Darbo grupė dėl paplūdimio tvarkymo įstrigo pasiūlymų brūzgynuose

Valdantieji planavo, kad dar ši Tarybos kadencija patvirtins paplūdimio tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schemą, bet, regis, išeis šnipštas. Vieša paslaptis, kad valdantieji norėtų dar iki savivaldos rinkimų surengti konkursus „restoraninėms“ vietoms paplūdimyje užimti. Bet valdančiųjų siekius žlugdo pernelyg didelė kritika pateiktai schemai, net iš savųjų tarpo – praėjusiame Tarybos posėdyje visi - 21 Tarybos narys – balsavo už paplūdimio klausimo atidėjimą. O ketvirtadienį įvykęs darbo grupės paplūdimio schemai parengti posėdis paliko slogų įspūdį – tarytum politikai ir administracijos vadovai pirmąsyk būtų susėdę dėl daug ginčų keliančio klausimo. Vien pirmosios vietos, numatytos paplūdimio schemoje, svarstymui valdininkai sugaišo valandą ir penkiolika minučių.

Koks schemos pakeitimo tikslas?

E. Simutis domėjosi, ar Nemirsetoje, kurioje taip pat numatyta įrengti vasaros prekybos vietą, bus gelbėtojų postas. Miesto architektas S. Bradūnas teigė, kad aptariama paplūdimio schema tokių dalykų nenumato. „Ji tik parodo viešų vietų išdėstymą“, - priminė visiems S. Bradūnas. M. Skritulskas siūlė visiems apsispręsti, kuriam tikslui rengiama schema. „Vienas tokios schemos tikslų – priversti verslininkus, kurie laimės konkursus prekybos paviljonams paplūdimyje statyti ir tvarkyti, kad juose atsirastų ir tualetai“, - sakė jis. Administracijos direktorius V. Kuznecovas replikavo, kad schemoje tualetai nenumatyti. E. Simutis tualetų klausimą vadino „išpūstu“. „Tualetų paplūdimyje yra pakankamai. Niekas 50-60 metrų spinduliu prie jų negulės, jei jie atsiras paplūdimyje“, - teigė jis. „Tai koks tada visų schemos pakeitimų tikslas?  Kas pasikeis?“ – bandė išsiaiškinti M. Skritulskas. Vicemerė M. Vačerskienė įgėlė jam, kad jis apie schemą žino tik iš spaudos. „Pasikeis tai, kad patys verslininkai rūpinsis savo prekybos plotu“, - atsakė S. Bradūnas.

Ar atsipirks paplūdimio statiniai?

E. Simutis abejojo, ar kas nors Nemirsetoje norės statyti, kaip tai numato paplūdimio schemos aprašas, medinį statinį, jeigu jo statyba kainuos 50-60 tūkstančių litų. „Ar tokie statiniai kada nors atsipirks? Ar negalėtų atokesnėse vietose būti tik palapinės?“ - svarstė Rinkliavų centro direktoriaus pavaduotojas. S. Bradūnas teigė, kad kai kurių verslininkų tokios vertės statybos net atokesnėse paplūdimio vietose negąsdina. „O kai kuriems – baugoka“, - pripažino architektas. Anot jo, pavyzdžiui, prie Būtingės rinkliavos metinis dydis šiemet numatytas 4100 litų. „Pernai buvo didesnis“, - pastebėjo savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vedėja Z. Strikaitienė. Tarybos narys M. Skritulskas tvirtino, kad didžiausia paplūdimio problema – infrastruktūros – tualetų, vandens – stygius. „Tuo turėtų pasirūpinti savivaldybė“, - teigė politikas. Z. Strikaitienė suabejojo, ar reikėtų duoti leidimus statinius paplūdimy valdyti net 5 metus. „Gal reikėtų verslininkams leisti paplūdimyje dirbti du ar tris metus? Reikėtų, kad savivaldybė gautų nors milijoną ir investuotų jį į paplūdimio infrastruktūrą. Kai savivaldybė pastatys paplūdimyje tualetus, vandens prieigas, tuomet bus galima reikalauti, kad ir verslininkai pastatytų atitinkamus statinius“, - sakė vedėja.

