Birštono merė: ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai?

Palangos tiltas, 2022-08-25
Peržiūrėta
1498
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Birštono savivaldybės merė
Birštono savivaldybės merė

Vasarą daugelis mūsų mielai aplankome ne tik turistų pamėgtus saulėtus kraštus, tačiau ir Lietuvoje esančius kurortus. Ir nors šie miestai pritraukia nemažai tiek Lietuvos, tiek ir užsienio turistų, pasak Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, pasigendama valdžios dėmesio. Apie kurortų ateitį, infrastruktūrą, ligų profilaktikos svarbą, turistų pritraukimą bei įvaizdžio formavimą Birštono savivaldybė kviečia diskutuoti jau rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ vyksiančioje diskusijoje „Ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai?“. 

Pritraukia turistų srautus

Lietuvos kurortai Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa bei kurortinės teritorijos Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos išsiskiria savo žaliuojančia gamta ir tvarkinga aplinka. Kaip sako N. Dirginčienė, tai traukte traukia iš Izraelio, Vokietijos ir kitų šalių atvykstančius turistus. Neseniai Birštoną gyrė ir čia lankęsis Japonijos ambasadorius, kuris vylėsi, kad Lietuvos kurortų paslaugomis galės pasinaudoti ir jo šalies gyventojai. 

Per daugelį veiklos metų šalies miestai ir vietovės, į kuriuos traukiama sveikatinimosi paslaugų, sukaupė nemažą patirtį ir materialiąją sanatorinės reabilitacijos paslaugų teikimo bazę, išvystė specialią infrastruktūrą, tačiau ateičiai to gali nepakakti. Kaip sako pašnekovė, patirtis rodo, jog kurortams reikalingos ne tik vietos gyventojų ir verslo iniciatyvos, tačiau ir valstybės dėmesys gerinant vietos susisiekimą, turizmo sektorių bei suteikiant gyventojams daugiau galimybių reabilitaciją gauti greičiau ir puikiai tam pritaikytose sanatorijose. 

Verslo ar valstybės klausimas?

Pasak Birštono merės, mūsų šalyje esantys kurortai yra Europos SPA asociacijos nariai, todėl Lietuvos kurortų atstovai pastebi, kad lyginant su kolegomis svečiose šalyse, Lietuvoje trūksta dėmesio ir lėšų. 

„Lietuvos kurortų asociacija ne kartą kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, tačiau dėmesio vis dar nesulaukiama, o juk kurortai padeda kurti ir šalies įvaizdį. Jie svarbūs ne tik sveikatinimo, bet ir turizmo klausimu. Vien Birštonas kasmet sulaukia šešiskart daugiau turistų nei turi nuolatinių gyventojų, o tai dėvi infrastruktūrą, kuri yra itin svarbi. 

Šių metų pradžioje LR sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos priežiūros įstaigų reforma sukėlė realią grėsmę tolesniam kurortų vystymuisi bei jų infrastruktūros plėtojimui. Planuojama, kad Lietuvoje mažėtų stacionarios reabilitacijos, nors turime puikias ir išvystytas paslaugas“, – sako miesto merė. 

Šios diskusijos oponentų teigimu, kurortai ir čia teikiamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų bei turizmo klausimus turėtų spręsti verslas. 

Tikslas – kuo ilgiau išlaikyti žmogų sveiką

Kalbėdama apie kurortų teikiamą naudą pašnekovė sako, kad viena didžiausių naudų yra ligų profilaktika ir žinių apie sveiką gyvenseną gilinimas. Pasak diskusijos iniciatorės, kurortuose besilankantys žmonės pripažįsta, kad reabilitacija ir sveikatingumo paslaugos teikia didelę naudą, o norinčių apsilankyti šalies kurortuose netrūksta ir reabilitacijos, ir laisvalaikio praleidimo tikslais. 

