Dainius Kepenis: sveikos gyvensenos mokosi vis daugiau žmonių

Palangos tiltas, 2015-10-08
Peržiūrėta
2579
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dainius Kepenis: sveikos gyvensenos mokosi vis daugiau žmonių

Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja sveikatingumo banga galiausiai turėtų būti įgyvendinama ir politinių partijų, valdžios lygmeniu. Tačiau kol kas tai labiau entuziastų darbas. Tikriausiai mažai kas abejos, kad daugiausiai entuziazmo ir veiklos šioje srityje parodė Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas ir Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. Mokykla švenčia gražias sukaktis, svarbiausia, įgauna vis naujas formas Lietuvoje ir už jos ribų.
– Spalio 1 d. Palangos sveikatos mokykla šventė gražų 25 metų jubiliejų. Ar buvo verta tiek metų tam skirti?
– Mano darbo stažas – 43 metai ir iš jų visose šešiose darbovietėse tarnavau vaikų ir suaugusių sveikatos labui. Ypač didelį pasitenkinimą jaučiu 26-tus metus dirbdamas sveikatos mokytoju Palangos sveikatos mokykloje. Į darbą einu lyg į šventę, o namo grįžtu kaip į laimės ir užuovėjos salelę. Tie metai – mano didžiausias turtas, nuostabi, prasminga ir, viliuosi, kitiems naudinga patirtis. Nežinau laimingesnio už save. Tarp kitko, spalio 12 d. išleisiu 499-ją grupę, o gruodžio pradžioje sulauksiu jau 500-tojo naujųjų sveikuolių kurso.
– Palangos sveikatos mokyklos pavyzdžiu Lietuvos sveikuolių sąjunga rengia sveikatos mokyklas įvairiose Lietuvos vietovėse. Kas jose labiausiai lankosi, kokie rezultatai?
– Jau per 60 įvairių mokymo projektų surengėme vos ne kiekviename Lietuvos mieste ar miestelyje. Tose mokyklėlėse po savaitę mokėsi dirbantieji ir moksleiviai. Rezultatai pranoko lūkesčius. Tai ne tik lieknėjimo ar grūdinimosi ir sveiko maisto kursai, tai – meno gražiai ir darniai gyventi be ligų akademija. Apie tai kalba šimtai puikių dalyvių atsiliepimų. Iki metų pabaigos tokios mokyklos vyks Ignalinoje, Anykščiuose, Zarasuose, Radviliškyje, Telšiuose, Biržuose. O dar kiek susitikimų pavadintų „Ruošk roges vasarą“. Esu nuolat kelyje pas Lietuvos žmones į įvairius gražius šalies kampelius.
– Rugsėjo pabaigoje vedėte sveikatos mokyklą Norvegijos lietuviams. Galite pasidalinti plačiau šia nauja patirtimi. Gal ir kitose šalyse tokios sveikatos mokyklos bus rengiamos?
– Osle lankiausi antrą kartą. Kai pernai pirmą kartą susitikome, buvau pakviestas surengti sveikatos mokymo kursą. Tada pažadėjau.  Po metų savo pažadą įvykdžiau – visą savaitgalį būrį tautiečių vedžiau per sveikatos ABC brūzgynus. Išbandėme sparčiuoju būdu visą „Sanktijos“ programą, kurią vykdome Palangos sveikatos mokykloje. Susitikimai vyko „Lietuvių namuose“. Man išvykus bičiuliai Norvegijoje tęsia sveikatos kelionę, dalyvavo net blaivybės ir sveikatingumo solidarumo bėgime „Už blaivią ir sveiką Lietuvą“.
Panašių kvietimų turiu ir iš Airijos, Anglijos, Vokietijos, tad, manau, tikrai sveikatingumo mokyklos plėsis ir kitose šalyse.
– Šiais technologijų laikais Lietuvos sveikuolių sąjungą žengė dar vieną žingsnį – pradėjo rengti nuotolines sveikatos mokyklas. Koks jos pobūdis?
– Neseniai Palangoje buvo susirinkęs Sveikuolių sąjungos savanorių būrys, su kuriuo pradėjome naują projektą – nuotolinį mokymą, kurio tikslas – padėti jauniems, užimtiems žmonėms savarankiškai įsisavinti sveikatos mokymo programą ir įgyti žinių bei įgūdžių perdavimo praktikos. Tris dienas padirbėjome Palangoje ir savaitę tęsiame per „Skype“. Dalyviai atsiskaito, ką nuveikę savarankiškai, dalinasi patirtimi, gauna atsakymus į rūpimus klausimus ir „namų darbus“ kitai dienai. Taip kasdien darbuojamės, o vakarais kalbamės, aptariame rezultatus, atsiskaitome. Manau, kad ši patirtis labai pravers ateityje, nes visus aplankyti, nors ir daug keliauju, nėra paprasta, o technologijos leidžia palaikyti tolimą ryšį, perteikti užduotis ir stebėti permainas, taisyti klaidas.

