Biblioteka ir mokyklos – šviesos skleidėjos

Mes, palangiškiai, labai gerbiame miesto savivaldybės Viešąją biblioteką. Takoskyros tarp skaityklų suaugusiems ir moksleivijai, darželinukams skirtųjų Vaikų bibliotekoje gal net ir nevertėtų ieškoti. Biblioteka – visų išminties namai. Čia atgaivos sielai, žinių iš knygų, periodinių leidinių, interneto semiasi ir iš jūros „parėję“ žvejai, verslininkai, medikai, mokytojai ar miesto tvarkdariai greitadarbiai komunalininkai. Čia renginiai suspėja paskui metų laikus ar Valstybės iškilių asmenybių šventes. Ketvveriems metams praėjus ritmingai savo kasdieninių rūpesčių „rožančiuką“ vynioja ir aukštaitės iš Anykščių Nijolės Bagdonienės nuo 1985 metų vadovaujamos bibliotekininkės.

Daug šviesių puslapių

Praėjusį penktadienį buvo labai įdomu išgirsti jų samprotavimus: „Ir aš juos užauginau...“ 

44 metus vien tik  Palangos vaikų bibliotekoje sąžiningai besidarbuojanti, gretimoje Laukžemėje gimusi Ema Udalcovienė prisimena negirdėtai daug šviesių, įspūdingų puslapių ne tik iš bibliotekos, bet ir viso kurorto gyvenimo. Beje, kaip ir jos nuoširdi kolegė Laima Garlaitė, čia darbinę biografiją pradėjusi 1969 metais, baigusi Vilniaus kultūros mokyklą. Ema Udalcovienė prisiminė Vilniuje tebegyvenančią pirmąją vaikų bibliotekos vedėją Aureliją Ališauskienę, Palangos kultūrai nemažai nuveikusį šviesaus atminimo Leandrą Alminą, o skaitytojų aptarnavimo skryiuje sklandžiai dirbanti ponia Laimutė, įsišnekus apie bibliotekos skaitytojų – vaikų ir tėvų kaitą vaizdingai pasakė: „Ir aš juos užauginau: atėjo mažileliai, o dabar tie suaugę, buvę „mažileliai“ jau net savo anūkiukus su piešinukais į parodas Vaikų bibliotekoje atsiveda. Šitaip mūsų bibliotekoje dešimtmečiams „įsikūrė“ – Anužių, Čilinskų, Beniušių, Vainorių, Piekų ir daugelio kitų šeimos“. Čia dėsningai atklysta mintis – „o argi labai jau čia daug skiriasi vienas nuo kito mokytojas ir bibliotekininkas? Juk abudu pasišventę tai pačiai kilniai, netgi ševntuoliškai misijai – „Asmenybės A-B-C“.

Susietos saitais

Tam pritaria ir Nijolė Bagdonienė, Palangos istorijos žinovė, daugelio šiandienos projektų sumanytoja ir renginių organizatorė: „Palangos mokyklos, lopšeliai-darželiai ir biblioteka susietos labai glaudžiais saitais. Mus vienija tie patys Palangos vaikai. Į mokyklas jie ateina jau pažinę biblioteką. Knygą joje. Raides. Pirmuosius sakinius. Tekstus. Pirmuosius dailius piešinius, visa tai, kas vadinasi MENAS. Šviesa, tad ir – gėris. Biblioteka, knyga, o ir pastaraisiais metais – kompiuterija, internetas priartina ne tik Europos, bet ir viso pasaulio žinias, informaciją ir šiaip augina galvotą palangiškį, jo intelektą. Ne tik mūsų miesto gyventoją: mūsų bibliotekos durys bet kada ir visada atviros prie jūros besiilsintiems vasarotojams, visiems Palangos svečiams“, – smagi akcentavo Nijolė Bagdonienė ir kvietė sekti reklamą bei pasisvečiuoti Vaikų bibliotekoje: štai naują parodėlę surengė ir net knygelę išleido vaikų darželis „Gintarėlis“: „Ateikit, vaikučiai, ateikit, tėveliai, pasidžiaugsim sykiu! „Dėkim vaikai raideles ir gaivinkim širdeles“.

