Ar miesto iždas yra lovys?

Palangos miesto merui Vytautui Stalmokui viešai mestas savivaldybės biudžeto švaistūno šešėlis.  Kokia miesto vadovo reakcija? Jokios. Užuot paaiškinęs žmonėms jam metamus kaltinimus, tarybos posėdžio metu meras keletą kartų bando sarkastiškai juokauti beveik 6 tūkstančių litų vertės telefono tema.

Gal meras pats mėgino išsiaiškinti tikrąją telefono kainą ir apie tai skuba pranešti visuomenei?  Panašu, kad ne. Su žurnalistais susitikęs meras šia tema prakalbo tik užklaustas susitikimo pabaigoje. Tai kaipgi su tuo telefonu, mere?  V.Stalmokas įrodinėja, kad net ir 2008 metų spalį, kai „Omnitel“ tik pradėjo siūlyti 8 gigabaitų talpos „Apple iPhone 3G“, šie telefonai tiek nekainavo. Taip, nekainavo. Pasiteiravus „Omnitel“ Klaipėdos skyriuje, pardavimų vadovas patvirtino, kad pirmųjų telefonų kaina siekė apie pustrečio tūkstančio litų.

Tačiau telefono pirkimo sutartyje parašyta: suteikta 3291 lito nuolaida. Ką reiškia nuolaida, visi žinome. Tai suma, kuria sumažinama prekės kaina. Dar 238 litus už šį telefoną savivaldybė sumokėjo iš karto. Be to, be mokesčių už pokalbius 24 mėnesius įsipareigojo mokėti po 100 litų. Štai ir gauname 5929 litus. Iš kur tokia nereali telefono vertė? V.Stalmokas niršta, bet paaiškinti nesugeba.

Dar kartą tai pamėginus išsiaiškinti „Omnitelyje“ – nauja versija:  po 100 litų kas mėnesį kainuoja telefone įdiegta neribojamo interneto paslauga, o pats telefonas, pritaikius nuolaidą, savivaldybei kainavo vos 238 litus. Tačiau su pritaikyta nuolaida tuomet telefono vertė išauga iki 3529 litų, o juk prieš tai buvo sakyta, kad jis 2008 metų rudenį kainavo tūkstančiu pigiau.

Kas čia per šakar makar padaryta perkant šį telefoną? Kam, naujo telefono, ar pinigų pavidalu nuslydo savivaldybės įsigyto „Apple iPhone“ tikrosios kainos ir sutartyje nurodytos vertės skirtumas? Meras tyli ir nemato reikalo visuomenei pasiaiškinti. Aišku, galima teigti, kad 2008 metų rudenį, kai sunkmetis realiai dar nebuvo patirtas, tuo metu moderniausias telefonas šalyje už 238 litus, per dvejus metus sumokant dar 2400 litų – nėra daug. Tačiau ar iš biudžeto lėšų perkamas toks brangus telefonas su neribojamu internetu Palangos merui yra būtinas?

Jei į restoraną pakviečiamas ir ten pietumis vaišinamas žmogus naudojasi proga ir iš valgiaraščio renkasi pačius brangiausius patiekalus – jis yra mažiausiai chamas. Nes jei vaišinamas pietumis dar nori paragauti ir brangaus patiekalo – už jį susimokėk pats. Juo labiau, kad pernai per 8 milijonus litų turto, piniginių lėšų ir nesusigrąžintų paskolų deklaravęs V.Stalmokas nėra tas žmogus, kuris negalėtų susimokėti.

Mero telefono pasirinkimas yra daugiau politinės kultūros reikalas. Palangos gyventojai savo išrinktai valdžiai patikėjo miesto iždą ir viliasi, kad su jų pinigais bus elgiamasi atsakingai.  Ko gero, daugeliui gyvenime yra tekę pažįstamam žmogui pirkti daiktą už jo įduotus pinigus.  Ar neradę nurodytos prekės, vienasmeniškai ryžtamės pirkti brangesnį atitikmenį? Mes skambiname žmogui ir tariamės, ar galima išleisti daugiau, nei jis tikėjosi. O kaipgi kitaip, juk tai –svetimi pinigai.

Tačiau toks žmogiškas jausmas pasitarti su pinigų savininkais miesto biudžetą valdantiems politikams yra dingęs.

Merui ir vicemerams iš biudžeto yra apmokami telefonų pokalbiai, jie aprūpinami transportu, popieriumi ir pieštukais. Kodėl tuomet kas mėnesį jie, kaip tarybos nariai, dar ima po daugiau nei 500 litų kompensaciją už kanceliarines išlaidas? Beveik 4800 litų atlyginimą gaunantis V.Stalmokas atsako: „Jei taryba duoda, vadinasi man tos kompensacijos reikia. Negi aš turiu jos atsisakyti ar į šiukšlių dėžę pinigus išmesti“.

Į šiukšlių dėžę nereikia, mere. Kanceliarinėms reikmėms jums nereikalingus pinigus galėtumėte palikti miesto biudžete. Per trijų vadovų kompensacijas susidarytų beveik 20 tūkstančių litų.  Kita vertus, mero įtakojama tarybos valdančioji dauguma ne be V.Stalmoko žinios ir pritarimo priėmė sprendimą tarybos nario kompensacijas išmokėti ir merui bei vicemerams.

Vasaros sezono atidarymo proga Palangą aplankė 12 asmenų Svetlogorsko delegacija. Iš biudžete skirtų reprezentacinių lėšų meras svečius vakariene vaišino „Žuvinės“ restorane. Po 102 litus kainavusios vakarienės valgyti susirinko 18 žmonių. Vadinasi, kažkas ir iš Palangos valdžios. Tačiau juk reprezentacinės lėšos biudžete skirtos miesto svečius vaišinti, o ne patiems savivaldybės vadovams pravalgyti.  Pagal visoje Europoje priimtos politinės kultūros dėsnius, už svečius sumokėk iš reprezentacinių lėšų, o už savo vakarienę Palangos savivaldybės atstovai privalėjo užsimokėti patys, iš miestiečių jiems už darbą mokamos algos.

Gali būti, kad išgirdus tokią sąlygą, „Žuvinėje“ vakarienę valgiusių palangiškių būtų buvę gerokai mažiau. Suprantama, sunkmečiu, sumažėjus algoms, vakarienė už 100 litų – yra prabanga.  O ar iš šiemet gerokai apmažėjusios miesto kišenės už tokią kainą svečius vaišinti – ne prabanga? Miesto biudžetui ši vakarienė kainavo 1830 litų.

Prieš pasirenkant „Žuvinę“ savivaldybėje buvo padaryta kainų apklausa. Kaip įstatymai reikalauja, buvo apklausti trys restoranai. Vienas svečius priimti kažkodėl atsisakė, „De Cuba“ vakarienę vienam asmeniui pasiūlė už 120 litų. Nueita lengviausiu keliu – iš dviejų kainų pasirinkta mažesnė. O kas trukdė paskambinti dar į tris Palangos restoranus ir surasti dar mažesnę vakarienės kainą? Tokios pačios padorios vakarienės, bet mažiau kainuojančios biudžetui.

Regis, smulkmena. Miesto vadovams su biudžeto pinigais pasielgus, kaip su patikėtais svetimais, būtų sutaupyti vos keli šimtai litų. Tačiau ne išleistos sumos dydis svarbus.  Svarbiausia yra Palangos politikų požiūris į biudžeto pinigus.