„Visuomet geriau investuoti į prevenciją nei mokėti už tabletes ar gydymą vėliau. Būtent todėl smagu kurortuose matyti jaunas šeimas su vaikais. Svarbu, kad žmonės supranta, jog savimi rūpintis reikia iki ligų, o kurorte gydo ir pati aplinka. Visų kurortų paslaugų tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti žmogų sveiką. 

Jei dideliems miestams ir kaimo vietovėms yra skiriamos įvairios Europos Sąjungos lėšos, kurortai yra aplenkiami nepaisant to, kad čia taip pat reikalingos investicijos, kurios atsipirks ateityje. Mums tiesiog įdomu išgirsti, kodėl negalima skirti daugiau dėmesio kurortinėms teritorijoms ir kokia šių miestų ir vietovių laukia ateitis, jei darbų nesiimsime jau dabar“, – klausia N. Dirginčienė. 

Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. 

Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Programuojami loginiai valdikliai (PLV), yra elektroniniai įrenginiai, skirti automatizuoti įvairius pramoninius procesus. Jie naudojami siekiant optimizuoti procesų valdymą, mažinti klaidų skaičių ir užtikrinti patikimumą.


Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose bus išrinkta pusė Seimo. Istoriniai rinkimų duomenys rodo, kad didžioji dauguma jų būna išrenkama per antrąjį rinkimų turą, nes tam, kad kandidatas būtų išrinktas jau pirmojo balsavimo metu, reikia surinkti rinkėjų balsų daugumą, o tai pavyksta ne visiems kandidatams.


Jei Palangą vis dar vadinate vasaros atostogų kurortu, galbūt pats metas apsilankyti čia ir kitais metų laikais – ištisus metus svečius pasitinkantis pajūrio miestas traukia ne tik poilsiautojus, bet ir verslo atstovus.


Lietuvoje vasaros sezonas – itin trumpas ir pasimėgauti saulės malonumais, lyginant su kitų šiltų kraštų šalimis, mums pajūryje tenka ne tiek jau ir daug.


Vasarą daugelis mūsų mielai aplankome ne tik turistų pamėgtus saulėtus kraštus, tačiau ir Lietuvoje esančius kurortus.


Brangstant viskam, kas įmanoma, statistikai suskaičiavo, kiek šią vasarą kainuos poilsis prie jūros Lietuvoje.


Šie metai Birštonui ypatingi. Pernai minėjęs savo 175-ąjį jubiliejų, kurortas šiemet švenčia kitą iškilią sukaktį – 640-ąsias vardo paminėjimo metines. Brist – taip 1382-aisiais Birštono vardas pirmą kartą buvo užrašytas vieno žymiausių viduramžių Europos kronikininkų vokiečio Vygando Marburgiečio surašytame Prūsijos kronikos pasakojime.


Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad šiemet keliams būtų skirta 543,2 mln. eurų. Be to, 2023 ir 2024 metais preliminariai numatyta skirti po 522 mln. eurų.


Nuolat skubėdami neretai pamirštame savo sveikatą. Atrodo, kad visas problemas išsprendžia gydytojo paskirta vaistų tabletė ar taip išpopuliarėję maisto papildai, todėl dažnai net nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, kurios požymių neišdavė nei simptomai, nei pati moderniausia instrumentinės diagnostikos įranga. Apie tai, kodėl svarbūs kraujo...


Jausmų vakuumas? Nenusiminkim: mes visi reikalingi

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2016 06 13 | Rubrika: Nuomonės

O gal ir nekvaili tie 200 kvadratinių metrų didumo dvariukų-kotedžų statytojai Palangos prieigose. Stato – turi už ką. Gal ir gausiašeimiai. Man tiek daug nereiktų. Ir ne tik man. Ir broliui, genetinį tėvo giminės smėlį Aukštaitijoje Ukmergėje ankstokai „pasirinkusiam“ redaktoriui ir publicistui Kęstučiui G. (1953–2014). Aš tik dabar suprantu Kęsto...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius