Būti tikru politiku lemta ne kiekvienam

Jei nori sugadinti reikalą, atiduok jį spręsti vicemerui Sauliui Simei.
Toks kartus juokelis vis labiau įgauna pagrindą. Paanalizavus beveik prieš dvejus metus dirbančio mero pavaduotojo veiklą, aiškėja, kad jo pastangos darbuotis miesto labui, švelniai tariant, ne itin vykusios.
Praėjusi Seimo kadencija visai šaliai patvirtino, kad populiarus ir žiūrovų mėgiamas pop muzikos atlikėjas nebūtinai yra geras politikas. Nujausti visuomenės nuotaikas, suvokti problemas, žinoti jų sprendimus ir ryžtingai juos priimti gali ne kiekvienas žmogus. Vadinasi, ne kiekvienam lemta būti politiku.
S. Simė yra geras bokso treneris, išugdęs ne vieną pajėgų sportininką. Šiaip, puikus ir visuomet padėti pasiruošęs žmogus. Tačiau sprendžiant iš jo veiklos miesto taryboje, politikas jis yra prastas.
Gal kas galėtų priminti kokius nors teigiamus pokyčius mieste nulėmusią S. Simės iniciatyvą? Gal jis yra pasiūlęs kokį nors palangiškiams svarbų sprendimą? Net aktyviai miesto spaudą skaitantys palangiškiai tokių neprisimintų. Visus tarybai teikiamų sprendimų projektus registruojantis savivaldybės Bendrasis skyrius suskaičiavo vos 7 S. Simės parengtus projektus. Tačiau ir šie – formalūs ir realiai paruošti kitų specialistų.
Pernai S. Simė pasiūlė aiškiai Rinkliavų centro parengtą projektą dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo vietų praplėtimo. Tarybai buvo pateiktos informacinės visuomenės ir peticijų komisijų sudėtys. Kaip komisijos kovai su korupcija vadovas, S. Simė teikė tvirtinimui šios komisijos nuostatus bei priemonių įgyvendinimo planą. Praėjusiame tarybos posėdyje S. Simė pateikė alternatyvius balsavimo pasiūlymus dėl dviejų detaliųjų planų, bet ir tie patys pasiūlymai gimė iš savivaldybei atsiųsto Kultūros paveldo komisijos rašto.
Ir tai – visa viešai matoma šio politiko veikla miesto taryboje per 6 metus.
Politiniu aktyvumu S. Simė taip ir nėra pasižymėjęs. O tam galimybių yra apsčiai: pusantros kadencijos jis priklauso valdančiajai daugumai, yra liberalcentristų partijos Palangos skyriaus pirmininkas, vadinasi turi įtaką miesto taryboje esantiems bendrapartiečiams, paskutinius beveik dvejus metus jis užima vicemero postą – formaliai yra antras žmogus mieste.
Jei meras Š. Vaitkus tiesiog trykšta idėjomis, kurios sėkmingai realizuojamos, jo pavaduotojas S. Simė visą tą laiką šnopuoja vietoje.
Tiesa, vieną S. Simės iniciatyvą palangiškiai prisimins ilgai. Tai jo vadovaujama Saugaus eismo komisija pernai priėmė sprendimą miesto gatvėse žiemos metu kaitalioti eismo kryptis. Vicemero kaprizai per piniginę kirto daugiau nei šimtui palangiškių, kurie šiomis gatvėmis važiavo užsimiršę apie nežinia kodėl pakeistą eismo tvarką. Šie miesto gyventojai gautus baudos kvitus S. Simei galės pateikti prieš kitus savivaldos rinkimus – gal politikas kompensuos žmonių nuostolius.
Prieš gerą pusmetį Saugaus eismo komisiją buvo pavykę įtikinti, kad centrinėje Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento sankryžoje automobilių spūstis kiekvieną rytą ir vasaros sezono metu lemia tai, kad važiuojant nuo Kretingos dešine juosta galima sukti tik į dešinę. Kaire juosta važiuojančius į miestą stabdo sukantys į kairę.
S. Simė pažadėjo spręsti šią problemą ir kreiptis į Klaipėdos regiono kelių įmonę, kuriai priklauso šis kelio ruožas. Kiek teko girdėti, regiono keliai savivaldybei atsakė maždaug taip: jums reikia, jūs toje sankryžoje eismo tvarką ir keiskite.
Kadangi reikalo ėmėsi pats S. Simė, prie šios sankryžos ir šiandien kiekvieną rytą nusidriekia virtinės į darbą vykstančių žmonių automobilių. O gal vicemero vadovaujama komisija išsprendė Vilimiškės kvartale gyvenančių palangiškių problemą? Jei S. Simė nežino kokią, tegu ryte iš šio kvartalo pamėgina į Kretingos gatvę įvažiuoti miesto link.
Naujausias S. Simės „kūrinys“ – du mėnesius „gimdytos“ išvados dėl įvažiavimo į miestą apmokestinimo. Per šį laiką vos kelis kartus suėjusi darbo grupė sugebėjo pasiūlyti tik įvažiavimo tarifus, kuriems nustatyti pakaktų vos valandos darbo.
Išvadų pasiklausyti atėję miesto politikai neišgirdo nė vieno konkretaus S. Simės siūlymo, nė vieno konkretaus paskaičiavimo. Po vicemero vadovaujamos darbo grupės darbo taip ir liko neaišku, kas miestui naudingiau: įvažiavimo mokestis ar pagalvės rinkliava? Racionaliau įvažiavimo rinkliavą administruoti pačiai Palangos savivaldybei, ar šią paslaugą paprasčiau būtų pirkti?
Paklaustas dėl galimo įvažiavimo mokesčio įvedimo termino, S. Simė purto galvą: „Kitų metų vasarai nespėsime“. Aišku nespėsime, nes šį klausimą savivaldybei vėl reikia pradėti svarstyti nuo nulio. Tuomet ką vicemeras su savo darbo grupe veikė nuo rugsėjo mėnesio?
Įvesti įvažiavimo rinkliavą Palangos valdžia buvo pasišovusi jau šių metų vasarą. Tačiau sausio mėnesį net nebuvo paskelbtas rangovo konkursas. Tada atvykę įvažiuojančių automobilių registravimo paslaugas teikiančios įmonės atstovai pasakė, kad atmetus konkursui reikalingą laiką, įdiegti apskaitos sistemą vasaros sezonui nebespės.
Kuris savivaldybės Saliamonas tuomet pasiūlė prie šio klausimo sugrįžti pasibaigus vasarai? Jei pasiruošimas įvažiavimo mokesčio įvedimui būtų nenutrauktas ir vykęs toliau, per vasarą būtų paskaičiuoti ir automobilių srautai, ir galimas pelnas, o po Naujųjų metų virš kelių jau kabintume automobilių valstybinių numerių nuskaitymo įrangą.
O gal jūs nepritariate įvažiavimo rinkliavai? Tuomet duokite šį klausimą spręsti S. Simei.