„Dainų dainelės“ laureatė: svajonė išsipildė

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinė Justė Dumčiūtė jau žinoma daugeliui palangiškių – ji puikaus balso savininkė, nuolat dalyvaujanti įvairiuose renginiuose ir laurus skinanti konkursuose. Paskutinė iškovota pergalė buvo ilgai siekta, bet dėl to dar vertingesnė – ji tapo „Dainų dainelės“ laureate. Jos mokytoja Diana Beržanskienė itin didžiuojasi savo auklėtinės pasiekimais. Ši muzikos mokytoja ekspertė turėtų didžiuotis ir savimi, nes šiemet net du jos auklėtiniai tapo šio konkurso laureatais – be Justės į finalą žengė ir Pradinės mokyklos mokinys Kristupas Kerulis.

Sunkiai įveikiamos pakopos
„Dainų dainelė” – vienas unikaliausių, daugiausiai dalyvių pritraukiančių, ilgametes tradicijas turinčių ir tęsiančių šalies muzikinių renginių. „Dainų dainelė“ siekia puoselėti dainavimo kultūrą, skatinti gabių vaikų meninę saviraišką, atrinkti geriausius šalies jaunuosius solistus ir vokalinius ansamblius. Dar nuo 1974 m. rengiamas „Dainų dainelės“ konkursas į profesionalaus muziko kelią atvedė jau ne vieną šiandien žinomą Lietuvos dainininką.
Nuo 1998 m. Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu „Dainų dainelę“ organizuoja Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla. Kas dvejus metus ištisus devynis mėnesius trunkančiame projekte dalyvauja 3-19 metų vaikai ir mokiniai iš visų 60-ties Lietuvos savivaldybių. Konkurso dalyviai skirstomi į 4 amžiaus grupes. Dalyviai ir būsimi laureatai vertinami pagalintonavimą, vokalinius duomenis, ansambliškumą, repertuaro pasirinkimą ir interpretaciją, artistiškumą, sceninę kultūrą. Vertinant ansamblius dar atsižvelgiama į ansamblio tipą (duetas, tercetas, kvartetas, merginų, vaikinų, mišrus). Zoninių turų ir televizijos koncertuose pasirodo iki 5 tūkstančių jaunųjų dainininkų, akompanuojančių ansamblių dalyvių. Baigiamojoje konkurso laureatų šventėje, tradiciškai rengiamoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, koncertuoja per 300 jaunųjų dainininkų. Per visą „Dainų dainelės“ gyvavimo istoriją joje dalyvavo per 200 tūkstančių mokinių.
„Aš jumis visais didžiuojuosi, iš jūsų auga nauja karta, be kurios nei populiariosios muzikos, nei operinės muzikos atlikėjų nebūtų. Tad iš jūsų išaugs tikri žinovai, mokantys dainuoti Lietuvišką ir tarptautinę dainą“, – gerų žodžių apdovanodamas „Dainų dainelės“ laureatus negailėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Virgilijus Noreika, pirmininkavęs vertinimo komisijai.
Labiausiai patikusią „Dainų dainelės“ dalyvę išrinko LRT televizijos žiūrovai. Jai gerbėjai skyrė per 16 tūkst. balsų, o LRT – specialų prizą.
Kaip teigė muzikos mokytoja D. Beržanskienė, ne taip paprasta tapti „Dainų dainelės“ laureatu, kaip kažkam gali atrodyti. Teko įveikti nemenką kelią iki šios pergalės – atlaikyti daug atrankų ir visuomet stengtis, kad liktum pastebėtas. Justei tai, kaip paaiškėjo, pavyko. Jai pasirodymo metu talkino akordeono virtuozas Algirdas Benetis, kurį moko mokytoja Nijolė Daukšienė. Šis duetas puikiai derėjo kartu ir nors, kaip pastebėjo D. Beržanskienė ir Justės mama Loreta Dumčienė, iki šiol akordeonas dažnai skambėdavo „Dainų dainelės“ scenoje, šįsyk šiuo instrumentu niekas nesinaudojo, tad palangiškiai tuo išsiskyrė iš kitų dalyvių.

