Atgaivinti turizmą Šventojoje: misija įmanoma?

Penktadienį į Palangos miesto viešosios bibliotekos salę gan gausiai rinkosi palangiškiai bei šventojiškiai, kurie neabejingi Šventosios miestelio ateičiai. Vizijas, kaip būtų galima čia vystyti turizmo infrastruktūrą, pristatė Ūkio ministerijos, Klaipėdos universiteto bei Šventosios turizmo asociacijos atstovai.

Nagrinėjo Šventosios situaciją
Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Lidija Bajarūnienė susirinkusiesiems pristatė Jungtinių tautų Pasaulio turizmo organizacijos ir Ūkio ministerijos mokymų turizmo specialistams rekomendacijas Šventajai. Mokymai vyko praėjusį pavasarį, juose dalyvavo didžiųjų ir kurortinių miestų bei vietovių savivaldybių specialistai, Turizmo informacijos centrų bei akademinės bendruomenės atstovai. Viena iš mokymų dalių buvo vizitas į Šventąją, kurio metu analizuota esama padėtis bei turima infrastruktūra ir pasiūlytas veiksmų planas, kaip būtų galima plėsti turizmą šiame kurortiniame miestelyje.
Dalyvavusieji mokymuose bendravo su Šventosios verslininkais bei gyventojais, patys stebėjo esamą situaciją. Pirmas jiems kilęs klausimas: visuose Palangos strategiją bei plėtrą apibrėžiančiuose dokumentuose minima, jog Palanga – visus metus veikiantis tarptautinis kurortas. O apie Šventąją praktiškai niekur neužsimenama, išskyrus būsimąjį uostą. Pateikiami ir skaičiai: iš Ūkio ministerijos gautosios ES lėšos turizmo infrastruktūros plėtrai pasiskirstė taip: 65 proc. Palangai ir 35 proc. – Šventajai: „Energetiko” bei „Gubojos“ rekonstrukcijoms. Tuo tarpu iš Palangos miesto Savivaldybės biudžeto miesteliui skiriama tik 2 proc. lėšų.

Esama padėtis
Parengtoje analizėje išvardintos Šventosios stipriosios bei silpnosios pusės, išvardintos galimybės bei grėsmės ir pateikiamos kelios galimos plėtros vizijos.
Prie stipriųjų Šventosios pusių priskiriami gamtos ištekliai, dviračių takai, nedideli atstumai iki Palangos bei Liepojos, nedidelis uostas bei Šventosios upės potencialas, sveikatai palankus mikroklimatas, neįgaliesiems pritaikyta infrastruktūra, Gintaro kelio maršrutas, puikios sąlygos žvejams bei vandens sporto mėgėjams. Ir akcentuota, jog Šventojoje – draugiški žmonės. Silpnybės gi esančios tokios: nėra ilgalaikės plėtros prioritetų; nėra palankaus įvaizdžio; trūksta infrastruktūros bei informacijos apie paslaugas; trumpas sezonas; paslaugų paplūdimyje stoka; neaktyvi bendruomenė. Akcentuota, jog nėra finansinių ir moralinių paskatų iš Palangos miesto savivaldybės pusės.
Kalbant apie Šventosios galimybes, išskirta būtinybė sukurti aiškią ateities viziją, patraukti užsienio ir vietos investuotojų dėmesį, plėtoti uosto infrastruktūrą, remti smulkių ir vidutinių verslininkų bei šeimos verslo iniciatyvas, akcentuoti rekreacijos galimybes, pratęsti dviračių taką iki Latvijos. Būtina esą stiprinti vietos bendruomenę, vykdyti aktyvią rinkodarą bei naudoti ES paramą.
Iš grėsmių paminėtos ekonomikos nuosmukis, bedarbystė ir nedidelės pajamos, žema turizmo paslaugų kokybė, investicijų stoka bei prastas įvaizdis. Pasak L. Bajarūnienės, daug mokymo dalyvių akcentavo, jog Šventoji jiems asocijuojasi su apleistais pastatais, griuvėsiais, bei pigia, triukšminga vieta sportinei aprangai demonstruoti...