Kalbino Juozas DAPŠAUSKAS

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sportas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, kuri ne tik padeda išlaikyti fizinę formą, bet ir gerina nuotaiką, suteikia žvalumo. Fizinis aktyvumas yra būtinas sveikatos išsaugojimui ir gyvenimo kokybės gerinimui.


Susiplanavote atostogas pajūryje, tačiau nelauktai užpuolė kalnai darbų? Bevaikščiodami Basanavičiaus alėja Palangoje sutikote potencialų klientą, kuriam norėtume pristatyti savo paslaugą, tačiau prie savęs neturite kompiuterio?


Jūsų kuriami santykiai visada išlieka žmogiškai šilti ir taurūs, o pagarba ir meilė mamai yra vertybės, kurios visuomet lieka gyvenimo dvasiniu pamatu ir tvirtybės šaltiniu. Tegul mūsų meilė ir dėkingumas sušildo Jūsų širdis, būkite sveikos ir laimingos! Su Jūsų švente! Mindaugas Skritulskas   Lietuvos Respublikos Seimo narys


Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus.


Šių metų balandžio–birželio mėnesiais visose Lietuvos savivaldybėse bus vykdomas antrasis suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas (toliau – tyrimas). Kiekvienoje savivaldybėje bus apklausiami atsitiktiniu būdu atrinkti 18 metų ir vyresni gyventojai.  Tyrimą organizuoja ir vykdo savivaldybę aptarnaujantys visuomenės sveikatos biuro specialistai, koordinuoja – Higienos institutas.


Įtemptas gyvenimo būdas, didelis informacijos srautas, augantis atsakomybės jausmas ir poilsio trūkumas iki šiol buvo pagrindinės lėtinio nerimo priežastys. Šiais metais prie jų prisidėjo ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos – rūpestis savo ir artimųjų sveikata, įvairūs ribojimai, nežinomybė dėl ateities. Psichologė Algina Šamonskienė sako, kad nepadeda ir tai, jog, rūpindamiesi fizine...


Paskutiniais metais vėl pastebimas vis didesnis domėjimasis sveika gyvensena, žmonės tampa sąmoningesni, ieško informacijos, mokosi, šviečiasi, imasi sveikatingumo praktikų. Galima sakyti, sveika gyvensena dalyje visuomenės tampa gera mada. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva Seimas 2013 metus buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Nevyriausybiniame sektoriuje kilusi nauja...


„Daugiau žmonių Lietuvoje vynas, o ne jūra paskandina“, – prieš gerą dešimtmetį, 2004-ųjų vasarą, „Mėlynosios vėliavos“ gelbėtojų poste dažnokai kartodavo posto medicininės tarnybos vadovė, labai apsiskaičiusi, menui, knygoms ir akmenims neabejinga, iš Lenkimų kilusi blaivybės šalininkė Danutė Gintautienė. Mano mamos brolio Bronislavo...


Lapkričio 8-ąją minėsime Europos sveikos mitybos dieną, kurios tikslas skatinti žmones sveikai maitintis bei atidžiau stebėti savo racioną. Netaisyklinga mityba ir žalingi įpročiai yra pagrindiniai rizikos faktoriai, sąlygojantys aukštą mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Sveikatos specialistai sutinka, kad sveikos mitybos įgūdžių turi būti mokoma jau...


Daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių

‚Palangos tilto“ informacija, 2010 02 10 | Rubrika: Miestas

Augant bedarbių skaičiui, atsiranda vis daugiau socialiai pažeidžiamų žmonių. Pristigus pajamų tenka ieškoti išeities iš susiklosčiusios keblios padėties, todėl vis daugiau žmonių kreipiasi į Socialinės rūpybos skyrių, tikėdamiesi gauti maisto davinių. Šiais metais priimti jau 226 prašymai ir prognozuojama, kad skaičius dėl skurdžios materialinės padėties augs.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius