Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia šiemet švęs 190 metų jubiliejų

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 22)

1824-aisiais statyta ir tais pačiais metais pašventinta Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, šiemet minės 190-ąsias savo įkūrimo metines. Ilgiausią amžių skaičiuojantys Palangos savivaldybės teritorijoje esantys į Kultūros vertybių registrą įrašytieji maldos namai į jubiliejų žengia prašyte prašydamiesi remonto – stogo būklė tiesiog apverktina. Norų jį remontuoti esama, tačiau jiems įgyvendinti reikia lėšų – ir ne tik pačiai stogo dangai, bet ir būtinam tvarkant paveldo objektus rekonstrukcijos projektui parengti.

Registre – penkti metai

Į Kultūros vertybių registrą Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip svarbus sakralinis, retas architektūrinis bei istorinis ir pasižymintis kraštovaizdžio vertingosiomis savybėmis objektas,   įrašytas 2009-ųjų sausį. Be paties prie antrojo šimtmečio ribos artėjančio pastato, į registrą įtraukti jame esantys vargonai – jų prospektas ir pats instrumentas. Beje, pastarosios vertybės į registrą įtrauktos anksčiau, nei bažnyčios pastatas – 2002-aisiais.

Prie vertingųjų bažnyčios savybių priskiriama jos stačiakampio plano mūrinė vienbokštė, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus tūrinė erdvinė kompozicija, stogo formos: bažnyčios –dvišlaitis, varpinės bokšto – keturšlaitis, pereinantis į aštuonkampę smailę bei jų dangos tipas – skarda, nors šiuo metu bažnyčia dengta asbocementinais lakštais.

Be tūrinės erdvinės kompozicijos, vertingosioms savybėms priskirtas ir aukštų išplanavimas – kompaktiškas, stačiakampis trijų navų, kurias skiria 5 poros kolonų, su prienaviu ir virš jo esančiu vargonų choru bei virš šoninių navų įrengtomis galerijomis; centrinę navą pratęsianti tokio pat aukščio ir pločio stačiakampė presbiterija, kuri užbaigta plokščia siena su presbiterijos šiaurinėje pusėje įrengta zakristija ir sakykla su kupoliniu baldakimu, sienos bei jų angos ir nišos – arkinės I-ojo aukšto langų ir nišų angos prienavyje ir presbiterijoje, stačiakampės I-ojo aukšto langų ir durų bei nišų angos, stačiakampės langų ir nišų angos su segmentinėmis sąramomis galerijoje arkinės bokšto angos.

Architektūrinis sprendimas bei detalės

Be vertingųjų paties pastato savybių – jau anksčiau išvardintų tūrinės erdvinės kompozicijos, stogo formos bei aukštų išplanavimo – Kultūros vertybių registre akcentuojamas neoklasicizmui priskiriamas fasadų architektūrinis sprendimas bei pati fasadų kompozicija: pagrindinis vakarų fasadas – simetrinis, su centre įkomponuotu bokštu ir statybos data (1824 m.) virš pagrindinio įėjimo; šoniniai šiaurės ir pietų fasadai vienodi, simetriniai, kompoziciją pabrėžiant šiek tiek įtraukiant centrinę dalį, fasaduose ryškus langų angų ritmas, galinis rytų fasadas – simetrinės kompozicijos. Fasadų architektūrinės detalės – profiliuoti I-ojo aukšto langų ir nišų apvadai su spynomis ir sandrikais; bokštą dekoruojančios lizenos; profiliuoti pastogės karnizai su frizo juosta ir statybos datos įrašu; tinko ir rustavimo tipas.

Iš konstrukcijų minimi pamatai, iš abiejų pusių tinkuotos kapitalinės bažnyčios ir bokšto mūro sienos, bažnyčios ir bokšto medinės stogo konstrukcijos, galeriją ir chorą laikančios medinės kolonos, galerijos bei choro medinė konstrukcija ir funkcinė įranga – laiptų į bokštą ir šonines galerijas bei chorą vieta, stalių gaminiai – langų medžiagiškumas, sudalinimas, varstymo būdas, pagrindinio įėjimo vidinės filinginės durys su senoviniu užraktu.

Prie vertingųjų savybių priskiriamos ir patalpų architektūrinės detalės – medinės dažytos kolonos, laikančios šonines galerijas ir chorą, taip pat įmontuota įranga – altorius, įrengtas centrinės navos gale, presbiterijoje – beje, dalis dekoro: dvi angelų statulėlės ir Šv. Dvasią simbolizuojantys du balandžiai sunaikinta, – Dievo Stalo baliustrada, skirianti presbiteriją nuo vidurinės navos, sakykla su kupoliniu baldakimu, vargonai, keturi sietynai.

Vargonai – vieni iš nedaugelio išlikusiųjų

Kultūros vertybės – Būtingės bažnyčios vargonų instrumento bei prospekto – dosjė Kultūros paveldo centre (toliau – KPC) parengta 2001-aisiais. Ekspertizę atliko ekspertai Rimantas Gučas ir Regimanta Stankevičienė, o aprašą rengė KPC muzikos instrumentų istorikas, vargonininkas bei vargonų tyrinėtojas Girėnas Povilionis.

Kultūros vertybės apraše pažymėta, jog vargonų kompleksą sudaro instrumentas bei prospektas, esantys Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje, muzikos choro centre, virš priebažnyčio. 2001-aisiais komplekso būklė buvo patenkinama.

Kalbant apie istorinius duomenis, dera pažymėti, jog ekspertai vargonų autoriaus, dirbtuvės arba gamyklos nenustatė. Spėjama, jog jų pagaminimo šalis yra Rytų Prūsija, o pagamintas instrumentas bei prospektas buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Tai leidžia teigti stilistiniai, techniniai bei konstrukciniai ypatumai. Profesionaliu kūriniu įvardinta kultūros vertybė buvo remontuota 1999 metais.

Apraše pažymima, jog vargonų prospektas stovi viename lygyje su parapetu. Prospektą sudaro žemas cokolis ir daug aukštesnė bei į priekį išsikišusi pagrindinė dalis, kuri yra vieno tarpsnio ir trijų langų. Kiekviename lange stovi po septynis vargonų metalo vamzdžius: kraštiniuose languose registro Principal 8‘, centriniame – registro Octave 4‘ vamzdžiai.

Cokolinės dalies vargonų spintos rėmo ertmės uždengtos įrėmintais sprūdiniais skydais, viršutinės dalies langus užbaigia pusapskričių arkų lankai, o visą prospekto viršų apjuosia platus karnizas.

Apraše minimos medžiagos, iš kurių pagaminti vargonai: medis – pušis arba eglė, – prospektiniai vamzdžiai pagaminti iš alavo-švino skardos, nudažyti šviesiai pilkais aliejiniais dažais bei padengti bronzos pudra.

Vargonų instrumento griežykla įmontuota vargonų spintos pietiniame šone. Klaviatūra uždengiama atlenkiamu dangčiu, vidus dažytas juodais dažais; yra vienas manualas ir šeši registrai, kurių rankenos išdėstytos horizontalioje eilėje virš natų pulto. Registrų traukės – keturbriaunės, rankenos profiliuotai tekintos, dažytos juodai, galuose yra porcelianiniai įdėklai su gotiško šrifto registrų pavadinimo užrašais. Klaviatūra viena, joje – 54 klavišai. Tonų klavišų antdėkliai balto galvijų kaulo, pustonių – juodmedžio. 2001-aisiais trūko registro Mixtur rankenos porcelianinio įdėklo.

Kalbant apie vargonų mechaniką, pažymėtina, jog klaviatūros ir registrų traktūra mechaninė. Yra viena sklendinė oro skirstymo dėžė, kurios viršutinė dalis su narveliais – ąžuolinė, o apatinė – pušinė. Instrumentas turi vienerias lygiagrečias dumples su dvejais maišo formos oro semtuvais. Visa traktūra, mechanizmai ir dumplės yra išlikę autentiški ir aprašo sudarymo metu veikė gerai.

Visi metaliniai vamzdyno vamzdžiai yra vargonų metalo, intonuoti su dantukais. Ant oro dėžių vamzdžiai sustatyti į tris piramides. 2001-aisiais konstatuota, jog vamzdyno būklė gera, tačiau trūksta keleto registro Superoctave 2 vamzdelių bei registro Mixtur bosinės dalies ir daugumos diskontinės dalies vamzdelių.

Po atliktos ekspertizės padaryta išvada, jog vargonai yra profesionaliai bei kokybiškai padaryti. Instrumentas visiškai išsaugojo savo autentišką būklę bei yra vienas iš nedaugelio XIX-XX a. mechaninių vargonų, išlikusių Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčiose.

(Bus daugiau)