Atsargiai – mirtinos žuvys
Dryžuotasis zebras
Dar viena žuvis, su kuria nerekomenduojama susidurti plaukiotojams, – sparnuota dryžuotoji. Ji dėl savo išvaizdos dažnai vadinama zebru.
Ši žuvis nejudėdama styro kur nors koralų šešėlyje ant jūros dugno, lėtai mojuoja ilgais, puošniais, spindinčiais pelekais. Ją lengva palaikyti vandens augmenijos spalvota puokšte. Toks apsirikimas gali brangiai kainuoti.
Pajutusi pavojų sparnuotoji dryžė akies mirksniu iškiša savo aštrius, nuodingus dyglius. Nors ir nežymus bent vienas tokios adatos bakstelėjimas žmogui sukelia didelį skausmą. Jis gali prarasti sąmonę. Įdurta vieta sutinsta ir apmiršta. Skausmas pradeda šiek tiek mažėti po kelių valandų, o praeina tik po savaitės.
Jei nardytojui įsminga keli dygliai, jis gali iš karto netekti sąmonės, būti paralyžiuotas.
Pakartotinai įsidūręs sparnuotosios dygliais žmogus įgauna imunitetą. Tačiau tokių „bandymų“ geriau vengti.
Maskavimosi meistrė
Dar vienas sunkiai pastebimas ir labai klastingas tropinių vandenų gyventojas – karpuotoji žuvis. Šios apie 40 centimetrų ilgio žuvys tyko neatsargių plaukiotojų Raudonojoje jūroje, Indijos ir Ramiajame vandenynuose.
Jos yra atstumiančios – galva netaisyklingos formos, o burna ir akys nukreiptos į viršų. Šių žuvų oda – minkšta, negraži, lyg padengta karpomis.
Išskirtinis šių žuvų požymis – sugebėjimas puikiai maskuotis aplinkoje. Jas labai sunku pastebėti net sekliame vandenyje.
Trumpos ir ilgos adatos, kuriomis apsiginklavusios šios žuvys, yra paslėptos nugaros pelekuose ir pasirodo tik juos palietus. Kai kurios adatos turi vageles, kaip gyvatės dantys. Jomis teka nuodai, kuriuos gamina specialios liaukos. Karpuotosios dygliai labai standūs, tvirti, jie gali pradurti net storus nardytojų kostiumų padus.
Šių žuvų nuodai žmonėms sukelia skausmą, nuo kurio galima net išprotėti, prarasti sąmonę. Įdūrimų vietose atsiranda skaudūs ištinimai, sutrinka kvėpavimas. Jei nebus suteikta pagalba – po penkių valandų žmogų gali ištikti koma. Jei karpuotosios dūris pataiko į stambesnę kraujagyslę, mirtis gali ištikti dar anksčiau. Bet ir išgyvenusieji paprastai dar serga kelis mėnesius.
Šias nuodingas žuvis žmonės valgo Indijoje, Samoa saloje, Naujojoje Gvinėjoje. Prieš tai nulupama jų oda ir pašalinami mirtinų nuodų dygliai.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
as 2012-02-23 20:50 ([email protected] / IP: 78.56.4.5)
O ar miestiečiams nebūtų įdomiau susipažinti su savosios jūros gyventojais?Taip pat skaitykite
Rūkyta žuvis – itin populiari tarp poilsiaujančiųjų Palangoje bei vietos gyventojų. Nieko keisto, kad rūkytą žuvį parduodančių vietų galima aptikti pačiose įvairiausiose kurorto vietose.
Kalėdų alėja Palangoje jau kuria savo istoriją
2022 12 20 | Rubrika: Miestas
Palangoje jau tapo Kalėdų tradicija dalį J.Basanavičiaus gatvės paversti puošniai padabintų eglučių alėja, kuri kurorto gyventojus ir miesto svečius džiugina iki pat Trijų Karalių.
Keli svarbūs patarimai, be ko dviratininkui nerekomenduojama išvažiuoti iš namų
2022 06 21 | Rubrika: Miestas
Viena populiariausių pramogų vasarą – važiavimas dviračiu.
Pajūryje prie Palangos pastebėtas įspūdingos išvaizdos gyvis – ilgoji skorpionblakė (Rantra linearis). Šis vabzdys yra viena iš dviejų Lietuvoje gyvenančių skorpionblakių rūšių.
Žvejų rojus Palangoje: prie Lietuvos krantų neršti atkeliavo neįprastos žuvys
2020 05 23 | Rubrika: Miestas
Pastarosios dienos pajūryje tikras džiaugsmas meškeriotojams. Iš Atlanto vandenyno prie Lietuvos krantų neršti atkeliavo neįprastos žuvys – vėjažuvės,
Žiemiški orai pajūryje pradžiugino stintos mėgėjus – žvejų tinkluose ši agurkais kvepianti žuvis spurda vis dažniau. Tiesa, pasak vietos žvejų, kol kas laimikis nėra itin gausus – per naktį į tinklus pakliūva vos keliasdešimt kilogramų stintų. Jei oras palankus, pavyksta sužvejoti maždaug 100 kilogramų.
„Jūra – be durų, o žuvys, taip pat žvejų viltys... danguje“
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 10 07 | Rubrika: Miestas
Vėl rūpi pristatyti „Palangos tilto“ skaitytojams kaip reta žaismingą, unikaliose Karklės kapinaitėse amžinam su žmona Lenija jūros maldų „pasiklausyti prigulusį“ mokytoją – virtuozišką poezijos princą Salį Šemerį Šmerauską. Tai jo žvaigždėta fantazija atrado žodžius – „palangojimai“, „palangoti“, tai...
Atsargiai – mirtinos žuvys 1
2012 01 30 | Rubrika: Jūros vaikai
Dryžuotasis zebras Dar viena žuvis, su kuria nerekomenduojama susidurti plaukiotojams, – sparnuota dryžuotoji. Ji dėl savo išvaizdos dažnai vadinama zebru.
Jauniausi bėgo greitai, nes bijojo miške susidurti su vilkais
Alfredas PUMPULIS, 2011 05 06 | Rubrika: Sportas
Tradicinis „HBH Juozo Alus“ bėgimas suburia pačius ištvermingiausius profesionalius ir mėgėjus bėgikus. Bėgti krosą miške – smagu ir gera.
„Esu labiau Emo „iš širdies“, o ne dėl išvaizdos“
Monika Urnikytė, Rasa Kornelija Marozaitė, Palangos senoji gimnazija, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas
Šiais laikais pastebime ne vieną savo išvaizda ar apranga iš minios išsiskiriantį žmogų. Tokių pavyzdžių galime sutikti ne tik gatvėje, bet ir mūsų miesto mokyklose. Kuo toliau, tuo daugiau mokinių drąsiai eksperimentuoja savo įvaizdžiu, netgi mokyklinį švarką paversdami jo dalimi. Nutarėme pakalbinti moksleivę, kuri galbūt kai kam atrodo keistai, bet visi sutinka, kad išskirtinai. Ji –...