Kad ne tik pavasario, bet ir išmintingos dvasinės šviesos kuo daugiau būtų mūsų gražuolėje pajūrio Palangoje“.

Unikalūs renginiai

Ilgametė Vaikų bibliotekos vadovė N.Bagdonienė žurnalisto dėmesiui (ačiū Jai!) pateikė sunkiai pakeliamą šūsnį medžiagos – bibliotekininkų ir pedagogų, Palangos moksleivijos kūrybingo bendradarbiavimo vaisius.  Iki darbo bibliotekoje vadovavusi ir tuometės LTSR kraštotyros draugijos Palangos skyriui, surengusi ne vieną etnokultūrinę ekspediciją ji kruopščiai rašo ir Vaikų bibliotekos veiklos metraštį, visų renginių medžiaga yra įamžinta ir fotonuotraukose, ir netgi periodinėje spaudoje. Nijolė Bagdonienė prisiminė Lietuvos 1000-mečiui paminėti skirtąjį renginį „Istorija jungia kartas: „Tremtis – amžina atmintis. Prisiminti šių įvykių bibliotekoje susitiko dvi kartos – tremtį išgyvenę  palangiškiai ir mokiniai su savo mokytojais.

Daiva Latožienė, Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos mokytoja, paskatino savo mokines Jovitą Rakauskaitę ir Šarūnę Bagdonaitę rinkti medžiagą apie tremtinius. Merginos pagal surinktą medžiagą parašė rašinį apie partizaną Joną Rimkevičių, kuris jau vaikystėje patyrė skaudžiausių išgyvenimų. „Ar tokia našta nebuvo per sunki“, – klausė moksleivės.

Kęstutis Sauseris, Senosios gimnazijos abiturientas, lietuvių kalbos mokytojos Elenos Mažeikienės ugdytinis, parašė rašinį „Gyvenimo Sibire imperatyvai: ištverti-nepalūžti-grįžti į Lietuvą“. Jo kalbinti žmonės tvirtino, kad ištverti padėjo tikėjimas ir viltis grįžti į Lietuvą.

Net ir skaudi istorija jungia

„Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokytojos Ritos Olšauskienės mokinė Monika Simonaitytė rašo: „Mano senelių, prosenelės gyvenimo istorija – maža LIETUVOS istorija“.

Visų šių istorijų įdėmiai klausėsi Palangos tremtinių klubo pirmininkas Petras Gabrėnas ir jo likimo draugai: Bronislava Gabrėnienė, Stefa Daukšienė, Agota Vaitkuvienė, Irena Stonkienė, Edvardas Skritulskas ir kiti. Visi jie pasakojo moksleiviams savo skaudžias gyvenimo istorijas.

Šiltai pabendravę, visi dalyviai apžiūrėjo Vaikų bibliotekoje eksponuojamą Lietuvos vaikų piešinių parodą „Arverk istoriją ir kurk“.

Taigi, istorija, kad ir kokia skaudi ji bebūtų, jungia kartas.

Taip pat gerbiama N. Bagdionienė pateikė ir to meto Palangos senosios gimnazijos IIIb klasės mokinės Rasos Kšatuckaitės rašinio „Kokią Lietuvą norėčiau mylėti?“ ištrauką:

„Naujasis amžius bus tautų jungimosi ir kosmopolitizmo metas. Nyksta kalbos barjeras, žmonės laisvai keliauja, keičia savo gyvenamąją vietą ir tampa vis abejingesni tautos istorijai, papročiams, kultūrai. Stebėdama savo draugus, suaugusiuosius bei apskritai, Lietuvos socialinį gyvenimą, vis dažniaui susimąstau kokią Lietuvą norėčiau mylėti? Kokioje Lietuvoje noriu gyventi, su kokia Lietuva noriu dalintis savo pasiekimais? Kokios vertybės turėtų atsispindėti kiekvieno širdyje, kad gimtąjį kraštą būtų galima mylėti visa širdimi?