Siūlomos galimybės
Kokia gi galėtų būti Šventoji? Visų pirma, ji galinti tapti saugiu, žaliu ir jaukiu kurortu šeimoms.
Ko tam reikėtų? Rekomenduojama visų pirma teikti projektus ir naudoti ES paramą; populiarinti rekreacinę žvejybą, rekonstruoti vasaros koncertų estradą, kad ji veiktų visus metus, panaudoti Šventosios upę sporto tikslais bei įrengti sporto infrastruktūrą.
Be to, būtina sukurti rinkodaros strategiją. Vertėtų į Šventąją pritraukti daugiau kultūros renginių ir, pageidautina, TV projektų. Galima organizuoti tokias populiarias pastaruoju metu šiaurietiško ėjimo mokyklas. Pageidautina, kad Palangos Savivaldybėje atsirastų žmonių, atsakingų būtent už Šventosios turizmo plėtrą, patartina aktyviau dirbti su studentais, menininkais, organizuoti stovyklas bei plenerus. Galima būtų įkurti Šventosios draugų klubą, įkurti ūkininkų turgų, naudoti ekologiškas transporto priemones bei siūlyti ekologiškas apgyvendinimo paslaugas.
Tarp pasiūlymų – įkurti viešbutį poilsiautojų gyvūnams; įrengti vaikų žaidimų aikšteles – pastarųjų trūksta absoliučiai visuose Lietuvos kurortuose. Būtina įrengti aikšteles automobiliams, pageidautina, ir, kaip teigia visų kurortinių vietovių poilsiautojai, būtų tiesiog puiku, jeigu įsikurtų vaikų darželis poilsiautojų vaikams, paprasta, bet reikalinga būtų įrengti žaidimų kambarius, kuriuose atostogaujantieji galėtų žaisti šaškėmis, šachmatais bei kitus stalo žaidimus. Patartina į Šventąją pasikviesti savanorių konsultantų iš viso pasaulio: jiems reikėtų nakvynės ir maitinimo, jie už tai parengtų rimtus pagrįstus planus, kaip atgaivinti Šventąją.

Jūros terapijos centras
Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros profesorius, fizinių mokslų daktaras Ramūnas Povilanskas supažindino su tarptautinės programos Erazmus rėmuose atlikta studija.
„Mes su studentais analizavome Šventąją kaip probleminę erdvę, kuriai reikia įžvalgų, idėjų ir investicijų. Nenagrinėjome viso miestelio – problemų jame tiek, kad būtume pasiklydę, tad apsibrėžėme tik uosto teritoriją. Nors ir čia esama problemų, didžiausia jų – neaišku kodėl ir kaip prie vandens iškilę pastatai“, – kalbėjo R. Povilanskas.
Pasak profesoriaus, Šventoji turi didžiulį geografinį privalumą – ji prieinanti prie pat vandens. Be to, kad uostelyje gali švartuotis jachtos, čia pat mažajai laivybai tinkama Šventoji, o tik išlipę iš jachtų turistai patenka tiesiai į kopas.
„Pastaruoju metu ypač madinga tapo jūros terapija. Šventoji turi puikias sąlygas būtent vadinamajam medicinos turizmui vystyti: yra uostas, prie kurio reikėtų įkurdinti SPA su jūros terapijos paslaugomis, nepamirštant ir kitų natūralių gamtos išteklių, pavyzdžiui, karšto mineralinio vandens, durpių. Beje, niekur Lietuvoje nenaudojami jūros dumbliai – tai būtų galima daryti Šventojoje, kur ir tinkamas mikroklimatas, ir puikūs gamtiniai ištekliai. Tad miestelis galėtų sekti Turkijos ir Katalonijos pakrančių kurortų pavyzdžiu vystydamas jūros terapijos paslaugas“, – glaustai išdėstė savo pasiūlymus profesorius R. Povilanskas.

