Dar vienu žingsniu arčiau švaresnių Palangos paplūdimių

Antradienį, gruodžio 11, Palangos miesto savivaldybės specialistai kartu su Klaipėdos universiteto, Aplinkos ministerijos, UAB „Palangos komunalinis ūkis“, Palangos turizmo informacijos centro, Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro bei Liepojos universiteto atstovais dalyvavo seminare, kurio tema „Palangos kranto zonos šiukšlių tvarkymo ypatumai ir iššūkiai“. Seminaro metu kalbėta apie paplūdimiams kylančias grėsmes dėl šiukšlinimo ir kaip būtų galima jas suvaldyti.

Keliami lūkesčiai
Kaip pasakojo Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus specialistė, projekto vadovė Aušra Šikšnienė, seminaras vykdytas projekto ,,Atkurk Baltijos atsparumą“ (RBR – Reviving Baltic Resilience) pagrindu, kurio pagrindinis partneris yra Gdansko technologijos universitetas su kitais 7 projekto partneriais.
„Įgyvendinant šį projektą bus ne tik identifikuojami pagrindiniai probleminiai klausimai, susiję su Palangos paplūdimiais, bet ir įsigyta reikiama profesionali bei kokybiška įranga paplūdimiams valyti, kad gyventojų ir atvykstančių kurorto svečių poilsis būtų dar kokybiškesnis“, – sakė projekto vadovė.
Seminaras tikslas – ne tik suburti jau įpusėjusio projekto partnerius ir suinteresuotas organizacijas bei aptarti jau nuveiktus darbus, bet ir, svarbiausia, nusistatyti tolesnius konkrečius projekto įgyvendinimo veiksmus kitiems projekto periodams.

Užliejimas negresia mažiausiai 100 metų
Seminaro metu pranešimus pristačiusi A. Šikšnienė supažindino su projekto tikslais bei eiga, pateikė statistinę situaciją apie Palangos miesto ir pajūrio zonos šiukšlių surinkimo situaciją. Pasak jos, vien per 2017 m. UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“ į sąvartyną išvežė per 13 tūkst. tonų, iš kurių 62,69 proc. sudarė surinktosios būtent iš kurortinės zonos birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Apie tai, ar gresia Palangai užliejimas, kalbėjo Palangos kranto zonos pažeidžiamumo vertinimą pristačiusi KU profesorė Olga Anne. Anot jos, atliktų tyrimų duomenimis, Palangai užliejimas negresia dar mažiausiai 100 metų. Specialios įrangos tyrimo rezultatai atskleidė gamtinius ir socioekonominius pavojus kranto zonai dėl kranto ardos ir paplūdimio zonos pokyčių.
Seminaro metu pateikta Palangos kranto tvarumo vertinimo schema ir jos veiksniai. Paaiškėjo, jog žmonės daro didesnę žalą, nei gamtiniai veiksniai, pavyzdžiui, audros, kurios į krantą suneša dumblius ir kitas jūros dugno sąnašas.

Dažniausia šiukšlė – nuorūkos
LR aplinkos ministerijos atstovo Donato Bagočiaus, savo pranešime kalbėjusio apie jūrinę laivybą, teigimu, 4 proc. šiukšlių Baltijos jūros pakrantėse atkeliauja būtent iš jūros. „Tai – ir laivuose susidarančios šiukšlės, ir mikroplastikas, kuris naujausiais pasaulinio tyrimo duomenimis, vis dažniau, deja, atsiduria ne tik žuvų, bet ir žmonių skrandžiuose. Tad jūrinė laivyba ir tarša jūrinėmis šiukšlėmis – itin opi ir aktuali problema, kuriai būtina rasti efektyvių sprendimo būdų“, – reziumavo seminare dalyvavęs D. Bagočius.
Anot Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Miglės Mikalauskaitės, vienos iš pagrindinių šiukšlių kurorto paplūdimiuose – nuorūkos. Palangos pajūryje rūkymas draudžiamas tik Mėlynosios vėliavos paplūdimio zonoje. Kitose paplūdimio zonose nuorūkų, randamų smėlyje, kiekis išties nemenkas. Šią vasarą buvo inicijuota akcija, kurios tikslas – sumažinti nuorūkų ir šiukšlinimą paplūdimiuose – pajūryje buvo skelbiami garsiniai pranešimai, raginantys paplūdimyje nešiukšlinti ir poilsio vietą palikti tvarkingą.

Modernesnė smėlio valymo mašina
Apie smėlio valymo galimybes susirinkusiems kalbėjo ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius. Jis pristatė planuojamos pirkti smėlio valymo mašinos technines galimybes.
Kaip žinia, šiuo metu paplūdimiai valomi rankiniu būdu, smėlis aeruojamas, tad didžioji dalis smulkiųjų šiukšlių smėlyje nusėda į gilesnį posluoksnį, kuris po kurio laiko vėl iškyla į paviršių. Naujoji ketinama įsigyti smėlio valymo mašina būtų orientuota būtent į smulkiųjų šiukšlių surinkimą.
Kituose Lietuvos paplūdimiuose smėlio valymo mašinos techniškai pritaikytos surinkti ne tokias smulkias šiukšles, tad planuojama įsigyti Palangos paplūdimiams valyti skirta technika siekiama inovatyvesnių sprendimų dėl manevringumo, surenkant ir smulkesnio gabarito šiukšles bei kitų techninių specifikacijų atžvilgiu.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto vertė – 1 mln. 495 tūkst. eurų. Palangos miesto savivaldybės skiriama paramos suma – iki 200 tūkst. eurų, t. y. 15 proc. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2020 m. birželio 30 d. Partneriai: KU, Bastado savivaldybė (Švedija), Linnaeus universitetas, (Švedija), Pietų pramonės plėtros centras (Švedija), Pomeranian Special Economic Zone LtD. (Lenkija), NSR (Švedija), KSSR (Švedija).

Palangos miesto savivaldybės inf.