Gimtadienio dovana
Natūralu, jog dalyvaujant bet kuriame konkurse, labai stengiamasi ir norisi pasiekti kuo geresnių rezultatų. Nors suvokiama, kad kartais svajonės gali prasilenkti su realybe. Apie pergalę svajojo, žinoma, ir Justė su savo mokytoja, nors ir nedrąsiai. „Prieš „Dainų dainelės“ konkursą mes su Juste dalyvavome viename iš konkurso „Baltijos balsas“ etapų Latvijoje. Jos laukė kita kelionė į Sankt Peterburgą – kitą etapą. Visos kelionės išlaidos buvo apmokėtos, tereikėjo nuvykti. Tačiau būtent ši kelionė sutapo su „Dainų dainele“. Svarstydama kaip elgtis, paskambinau sekretorei paklausti, ar yra kokių vilčių, nes dar tebesitęsė laidų filmavimai. Ji nieko negalėjo pasakyti. Nusprendžiau galiausiai skaudančia širdimi atsakyti kelionę į Sankt Peterburgą, pagalvojau, kad reikia laukti pabaigos. Jau daug teko ruošti vaikų „Dainų dainelei“ ir jie patekdavo į priešpaskutinį etapą, tačiau į tą paskutinįjį – finalinį – turą jie nežengdavo, nes ten jau atrenkamas minimalus vaikų skaičius. O kitą dieną, kaip tik buvo mano gimimo diena, paskambino toji pati sekretorė, pasveikino mane su gimtadieniu ir man tarė: „Turiu jums gimtadienio dovaną“. Paklausiau, kokia toji dovana. Tikėjausi visai ne to, ką išgirdau. Ji man pasakė, kad mano abu vaikai pateko į „Dainų dainelės“ finalą. Gimtadienio dovana buvo gana įspūdinga“, – pasakojo mokytoja.
Mokytoja pripažino, kad „Dainų dainelė“ yra konkursas, kurio kartelė užkelta labai aukštai ir tie vaikai, kurie netapo laureatais, nereiškia, kad nebuvo to verti, bet kompetentinga komisija, kurios pirmininkas yra V. Noreika, išrenka būtent tuos, kurie jų ausiai yra verčiausi aukščiausio pripažinimo. Tą padaryti tikriausiai nėra taip paprasta.

