Atsinaujinęs Gintaro muziejus vilioja naujomis ekspozicijomis ir prabanga

Restauruotas ir atnaujintas Palangos gintaro muziejus, praėjusį penktadienį atvėręs duris lankytojams, sulaukė dar neregėto dėmesio: atidarymo iškilmes tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija, o į jas atvyko Lenkijos Kultūros ir paveldo apsaugos ministrė, profesorė Malgorzata Ominalowska, Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis, Ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuvos Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kiti garbingi svečiai.
Anot R. Budrio, kuris atsinaujinusiuose Tiškevičių rūmuose (taip dar žinomas Gintaro muziejus – aut.) tapo gidu būriui garbingų svečių, pagal neseniai Berlyne rastus vokiečių architekto autentiškus brėžinius atkurtas Tiškevičių dvaras yra dar puošnesnis, nei buvo tarpukariu.
„Aš pasakysiu atvirai: esu įsimylėjusi Palangą“, – kreipėsi Lenkijos Kultūros ministrė M. Ominalowska. Ji teigė, kad Gintaro muziejus – puikiausias pavyzdys, kaip tikslingai reikia investuoti pinigus.
Ūkio ministras Gintaro muziejų vadino reprezentuojančiu visą Lietuvą.
Iškilmių kulminacija buvo istorinio žibinto prie naujojo Gintaro muziejaus įėjimo įžiebimas, vėliau garbūs svečiai – Lenkijos kultūros ministrė, profesorė M. Ominalowska, Lenkijos instituto direktorė dr. Malgorzata Kasner, Lietuvos kultūros ministras Š. Birutis, šalies ūkio ministras E. Gustas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Birutės parko vadovai Antanas Sebeckas ir Valdas Pakusas – pietinėje rūmų pusėje pirmiausia pasodino vardinę rožių krūmų alėją.
Kiekvienas vardinis rožių krūmas yra skirtas su grafais Tiškevičiais ir tuomete Palanga susijusioms istorinėms asmenybėms.
Rožių alėjoje pirmiausia buvo pagerbti Palangą papuošusių rūmų ir įspūdingo parko sumanytojams grafams Antaninai ir Feliksui Tiškevičiams.
Kitos rožės skirtos Palangoje kūrusiam garsiam lenkų poetui Adomui Mickevičiui, rūmus suprojektavusiam vokiečių architektui F. Schwechtenui, vieną iš gražiausių Europoje parkų sukūrusiam prancūzų landšafto architektui Eduardui Fransua Andre, garsiam lenkų kompozitoriui Frederikui Šopenui, kurio muzika skambėdavo grafų dvare, vienam iš garbingiausių Tiškevičių svečių – kunigui poetui Maironiui, Palangoje ne kartą viešėjusiam ir čia kūrusiam lietuvių kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui.
Vėliau garbingiausiems svečiams ekskursiją po rūmus surengė pats Lietuvos dailės muziejaus vadovas R. Budrys. Pirmame aukšte pristatant atkurtus grafų kambarius R. Budrio pasakojimą apie jų gyvenimą Palangoje papildė ir Lenkijos kultūros ministrė M. Ominalowska.
Mokslininkė daug metų tyrinėjo Tiškevičių laikų Palangą ir yra pelnytai laikoma geriausia to laikmečio Palangos istorijos žinovė pasaulyje. Savo tyrinėjimus ji 2011 metais yra išleidusi atskira knyga „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“, kuri visai neseniai išversta į lietuvių kalbą.
Svečiams stabtelėjus prie autentiškais to laikmečio didikų rūbais aprengtų manekenų, viešnia papasakojo vieną istoriją, kuri iliustruoja, kaip Feliksas Tiškevičius stipriai mylėjo savo žmoną Antaniną.
Kalbama, kad kartą viešint viename Prancūzijos kurorte, jie susėdo viešbučio hole, kuriame virš kanapos ant sienos kabėjo masyvus paveikslas. Antanina atsitiktinai atsisėdo po juo. Neiškentęs Feliksas paprašė, kad jo žmona apsikeistų vietomis su grafo seserimi, nes negalįs pagalvoti, kas nutiktų, jei tas paveikslas nukristų.
Apžiūrint senųjų gintaro dirbinių kolekciją, M. Ominalowska pastebėjo, kad dar 19 a. Palangos gintaro apdirbimo manufaktūrose dirbo per 100 meistrų, kurie iš gintaro gamino islamo religijos rožinius, kuriuos eksportuodavo į Turkiją.
Ekskursija po Gintaro rūmus baigėsi čia įsikūrusiame gintaro salone, kurio šeimininkė Edita Kosovceva Lenkijos kultūros ministrei padovanojo gražų gintarinį suvenyrą, su kuriuo M. Ominalowska nesiskyrė ir vėliau vykusio jos knygos pristatymo metu.
Iš svečių ir ekspoziciją apžiūrėjusių iškilmingo atidarymo dalyvių puikų restauruotų rūmų ir atsinaujinusios ekspozicijos įvertinimą išgirdęs R. Budrys sakė tikįs, kad ankstesniais metais vidutiniškai po 80 tūkst. lankytojų sulaukdavęs Gintaro muziejus šiemet taps bent dukart populiaresnis.
