Bendraujant su vaiku galima sustabdyti net žmogžudystę

Turbūt ne vieną žmogų sukrėtė  nesena trylikametės mergaitės žmogžudystė  - 14-metę moksleivę pasmaugė 15-metis. Tragedija įvyko dviejose šeimose, tačiau visi linkę kaltinti ir socialinį tinklalapį, kuriame jaunuoliai susipažino, ir vaikų neapdairumą, net sveikatos sutrikimus, žinoma, šeimą, mokyklą. Tačiau, pasak Palangos miesto Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro psichologės Rasos Karalienės, tokiose situacijose trūksta tik paprasto ir nuoširdaus bendravimo tarpusavyje. „Šiais laikais žmonės pernelyg yra užsiėmę kitais dalykais ir bendravimui skiria vis mažiau laiko. Tėvams yra ypatingai svarbu su savo vaiku pakalbėti, žinoti jo dienos planus, susipažinti su jų draugais. Kalbėjimasis išsprendžia daugelį klausimų bei rūpesčių“,- kalbėjo psichologė R. Karalienė.

Skiria vos septynias minutes

Statistiniai duomenys įrodo bendravimo stoką, kadangi, anot statistikos, tėvai savo vaikams per dieną skiria vos septynias minutes bendravimui. „Visos problemos ir prasideda nuo bendravimo stygiaus. Vaikams reikia glaudaus ryšio su tėvais, nes nebendraudami jie susvetimėja. Visi ieško kažkokių smulkmių, kas ir dėl ko kaltas. Visada reikia žiūrėti į bendrą foną“,- kalbėjo  Vlado Jurgučio mokyklos socialinė pedagogė Lina Kunickienė.

Anot jos, situacija šiuo metu yra labai grėsminga vaikų sveikatos atžvilgiu vien dėl to, jog vis daugiau jaunesnių žmonių suserga net depresija. To anksčiau nebūdavo. „Vaikai vis jaunesni suserga depresija, o tėvai kartais to nė nepastebi. Labai svarbu, kad tėvai skirtų kuo didesnį dėmesį savo vaikams, dažnas pagalvoja, kad vaikui bloga nuotaika ir palieka jį vieną. Aš patarčiau atvirkščiai – kreipti kuo didesnį dėmesį į savo vaiko nuotaikas, gilintis, kas jį liūdina. Kartais vaikui reikia tiesiog tėvų palaikymo, o ne nugaros atsukimo. Paprasčiausias pokalbis ir palaikymas vaikui gali praskaidrinti nuotaiką“,- kalbėjo L. Kunickienė.

Nepilna šeima – nebūtinai blogas vaikas

Nužudytosios mergaitės mama buvo išvykusi į užsienį dirbti, ir mergaitę prižiūrėjo tik tėtis, todėl daugelis linkę manyti, kad dėl nelaimės kalta mergaitės nepriežiūra. „Iš patirties galiu pasakyti, kad tos šeimos, kuriose tėvas ar mama yra išvykęs į užsienį, dažnai būna net pareigingesnės nei pilnos šeimos. Nereikia laikytis stereotipų, jog nepilnose šeimose vaikai yra neprižiūrimi ir nederamai auklėjami. Puikus pavyzdys, jog trylikametė mergaitė buvo puikiai besimokanti, pavyzdinga mergina“,- kalbėjo apie neseną tragediją, sukrėtusią visą Lietuvą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė.

Ji pasakojo, kad buvo atliktas tyrimas, kuomet buvo stebima devyniolika vaikų, kurių tėvai yra išvykę į užsienį ir juos prižiūri  arba vienas tėvas, ar seneliai, ar tetos ir panašiai. „Rezultatai buvo neįtikėtini: visi vaikai pavyzdingai lankė pamokas, mokėsi pagal savo galimybes, atliko namų darbus, elgesys niekuo neišsiskyrė iš kitų. Todėl galima remtis tais rezultatais ir teigti, jog vaiko elgesys mokykloje nepriklauso nuo šeimos sudėties“,- aiškino E. Lapėnienė.

Devyniolikai vaikų – laikinoji globa

Ji informavo, kad Palangoje praėjusias metais buvo priskirta devyniolikai vaikų laikinoji globa, tačiau nei vienoje šeimoje nebuvo problemų. „Jei laikytumėmės stereotipų, tuomet kiltų klausimas: kodėl berniukas iš pilnos ir padorios šeimos pasielgė šitaip žiauriai? Šitoje situacijoje glūdi gilesnės problemos net už psichologines. Manau, kad tas vaikinukas galbūt kentėjo nuo neurologinio sutrikimo. Sveikas vaikas taip nepasielgtų“,- kalbėjo E. Lapėnienė.