Paprasta mergaičiukė scenoje pasikeičia
„Justei „Dainų dainelės“ konkursas buvo didžiausia siekiamybė. Kadangi ji pati labai troško dalyvauti ir kuo geriau pasirodyti, sulaukė ir iš aplinkinių labai didelio palaikymo. Ir kai paskambinom visiems pranešti, kad ji praėjo atranką, visi labai laukė jos pasirodymo televizijoje. Ji visada labai svajojo dainuoti grojant simfoniniam orkestrui ir dar Operos ir baleto teatre, – pasakojo Justės mama Loreta. – Kadangi šią savo svajonę ji išpildė, klausiau jos, o kokia bus kita. Ji man kol kas neatsakė, dabar tenori po visko pailsėti“.
Jaunajai dainininkei netrukus, vos už kelių dienų, sukaks 13 metų, tad lyg apie ateitį, o kuo gi norėtų būti pabaigusi mokyklą, dar ir nereiktų galvoti, bet kol kas panašu, kad Justė neatsiejama nuo muzikos. „Ji dainuoja visada ir visur. Ji net nejaučia, kai dainuot pradeda. Ji visą laiką yra muzikoje“, – atskleidė mama.
Justės muzikos mokytoja pripažino, jog norėtų, kad Justė savo ateitų sietų su muzika. „Ji turi unikalų „varpelinį“ balselį, kuris labai vertinamas klasikiniame dainavime. Kai aš pirmą kartą ją išgirdau dainuojant, man ji paliko didelį įspūdį – toks nepaprastai švarus balsas, retas kuris gali tokiu pasigirti. Ji turi kai ką tokio, ko niekas neturi, kaip aš sakau, ji turi antrą kvėpavimą. Iš pažiūros atrodanti paprasta mergaičiukė išeina į sceną ir sunku ją būna beatpažinti. Išėjusi į sceną ji atiduoda visą save. Teko iš profesionalų girdėti, jog jos nematyti ir vien klausyti negalima, ją reikia ir matyti, ir girdėti. Dėl to, kad visus savo kūrinius ji pateikia kaip muzikinį paveikslą – su didžiuliais išgyvenimais. Ji labai jautrios sielos mergaitė, labai darbšti, atsakingai žiūri į darbą. Jeigu duodi jai pastabą, ji dėl jos taip stipriai išgyvena, lyg viską būtų padariusi blogai“, – gražių žodžių savo auklėtinei negailėjo mokytoja.
Justė, būdama dar visai jauna, gali pasigirti net trejais pelnytais aukščiausiais įvertinimais, vadinamaisiais „GrandPrix“. Pirmąjį ji laimėjo Bulgarijoje, kai tebuvo devynerių. Tuomet dar nesuprato šio laimėjimo prasmės – įteikė jai prizą, o ji verkė. Ir tai, anot D. Beržanskienės, nebuvo džiaugsmo ašaros, kaip daugelis taip anuosyk manė. Teko mergaitei ilgai aiškinti, kad tai aukštesnis įvertinimas nei pirma vieta. „Šiame konkurse tuomet kilo daug ginčių dėl Justės laimėjimo. Aukščiausias įvertinimas teikiamas vyresniems dalyviams ir tokiam žmogui, iš kurio jau galima kažko pasimokyti. Kilo klausimų, ko galima pasimokyti iš devynmečio vaiko. Prisimenu, labai griežtai pasisakė organizatorius ir kiti atstovai, nes pagal taisykles šį prizą laimi tas, kuris iš komisijos gauna aukščiausią įvertinimą. Justės atžvilgiu taip ir nutiko, vadinasi, ji buvo to verta, ją patys komisijos nariai ir įvertino“, – prisiminimais pasidalijo mokytoja.
Antrąjį aukščiausiąjį įvertinimą Justė laimėjo Latvijoje, jai buvo dešimt metų, o šiemet Klaipėdoje laimėjo ir trečiąjį. „Šie laimėjimai rodo, kad vaikas išties yra apdovanotas talentu. Ne kiekvienas būdamas tokio amžiaus gali pasigirti tokių laimėjimų gausa“, – pripažino muzikos mokytoja.

Ne dėl prizų
Mokytoja Diana atskleidė, kad jos mokinė yra labai kukli, niekuomet neskuba girtis savo pasiekimais. Puikiai jos charakterį atskleidžia gebėjimas džiaugtis kiekviena smulkmena. „Kai vykstame į konkursus, mes visada žinome, kad dalyvaujame ne dėl prizų, o dėl tobulėjimo. Tenka stebėti vaikus, kai visi apdovanojami. Vieni greit čiumpa savo dovaną ir skuba ją analizuoti, o Justė visai kitokia, tai parodo vaiko charakterį“, – papasakojo mokytoja.
Tėvai, ne paslaptis, yra tie žmonės, kurie diegia savo vaikams didžiausias vertybes, rodo jiems pavyzdį. Tad ir jų palaikymas vaikams yra labai svarbus. „Pastebiu, kad tie tėvai, kurie nuolat lydi savo vaikus į konkursus, ir patys nejučia tampa puikiais vertintojais. O kelionės vaikams labai reikalingos. Būnant vien savo krašte, nepamatai, kas dedasi aplinkui. Pernai buvome Rumunijoje ir buvome labai nustebę, kad ten esama labai aukšto lygio mažųjų dainininkų, bet jie neturi lėšų išvykti kitur ir pasirodyti. Mes, kiek galime, keliaujame, tobulėjame, mokomės. Aš ir pati nuolat mokausi“, – kalbėjo talentus ugdanti muzikos mokytoja.