Archeologų lobis prie Kurhauzo– rasti galimos dvarvietės pėdsakai

Įrenginėjamoje Tiškevičių alėjoje, tarp buvusio fontano ir Palangos kurhauzo, atliekant kasinėjimus archeologai atrado didelio susidomėjimo sulaukusių radinių – galimai buvusio dvaro pamatus, o šalia jų aptikti ir žmogaus palaikai, juvelyrikos dirbiniai, monetos su Vyčio ženklu. Manoma, kad šioje vietoje galėjo būti ir kapavietė, tik įkurta vėlesniu laikotarpiu nei buvo pastatytas dvaras.

Neeilinis statinys
Kaip pasakojo darbus atliekančios UAB „Statybų archeologija“ archeologas Mindaugas Brazauskas, spėjama, jog dvaras čia stovėjo XVI amžiaus viduryje. „O pagal visą atrastą medžiagą galima spręsti, jog tai neeilinis statinys ir jo gyventojai, kadangi jau dabar, išnagrinėjus nedidelį plotelį, turime aštuonias to paties laikotarpio sidabrines monetas, koklius, kitą buitinę keramiką, kuri rodo, kad dvaro savininkas buvo turtingas žmogus. To paties statinio aplinkoje buvo gausu tiek LDK, tiek Livonijos monetų“, – pasakojo archeologas.
Pašnekovas užsiminė, jog apskritai kalbant apie XVI amžiaus Palangą, ji dažnai minima kaip mažas žvejų kaimelis. „Įvertinus šių ir ankstesnių metų duomenis, mes jau galime drąsiai teigti, jog Palanga net ir minėtame laikotarpyje nebuvo jau toks kaimelis su neturtingais žvejais. Esama daug požymių, jog jau anuomet kurortas turėjo miestietiškų, klaipėdietiškų bruožų. Nebuvo kaimelis, buvo pakankamai solidus, turtingas miestelis“, – teigė M. Brazauskas.

Papildytų erdvę
Archeologas vylėsi, jog šie atrasti galimo dvaro pamatai net ir sutvarkius Tiškevičių alėją neliks užmaršty, nebus vėl užkasti po žeme. Jis įsitikinęs, jog jie tikrai nesugadins šioje erdvėje planuojamo sukurti vaizdo, priešingai, tai taptų gražia dalimi.
„Šiuo pamatus būtų galima padengti skalda ir paslėpti po stiklu. Visai gražiai „susišauktų“ XVI amžiaus dvaro liekanos su šalia esančiu Kurhauzu, Koncertų sale, čiurlenančiu fontanu. Dvasia išliktų ne ką prastesnė, jei šie pamatai bus eksponuojami“, – nuomone pasidalijo archeologas.

Kapavietės data – vėlesnė
Atrasto žmogaus palaikai patvirtino archeologų spėjimus, jog šioje vietoje kadaise buvusi kapavietė. Tačiau panašu, jog žmogus buvo palaidotas vėliau nei stovėjo dvaras. „Pastebėjome, jog kapo duobė buvo užpildyta gruntu, kuriame yra paties dvaro griuvėsiu elementų – plytų liekanos, vinį ištraukėme. Tai rodo, kad kapinės šioje vietoje veikė vėliau, kai dvaro jau nebebuvo“, – žiniomis dalijosi archeologas.
Prie pamatų taip pat rastas žirgo žemaituko skeletas. Kaip teigė archeologai, Lietuva spėjamame laikotarpyje dar buvo gana pagoniška, tad manoma, kad žemaitukas prie pamatų palaidotas siekiant atbaidyti piktąsias dvasias. Netoliese aptikta ir kitų žmonių liekanų.
Archeologams buvo žinoma, jog kapinės buvo įkurtos kažkur tarp Kurhauzo ir Vytauto gatvės, tačiau tikslesnė vieta nebuvo nustatyta. „Tad nepasakyčiau, kad labai nustebome, bet nebuvo ir taip, jog visai nenustebtume. Įdomu buvo tai, jog kapas buvo viso labo 20 centimetrų gylyje. Aišku, galbūt žmogus buvo palaidotas giliau, bet buvo pakeistas paviršius. Atradome vieną kapą, tikėtina, jog atrasime ir daugiau“, – spėjo pašnekovas.
Pastebėta, jog vykdant ankstesnius darbus, kaip, pavyzdžiui, klojant kabelius XX amžiuje, buvo atrasta žmonių kaulų, tai leidžia spėti, jog žmonių palaikų esama ir daugiau.

Įspūdingas radinys
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas papasakojo, jog prieš porą metų, pradėjus statyti Palangos koncertų salę, archeologai šioje teritorijoje vykdė tyrimus. Jų metu atrasta daug medinių pastato konstrukcijų – sienas, grindis, aplink būta ir daug vertingų smulkių radinių. Jau tuomet archeologai įsitikino, jog netoliese galėjo būti ir istoriniuose šaltiniuose minimas Palangos dvaras. Radiniai rodė, kad namas priklausęs aukštesnio sluoksnio žmonėms, tad buvo tikėtina, kad tai galėjo būti vienas iš dvarui priklausiusių statinių. Rastas vyskupo antspaudas pasufleravo, jog pastatas galėjo priklausyti vyskupui.
„Šiuo metu, vykdant kasinėjimus 100 metrų atstumu nuo Koncertų salės, aptikti ir mūrinio pastato pamatai. Šimtu procentų negaliu tvirtinti, jog tai tikrai istoriniuose šaltiniuose minimas Palangos dvaras, tačiau svarbi detalė, liudijanti, jog taip gali būti, yra ta, jog aplink pastato pamatus rasta daug sidabrinių ir kitokių monetų. Vargu, ar paprastas būras būtų galėjęs uždirbti tokius turtus. Kitas požymis, jog tai turtingas dvaras – kokliai. Valstiečiai anksčiau šildydavosi kitokiais būdais. Kokliai būdingi dvarvietėms“, – pasakojo L. Kavaliauskas.
Pašnekovas paminėjo, jog išties tikėtina, kad šalia mūrinių pamatų rastas žmogus palaidotas gerokai vėliau nei čia stovėjo menamas dvaras. O štai šalia palaidotas žirgas galėjęs atgulti ir seniau – iki XVI amžiaus.
„Apie Palangos istoriją, priešistorę medžiagos išties daug, esama daug kuršiškų archeologinių vietovių, daug aptikta kapinynų. O pastaruoju metu intensyvėjant statyboms, modernizuojant inžinerinius tinklus urbanistinėse saugomose teritorijose privaloma atlikti archeologinius tyrimus, jų metu ir atrandama išties įspūdingų radinių. Kaip ir šie atrastieji. Džiaugiasi atradę tokį lobį archeologai, džiaugsis ir Palangos kurorto muziejus, po kurio laiko galėsiantis pristatyti vertingus eksponatus“, – šypsojosi L. Kavaliauskas.

Minima fragmentiškai
Apie Palangos dvarą istoriniuose šaltiniuose minima fragmentiškai.
XVI a. pab. – XVII a. pr. Palangoje gyveno apie 1500-1750 valstiečių ir miestelėnų. Jie buvo „valdomi“ iš Palangos dvaro įsikūrusio prie miestelio netoli jūros. XVII a. dvarą pamažu pradėjo pustyti jūros smėlis.
1639 m. Stanislovas Vaina, seniūnas, gavo leidimą iš Vladislovo Vazos perkelti dvarą į šalia esančią žemę. Tačiau XVII a. pab. inventoriuose jis neminimas, matomai nebuvo pastatytas.