Vlado Jurgučio mokyklos socialinė pedagogė L. Kunickienė sakė, kad nepilnose šeimose vaikams nebent stinga stabilumo jausmo. „Vaikai kartais jaučiasi nepilnaverčiai, kuomet turi nepilnas šeimas, jiems trūksta stabilumo jausmo, palaikymo. Tačiau tą turi pastebėti tik tėvai ar globojantys asmenys. Glaudus ryšys gali suteikti stabilumo jausmą“,- kalbėjo L. Kunickienė.

Kiekvienas turi agresijos

Palangos savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Genutė Kavarzienė taip pat liko šokiruota įvykusios nelaimės „Ją gali komentuoti tik specialistai. Atvejis labai skaudus, tačiau už vaikus turi atsakyti tėvai. Manau, kad tėvai labiausiai turėtų pažinoti savo vaiką ir nereiktų čia kaltini socialinio tinklalapio, mokyklos ar dar ko nors. Visų pirma, tėvai turi prižiūrėti vaiką, kalbėtis su juo, žinoti kur ir su kuo jis eina, bendrauja“,- kalbėjo G. Kavarzienė.

Psichologė R. Karalienė sakė, jog kiekvienas žmogus turi natūralią agresiją, kuri reikalinga žmogui apsiginti nuo smurto. Tačiau kuomet smurtas prasiveržia be pateisinamos priežasties, yra nukrypimas. Tuomet galima tik svarstyti, kodėl taip vyksta. „Dabartiniuose vaikų žaidimuose, televizijoje, internete sutinkama daug smurto. Todėl vaikai pradeda į smurtą žiūrėti kaip į normalų dalyką. Jie pripranta prie smurtinių ir prievartos vaizdinių, todėl mano, kad suduoti galima lengva ranka ir už tai nebus taikoma jokia atsakomybė“,- kalbėjo psichologė.

Vaikas atkartoja matytus vaizdus

R. Karalienė sakė, jog smurtas sukelia abejingumo jausmą vaikui ir kartais jis impulsyviai atkartoja matytus smurto bei prievartos vaizdinius. „Tai išlieka pasąmonėje, todėl net ir nenorėdamas ko nors bloga, vaikas gali impulsyviai taip pasielgti ir vėliau net nežinoti, kodėl taip pasielgė“,- aiškino psichologė.

Jos manymu, visa problema ir kyla dėl dažnai matomų smurtinių vaizdinių, prie kurių greitai priprantama kaip prie normalių reiškinių. „Tėvai turėtų susirūpinti savo vaikų žaidimais, filmukais jau vaikystėje, o ne tik paauglystėje.  Sunkiausias laikotarpis, kuomet reikia didžiausią dėmesį skirti vaiko brandai, jo vienuolikti-keturiolikti metai. Tačiau reikia nepamiršti, kad pradedant auklėti tik vaikui sulaukus paauglystės, nieko nepakeisite. Vaiku reikia domėtis nuolat ir palaikyti ryšį su juo“,- pabrėžė R. Karalienė.

Svarbiausias – nuolatinis bendravimas su vaiku

Psichologė pataria tėvams kasdien skirti savo vaikui didesnį laiką bendravimui. „Reikia domėtis apie jo šiandienos planus prie pusryčių stalo, reikia paklausti, kaip jam sekėsi diena po mokyklos, su kuom bendravo, kokius pažymius gavo. Ruošiant namų darbus paklausti, ar viską supranta. Reikia nebijoti palaikyti artimą ryšį. Jei vaikas nenori pasakoti, tuomet pats pasakokite apie savo dieną, galbūt taip vaikas irgi atsivers jums. Bendravimas išsprendžia daug rūpesčių“,- patarė psichologė.

Psichologės nuomone, įtariamas žmogžudyste berniukas turėjo tapatybės problemų. „Galbūt vaikas buvo nepatenkintas savo tapatybe, jis kūrė savo naują įvaizdį, kūrė naują save. Tas, kas nepriima savęs, koks jis yra, dažnai socialiniuose tinklalapiuose net nededa savo nuotraukos, kaip buvo ir su įtariamuoju berniuku“,- sakė R. Karalienė.

Nors klausimų kyla daug, tačiau kalbintosios mano vienareikšmiškai: reikalingiausias bendravimas, kad būtų išaiškintos vaiko problemos. Ir nesvarbu, ar jos psichologinės ar ne, tačiau bendravimas padeda vaikui jaustis reikalingam ir saugiam.