Artėjant šalčiams pigiausio kuro paieškoje pirmauja malkos

Artėjančio šildymo sezono nelaukia nei vienas. Mintis, jog pusę algos ar pensijos teks sumokėti už būsto šildymą, sukelia stresą. Kitokiomis nuotaikomis gyvena nuosavų namų gyventojai – jie šildymo būdą renkasi pagal kišenę.

Pigiausias šildymas kietu kuru

Ten, kur nėra centralizuotos šildymo sistemos, tenka rinktis kitas. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį gyventojai renkasi šildymą – ekonomiškumas. „Pigiausiai savo namus apšildysite naudodami kietąjį kurą – malkas. Nors ir jos šiemet pabrango. Jeigu atvirai, tai tokių medienos kainų dar nėra buvę, tačiau viskas brangsta, o mediena yra viena iš energijos nešėjų, tad tai natūralu. Malkų kaina priklauso nuo medžio rūšies, kurios yra skirstomos pagal kaitrumo grupes. Eglių, drebulių kubas kainuoja 114 litų, tuo tarpu už beržinių malkų kubą teks pakloti 134 litus“, - „Palangos tiltui“ sakė Palangos girininkijos girininkas Stanislovas Jonaitis.

Pasak girininko, žmonės vis rečiau užsuka į girininkiją nusipirkti medienos: „Labai mažai kas beatvažiuoja. Žmonės galvoja, kad pas mus brangu, be to, daugelį malkomis aprūpina privatininkai, kurie medžiagas pristato tiesiai į kiemą. Kitaip yra girininkijoje, čia medieną žmogus turi pasiruošti pats“.

Kietas kuras – ne pats patogiausias

Nors šildymas kietu kuru yra pigiausias, tačiau - ne pats patogiausias. Kieto kuro katilui reikalinga nuolatinė priežiūra – bent kartą per dieną, o kartais ir dažniau jį reikia pakurti bei periodiškai valyti. Be to, tenka sukti galvą apie kuro sandėliavimą bei apie papildomą šildymą, kuris būtų įjungiamas išvykus ilgesniam laikui. Iš kitos pusės, gyvenimo sąlygos gerėja, tad ieškome komforto bei tokio šildymo, kuris nepaverstų žmogaus tik namų kūriku.

Nuo kieto kuro katilo pailsėti gali tie, kurie turi įsirengę kombinuotą katilinę su elektriniu katilu. Tokios katilinės veikimo principas gana paprastas: kuomet kieto kuro katilas užgęsta, įsijungia elektrinis katilas ir kol nekūrenate namą šildo elektra. Toks šildymo būdas brangesnis, tačiau komfortabilesnis.

Populiarus dujinis šildymas

Kuomet nori pasijausti namų „karaliumi“, renkiesi dujinį šildymą. Prie dujinio katilo nereikia vaikščioti, jo prižiūrėti. Atkrenta visi vargai su kuriais susiduria kieto kuro katilų naudotojai. Dujinių katilų valdymas gana paprastas – tereikia nustatyti jo darbo režimą. Dar paprastesnis šildymo dujomis būdas – automatinė dujinė sistema, kuri pagal lauko temperatūrą reguliuoja šildymą namuose.

Būtent tokią sistemą ir pasirinko laikraščio skaitytoja Vilma J., prašiusi neminėti jos pavardės.

„Pasirinkome dujinį šildymą, dėl patogumo. Mūsų namas mūrinis, 80 kvadratinių metrų. Žinoma, šis šildymo būdas kainuoja brangiau nei kietas kuras, tačiau dujinė šildymo sistema pateisino visus mūsų lūkesčius. Žiemos sezono metu už šilumą mokame iki 300 litų per mėnesį. Kambariuose turime įsirengę grindų šildymą bei radiatorius. Kūrenant tokiu būdu namuose yra palaikoma 23, 25 laipsnių  temperatūra. Kambariai pernelyg neatvėsta, kadangi sistema reaguodama į lauko ir vidaus temperatūrą įsijungia pati. Šią šildymo sistemą įsirengėme prie beveik 4 metus ir ji iki šiol puikiai tarnauja“, - laikraščiui pasidžiaugė pašnekovė Vilma J., gyvenanti Žvejų gatvėje. Tačiau moteris prasitarė, jog svarsto apie šildymo sistemos modernizavimą: „Norėtumėme namus šildyti ir dujomis, ir kietu kuru“.

Vis populiarėjančios kombinuotos šildymo sistemos neaplenkia ir palangiškių. „Palangos tilto“ skaitytojas Stasys savo name įsirengė būtent tokią šildymo sistemą. „Malkų parsivežame ir iš sodo, ir iš miško. Taip kombinuojant, 150 kvadratinių metrų namo šildymas žiemos kiekvieną mėnesį atsieina virš 100 litų“, - teigė Stasys.

Namų jaukumui ir šilumai – židinio kapsulė

Židinys namuose sudaro ne tik jaukumo įspūdį, bet ir kuo puikiausiai apšildo kambarius. „Židinio kapsulė yra namo centre, todėl ortakiai išvesti tiesiai virš jos – į antrąjį namo aukštą. Šiltas oras yra pučiamas iš grindų. Pirmame aukšte šiltas oras į virtuvę ir laiptinę pučiamas pro židinio viršutinėje dalyje esančias groteles. Per trejus metus nuo šios sistemos įsivedimo, nesusidūrėme nei su viena problema. Dažniausiai šildomės durpių briketais, tad visam šildymo sezonui užtenka 700 litų. Gyvename 100 kvadratinių metrų name“, - sakė jau pensijos sulaukęs Antanas K., gyvenantis Smilčių gatvėje.

Tačiau yra mieste ir kitaip gyvenančių piliečių. Aleksandras, gyvenantis Jūratės gatvėje, savo individualų namą apšildo centralizuotai.

„Šilumą gauname iš „Litekso“. Brangu, bet patogu. Nors anksčiau pigiau mokėdavome už šildymą, bet ir dabar nesiskundžiame. Per mėnesį mokame 800 – 900 litų, už beveik 200 kvadratinių metrų namą. Kol pinigų turim, tol gerai ir apie kitą šildymo būdą negalvojame“, - sakė Aleksandras.

Malkų pasiūla

Internete išties apstu skelbimų siūlančių kietąjį kurą. Kaip Palangos girininkijos girininkas Stanislovas Jonaitis ir sakė: „Privatininkai jums atveš tiesiai į kiemą, suskaldys, o už papildomą mokestį dar ir į malkinę sudės. Ieškoti jų per daug ir nereikia, kartais sunkvežimiai su malkomis stovi prie pat namų“.

„Pardavinėju egles, juodalksnį bei beržą. Pjautų ar skaldytų eglinių malkų kubas kainuoja 80 litų. Juodalksnis brangesnis: pjautų kubas kainuoja 95 litus, skaldytų – 100 litų. Tiesa, šiam šildymo sezonui jų nerekomenduočiau, kadangi jos nėra pilnai išdžiūvusios“, - „Palangos tiltui“ sakė nuosavą mišką turintis Vaidas.

Šildymo sezonas Lietuvoje priklauso nuo oro, tačiau trunka bemaž pusmetį. UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius Romualdas Jablonskis laikraščiui sakė nežinantis, kada įjungs šildymą mieste: „Tai priklausys nuo oro. Šildymą daugiabučiuose įjungiame tuomet, kai paros temperatūra tris dienas iš eilės nesiekia +10 laipsnių šilumos“.