Birutės parko takais lydėjo Palangos grožio įkvėpta muzika

Šeštadienį Palangos pasididžiavimu pelnytai vadinamame Birutės parke buvo minima jau aštuntoji parko diena. Kasmet nepakartojamų įspūdžių lankytojams dovanojanti šventė šį kartą pakvietė parko lankytojus tradiciškai pasigrožėti įspūdingomis floristinėmis kompozicijomis bei pasiklausyti kompozitorių, gyvenusių ar kūrusių Palangoje arba savo kūrinius susiejusių su Palangos padavimais bei legendomis, sukurtos muzikos.

„Kasmet, kviesdami jus į Birutės parko dienos šventę, mes stengiamės pateikti tai, ko jūs neišvysite ir neišgirsite niekur daugiau – tik čia, tik Palangoje, tik garsiajame F. Andrė sukurtame ir grafų Tiškevičių įkurtame parke“, – sveikindama parko svečius, besibūriuojančius prie centrinių vartų šalia F. Andrė atminčiai skirto paminklo, sakė renginio organizatorė, Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.

Pirmąkart restauruotus parko didžiuosius vartus atvėrė Palangos Birutės parko direktorius Valdas Pakusas ir jaunieji palangiškiai, o pro juos įvažiavusi puikaus žirgo traukiama puskarietė įvežė parko šeimininkus – grafus Tiškevičius, kuriems smuiku griežė kartu važiavęs muzikantas.

Grafų Tiškevičių važis ir paskui jį vilnijantys muzikos garsai vedė svečius parko takais.

Pirmoji lankytojus pasitiko floristinė kompozicija, skirta Palangos orkestrui, kurio Rotondoje vasaros savaitgaliais atliekami kūriniai jau ne pirmą dešimtmetį sutraukia galybes žiūrovų ir klausytojų.

Tarp tikruosius grafus Tiškevičius bei jų laikus menančių pušų įkurta M. K. Čiurlioniui skirtoji kompozicija džiugino ir akį, ir širdį: skambantys kompozitoriaus kūriniai lydėjo praeinančius pro kitiems kūrėjams skirtus floristikos meno stebuklus.

Kaip sakė A. Latonienė, Birutės parke floristinės kompozicijos skirtos M. K. Čiurlioniui – už jo garsiąją „Jūrą“ bei „Žalčio“ sonatų ciklą, – taip pat – Palangos progimnazijoje kadaise besimokiusiam, o vėliau Palangos bažnyčioje giedojusiam bei vargonavusiam J. Tallat-Kelpšai, J. Gruodžiui už jo baletą „Jūratė ir Kastytis“.

„Neatsiejamas nuo Palangos – ir B. Dvarionas, E. Balsys, kurio kūrybos leitmotyvas buvo jūra. Prisiminsime bei pagerbsime ir J. Bendorių, J. Karosą, J. Juzeliūną, S. Vainiūną, dėmesį skirsime S. Sondeckiui, Palangą garsinančiam žymiosiomis „Nakties serenadomis“, – vardijo Birutės parko dienos organizatorė.

Ir suaugę, ir mažieji tiesiog aikčiojo priėję vis naujas kūrybinės grupės iš Latvijos „Liepzars“ bei floristų Editos ir Ginto Ačų kurtas Birutės parką papuošusias floristines kompozicijas, tarp kurių buvo ir interaktyvių, pakvietusių renginio dalyvius ne tik grožėtis gamtos dovanomis, bet ir, pasitelkus gamtines medžiagas, „pamuzikuoti“. Vaikams itin daug džiaugsmo suteikė mušamieji instrumentai, o medinis ksilofonas traukė pamuzikuoti ne tik mažuosius, bet ir suaugusius.

„O, nufotografuokite mane prie mano instrumentų“, – šypsodamasi bičiulių prašė prie – beje, taip pat interaktyvių – kontraboso bei violončelės atsistojusi muzikos mokytoja iš Vilniaus.

„Mama, žiūrėk, kokie smuiko raktai. Ir penklinės. Einam fotografuotis“, – tempė už rankos mamą aštuonmetė Brigita iš Klaipėdos, kuri, pasirodo, jau antri metai mokosi groti smuiku.

Prieš patraukdami pasivaikščioti itin maloningai ir šeštadienį, ir sekmadienį rugsėjo saulės nutviekstais parko takais šventės svečiai galėjo užsukti į Sodininko namelyje veikusią parodą „Parko takeliais“, kurią jautriai ir išmoningai pristatė „Kikilio“ vaikai.

Jaunieji Palangos muzikantai iš S. Vainiūno meno mokyklos sukvietė svečius į Gintaro muziejų, kur atliko su Palanga savo gyvenimo ir kūryba susijusių kompozitorių kūrinius. Pasibaigus šiam koncertui, nuo Gintaro muziejaus terasos po parką pasklido Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ atliekami kūriniai. O vainikavo šventę vasaros sezono koncertus užbaigusio Palangos orkestro koncertas Rotondoje, po kurio svečiai dar ilgai nesiskirstė, iš naujo permąstydami žymiojo M. K. Čiurlionio žodžius: „Kiekvienos tautos muzika, plėtodamos ir augdama, nenustoja savo atskirų ypatybių, nes toliau gamina ją kompozitoriai, kurie, būdami savo Tėvynės sūnūs, gauna iš savo tėvų paaugę su krauju savo dainų meilę ir dažnai, patys nejausdami, mėgsta jų būdą ir ypatybes. Tie tatai kompozitoriai, plėtodami muziką, iš dainelės pagamina dainą, iš dainos simfonijos kompoziciją ir auklėja tikrai kultūrinę muziką“.