Kad sumažėtų abejingų

Visų pirma norėčiau, kad sumažėtų abejingų žmonių skaičius. Abejingų kaimyno nelaimei, vargstančiam tautiečiui, klestinčiai korupcijai, plintančiai diskriminacijai ir netolerantiškumo problemai. Šiuo metu gąsdina vangi tautos reakcija į vis didėjančius emigracijos rodiklius bei faktą, jog trečdalis darbingo amžiaus žmonių, besidairydami į užjūrio pasakas, palieka gimtinę. Būtent šis sielos paralyžius – gili, išplitusi po visą šalį ir skausminga psichologinė negalia trukdo kurti klėstintį gražesnį rytojų, dėl kurio nemaža dalis lietuvių pavydi didžiosioms pasaulio šalims. Tačiau aš noriu mylėti Lietuvą, kuri siektų lenkti Europos šalis ne ekonominiu, o moraliniu ir vertybiniu požiūriu. Noriu, kad kuo daugiau žmonių suprastų, jog tautos gerovė priklauso ne nuo šalies ploto, o nuo jos gyventojų civilizacijos lygio ir kiekvieno asmeninio indėlio“.

/.../“...Tikiuosi, greitu metu pabuvime iš letargo ir nustosime stebėtis, kodėl tėvynėje neteka pieno upės su kisieliaus krantais, o imsimės realių priemonių: išmoksime prisiimti atsakomybę, keisime savo požiūrį, plėsime supratimą apie bendrystės svarbą, nustosime menkinti save ir gimtąją kalbą. Tokią Lietuvą norėčiau mylėti. Su žmonėmis, kurie suvokia Lietuvą kaip vertybę, kuriai puoselėti reikia aukoti savo laiką, skirti dėmesį ir sutelkti pastangas. Kurkime ją tokią, kurioje norėtume gyventi ir palikti savo vaikams. Lietuva ir bus tokia, kokią sugebėsime ją turėti“.

Daug bendradarbiavimo

Bet vėl suteikime žodį N. Bagdonienei: „Mūsų biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su visais Palangos miesto teritorijoje esančiais vaikų darželiais ir mokyklomis. Juk prasmingo renginio ilgalaikę sėkmę garantuoja tik kolektyvinės pastangos. Palaikome glaudžius ryšius su miesto istorijos mokytojais, su Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centru, projektų vadove Jolanta Liutikiene. Vaisinga kryptimi dirba „Baltijos“ pagrindinės mokyklos informacinio centro vadovė Daiva Navickienė, taip pat mokytoja Neringa Petrulienė, Palangos pradinės mokyklos mokinių piešinių konkursą pagal V.V.Landsbergio pasakas organizavusi mokytoja Auksė Jakumienė.Vaikų biblioteka gražiai paminėjo Palangoje gimusios vaikų poetės Nacionalinės premijos laureatės Ramutės Skučaitės 80-metį, suruošėme renginį, skirtą žemaičių tarmėms, mūsų jaukiose erdvėse, stebint šimtams miesto vaikų, savo kūrybą skaitė ir rašytojas Vytautas Račickas, o bibliotekos sienos tampa puikia miesto menininkų parodų ekspozicija. Biblioteka tarsi magnetas suburia Palangos menininkus, kurių kūriniai tiesiog aistringai alsuoja Baltijos jūra. Jūros motyvų aptiksi dailininkų Juozo Grušio, Romo Pauliko, Rasos Užpelkytės, Ievos Litvaitytės ir, – malonu! –pas mus debiutavusios jaunosios Gražinos Eimanavičiūtės kūryboje.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą  „Mes-juros vaikai".