Pirmajame aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintais istoriniais rūmų interjerais, pasakojančiais apie grafų Tiškevičių gyvenimą šiuose rūmuose. Palangos bei grafų Tiškevičių istorija besidomintiems lankytojams pristatomos penkios salės: Holas, Renginių salė, Raudonasis salonas, Didysis salonas, Grafienės kabinetas, Mėlynasis salonas, Jaunojo grafo kabinetas, Mažasis salonas. Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami 18 amžiaus pabaigos – 19 amžiaus pradžios didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių, kitų Lietuvos didikų rūmų bei privačių kolekcijų. Interjerų ekspozicijos autorius – R. Budrys.
Antrajame aukšte pristatoma unikali gintaro ekspozicija, kuri praturtinta ar¬cheo¬lo¬gi¬niais eksponatais, at¬nau¬jin¬ta ir ink¬liu¬zų ko¬lek¬ci¬ja. Lan¬ky¬to¬jai ga¬lės iš¬vys¬ti vi¬siš¬kai nau¬ją gin¬ta¬ro morfologi¬jos eks¬po¬zi¬ci-ją.
Restauruojant vidų teko keisti net medines perdangas, mat jos buvo taip išpuvusios, kad, kaip juokavo statybininkai, muziejaus vedėja vieną gražią dieną būtų įgriuvusi į pirmąjį aukštą su visa kėde.
Tiksliai pagal neseniai atrastus dvarą projektavusio architekto F. Schwechteno brėžinius restauruoti rūmai yra dar puošnesni nei grafų Tiškevičių laikais.
Pavyzdžiui, antrame aukšte, kuriame grafas buvo įrengęs 14 miegamųjų svečiams, grindys buvo išklotos paprasčiausiomis lentomis. Dabar čia žvilga parketas.
Ilgą laiką Gintaro muziejuje nebuvusius lankytojus nustebins naujas įėjimas į pastatą iš pietinės pusės.
Po restauracijos visuomenės reikmėms atiduotas cokolinis aukštas, kuriame anksčiau buvo pagalbinės patalpos.
Dabar čia įrengta bilietų kasa, drabužinė, istorinė ekspozicija, 60 vietų konferencijų salė.
Erdvesnis tapo vestibiulis, kuriame bus galima išgerti kavos.
Anksčiau muziejuje tebuvo tik du tualetai. Dabar cokoliniame aukšte įrengti beveik 20 vietų tualetai, kurie pritaikyti ir neįgaliesiems. Įrengtas ir liftas, kuris neįgaliuosius nuo fasado pakels į bet kurį aukštą.
Naudingasis muziejaus plotas padidėjo beveik trečdaliu.
Projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“ finansavo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Jį Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšomis 2013–2015 m. įgyvendino Lietuvos dailės muziejus.
Projekto rangovas – UAB „Irdaiva“.
Atnaujinto muziejaus iškilmės tęsėsi tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio praėjusį savaitgalį. Penktadienį, Istorijos dieną, renginiai prasidėjo Palangos grafų Tiškevičių liūtuko pasakojimais – vyko I edukacinis renginys šeimoms su vaikais „Ir iškilo didis rūmas ant kalno“. O penktą valandą įvyko oficialus muziejaus atidarymas, kurio kulminacija buvo istorinio žibinto prie naujojo Gintaro muziejaus įėjimo įžiebimas.
Iškilmingą Tiškevičių rūmų atidarymo ceremoniją penktadienį pabaigė M. Omilanowskos knygos „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“ lietuviškojo leidimo sutiktuvės, kuriomis buvo atidarytas Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų centras.
Šeštadienį Tiškevičių rūmuose vyko Meno diena, vėl nebuvo užmirštos šeimos su vaikais – vyko II edukacinis renginys šeimoms su vaikais „ Kaip rūmai po karo atgijo“, II vizualinis pasakojimas apie grafų Tiškevičių rūmų puošybos elementus ir meno kūrinius, parodos „Palangos grafų Tiškevičių rūmai: didikų rezidencija, Dailininkų kūrybos namai, Gintaro muziejus“ pristatymas ir pokalbis apie rūmuose veikusius Dailininkų kūrybos namus. Vakare muziejaus rūmų terasoje, prie rožyno, visi galėjo pasidžiaugti Naisių vasaros teatro muzikiniu spektakliu „Beprotiškai fantastiškos Vytauto Kernagio dainos“.
Sekmadienį buvo tęsiami edukaciniai renginiai: įvyko III edukacinis renginys šeimoms su vaikais „Stebuklingos Jūratės ašaros“, parodos „Felikso Daukanto kūrybos retrospektyva“ pristatymas ir pokalbis su menotyrininke dr. Jurgita Ludavičiene.
Kaip teigė pastato restauraciją atidžiai prižiūrėjęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius R. Budrys, pagal neseniai Berlyne rastus vokiečių architekto autentiškus brėžinius atkurtas Tiškevičių dvaras yra dar puošnesnis, nei buvo tarpukariu.
Pavyzdžiui, F. Schwechteno suprojektuotas žibintas rūmuose taip ir nebuvo pastatytas. Jis buvo atkurtas pagal dvaro projekte aptiktą architekto eskizą.
Restauruotų rūmų ir jos ekspozicijos prabanga vakar įsitikino ir pirmieji rūmų sales apžiūrėję gausūs svečiai, vėliau ekspozicijas apžiūrėjo visi norintys.

Straipsnyje naudotasi Palangos miesto savivaldybės pranešimu spaudai, „Lietuvos ryto“ informacija.