Ištiesti kojas vietos bus

 M. Skritulskas nerimavo, kad patvirtinus paplūdimio viešųjų vietų schemą, kuri numato 34 vietas, poilsiautojams nebus „kur ištiesti“ kojų centrinėje miesto dalyje. E. Simutis jį ramino, kad statybų intensyvumas, patvirtinus paplūdimio schemą, nepadidės. „Keičiasi tik vizualus paplūdimio viešųjų vietų vaizdas“, - pridūrė jis.  Z. Strikaitienė sakė, kad ji iš pačių verslininkų girdėjusi, kad atstumai tarp prekybos paviljonų praėjusią vasarą buvę dideli. „Jie siūlė tankiau statinius leisti statyti – vietos poilsiautojams užtenka“, - sakė vedėja. Darbo grupės narys R. A. Mikalkėnas sakė, kad „pliaže dirba“ nuo 1973-ųjų. „Pliaže reikia statyti kuo mažiau. Kuo pliaže daugiau statinių, tuo labiau pliažas sunaikinamas. Infrastruktūros gerinimą reikia pradėti nuo daugiau tualetų paplūdimyje pastatymo. Kaip verslininkai dirbo iki šiol paplūdimyje, taip tegul ir toliau taip dirba“, - sakė jis. M. Skritulskas primygtinai siūlė visiems atokiau nuo centrinės miesto dalies, pavyzdžiui, Šventojoje ar Nemirsetoje įrengti kelias eksperimentines vietas – pasižiūrėti, kaip verslininkams seksis jose dirbti, kaip numato naujas viešų vietų paplūdimyje aprašas. Z. Strikaitienė įspėjo, kad schemoje, kalbant apie rekreacines zonas, nereikėtų jose numatyti vien batutų. „Nereikėtų vien batutais apsiriboti – reikėtų ir apie krepšinio stovus, tinklinio mini aikšteles pagalvoti“,  - sakė ji.

Pasiūlymas – samdyti saugos tarnybą

Kaip paplūdimio zonavimo privalumą ji minėjo, kad patys verslininkai jiems priskirtuose paplūdimio plotuose galės pažaboti išnešiojamąją prekybą. Su ja nesutiko verslininkas T. Žulkus. „Paplūdimyje dirbu 13 metų. Prekeivių išnešiotojų nepavyksta suvaldyti – esame policijos rėmėjai, sulaikome kokį nors prasižengėlį, paleidžiame, o jis vėl sugrįžta. Net dvi baudžiamąsias bylas turime prieš juos“, - sakė jis. E. Simutis, kad kiekvienas paplūdimio verslininkas sugalvos, kaip apsiginti nuo išnešiojamos prekybos, jei jiems bus suteikta teisė savarankiškai tvarkytis paplūdimyje. Bet S. Bradūnas prieštaravo: „Man patys verslininkai prisipažino, kad pagavę nelegalios prekybos išnešiotoją, jį mandagiai palydi iki kaimyno ribų, nes sulaikyti negali“. „Kas norės, sudarys sutartis su saugos tarnyba“,  - kaip problemos sprendimą siūlė jis. T. Žulkus sakė, kad meras buvo žadėjęs, kad jau gruodžio mėnesį bus parengta paplūdimio viešųjų vietų schema. „Dabar matau, kad neaišku, kada ir kaip ji bus parengta“,  - reziumavo verslininkas. Beveik dvi valandas vykusiame pasitarime bendros nuomonės nebuvo prieita, bet, regis, linkstama prie liberalesnės paplūdimio schemos, įtvirtinančios ir iki šiol paplūdimyje buvusius paviljonus, ir naujų reikalavimų stacionarius statinius.