Dėmesys uostui
Šventosios turizmo asociacijos vadovas Kęstutis Oginskas pristatė rimtą ir išsamią studiją apie investavimo galimybes Šventojoje. Beje, kai kurie projektai buvo siūlyti Palangos Savivaldybei, tačiau jokios reakcijos iš pastarosios nesulaukta.
K. Oginskas iš pradžių peržvelgė Palangos miesto strateginiame plane, apimančiame laikotarpį iki 2025 metų, numatytus svarbiausius investicinius projektus, tarp kurių Šventosios nerasta – nebent punkte, kur kalbama apie paplūdimių infrastruktūros gerinimą. Mažokai kalbama apie Šventąją ir Bendrajame Palangos miesto plane, išskyrus dalį, skirtą uostui. Ten iš dalies kalbama apie tai, jog uosto – unikalaus ir specifinio objekto atsiradimas gali iš esmės pakeisti kurorto pobūdį ir įvaizdį. Minima, jog „siekiant išnaudoti šias galimybes būtina pagerinti apgyvendinimo, pramogų ir kitų paslaugų lygį Šventojoje arba bent užtikrinti gerą susisiekimo su didesniais turizmo centrais, kaip Palanga ir Klaipėda, infrastruktūrą“.
Savo pranešime žinomas žurnalistas bei buriuotojas apžvelgė Šventosios istoriją ir išskyrė kelis jos etapus, kuriuos būtų galima „apžaisti“ kuriant Šventosios įvaizdį. Taip pat pateikė išsamią Latvijos bei Lenkijos nedidelių miestelių – uostų apžvalgą: kaip jie kurti, vystomi, ko pasiekta ir ar panašūs modeliai būtų priimtini Šventojoje.

Trys zonos
Kalbėdamas apie galimus investicinius projektus, K. Oginskas išskyrė tris Šventosios zonas: pirmoji – uosto teritorija, kurioje būtų žvejų uostas, jachtklubas. Greta galėtų įsikurti buriavimo mokykla, kurioje būtų galima vykdyti edukacinę programą, susijusią su laivų statykla. Čia galėtų būti įrengtos mokymo klasės, kubrikas, dirbtuvės, elingas. Tokios mokyklos atsiradimui, kurioje galėtų mokytis bei lankytis Lietuvos Aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, Šventosios ir Palangos mokyklų moksleiviai, skautai – jūrų šauliai bei visų amžiaus grupių poilsiautojai sezono ir ne sezono, metu pritaria ir pati Jūreivystės mokykla. Rytinėje uosto dalyje vietos galėtų atrasti ir istorinių laivų prieplauka.
Antroji zona – gretutinės teritorijos, kuriose galėtų atsirasti promenada, R. Povilansko minėtasis jūros terapijos centras su karšto sūraus mineralinio bei jūros vandens baseinais, pirtimis; rekreacinės žvejybos centras bei jūrinės žvejybos ir aktyvaus poilsio centras, taip pat prekybos, nuomos, maitinimo paslaugos, logistika, kemperių aptarnavimas.
„Kairysis Šventosios krantas galėtų tapti vadinamuoju Janmarienburgo uostu: čia būtų tiesiamos komunikacijos, įrengiama pėsčiųjų zona. Prie čia esančios krantinės galėtų švartuotis laivai, o rekonstravus gelžbetoninį tiltą ir įrengus pakeliamą dalį, ši upės atkarpa būtų pilnavertė uosto dalis“, – kalbėjo K. Oginskas.
Dar vienas galimas projektas – Malūnų slėnis, kuris galėtų tapti Klaipėdos universiteto Jūros slėnio dalis. Tai būtų teminis parkas su moksline edukacine kryptimi. Čia galėtų būti įkurta vėjo ir vandens malūnų ekspozicija.