuntę paklausimus tiek socialiniams partneriams, tiek Sodrai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai, Trišalė taryba planuoja rinktis kitą savaitę ir svarstyti susidariusią situaciją. Nagrinėjamės ir teisinius dalykus: ar galės įmonės per teismą įrodyti, jog jos įstengia mokėti tik 850 Lt minimalaus atlyginimo. Kas bus, jeigu niekas nepasikeis? Sunku prognozuoti. Pavieniai verslininkai išsakė nuogąstavimus, jog jiems gali tekti mažinti darbuotojų skaičių, trumpinti darbo laiką ar kitaip spręsti problemas, kilsiančias dėl minimalaus atlyginimo padidinimo“, – sakė D. Arlauskas.