Ar ilgai močiutės Palangai darys gėdą?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015-06-25
Peržiūrėta
2340
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar ilgai močiutės Palangai darys gėdą?

Palangos savivaldybė užsimojo sustabdyti bet kuriam civilizuotam kurortui gėdą darančią nakvynės paslaugų siūlymo tradiciją, kai įvažiuojant į miestą poilsiautojų pakelėse tyko plakatais apsiginklavusios močiutės, kurios pasiruošusios vos ne pulti po ratais bet kuriam prie jų stabtelėjusiam automobiliui.
Žmonėms stoviniuoti pakelėse uždrausti negalinti miesto valdžia nusprendė kirsti jų klientams. Prieš pagrindinę sankryžą Kretingos gatvėje sustačius transporto priemonėms sustoti draudžiančius kelio ženklus tikimasi, kad jei prie plakatais mosuojančių asmenų poilsiautojai negalės nė stabtelėti, iš pakelių turėtų išnykti ir pačios močiutės.
Tokio laukinio, per jėgą brukamų paslaugų siūlymo būdo nėra nė viename šalies kurorte. Kai vos tik atvykusį poilsiautoją už skvernų tampo savo būstą siūlančios moteriškės, prieš daugiau nei dešimtmetį matyti teko tik Krymo kurorte Jaltoje. Skirtumas tik tas, kad ten ant lentelių buvo rašoma „Yra karštas vanduo“, o pas mus poilsiautojai viliojami jūros artumu. Beveik prieš 30 metų Baku oro uoste teko patirti dar įspūdingesnį reginį: atskridusius keleivius už rankų vienu metu stverdavo net keli privatūs taksistai ir net neklausdami, kur teks važiuoti, vos ne jėga tempdavo į savo mašinas.
Tiesa, Palangoje to nėra, nors dar visai neseniai senojoje autobusų stotyje vos tik į kurortą atvažiavę keleiviai regėdavo panašius vaizdus.
Tačiau atvykstantiems į Palangą pakanka ir to, ką jie regi mūsų kurorto pakelėse. Vasaromis prieš savaitgalį čia su išlankstomomis kėdutėmis ištisam pusdieniui susėdę būriai pagyvenusių žmonių ilgesingai skvarbo akimis kiekvieną pravažiuojantį automobilį, tikėdamiesi, kad jis sustos būtent prie jų. Ir ne tik sustos, bet ir susigundys „po pigiai“ siūlomu kambariuku, kuris kaip tik yra šalia jūros. Vos ne kopose.
Palangiškių noras taip per vasarą užsidirbti iš tuščio ir nenaudojamo kambario yra suprantamas. Tačiau sunku suvokti, kaip žmonės ryžtasi tokiam nusižeminimui. Antai, Šventojoje daugiabučiame name gyvenanti viena šeima vasarai savo butą užleisdavo poilsiautojams, o pati išsikraustydavo gyventi į rūsį. Auginamą savo šunį jie laikė pririšę ant namo stogo. Šiaip poilsiautojų paieškoms tolerantiški namo gyventojai prieš tokį šeimos verslą užprotestavo, kai ant daugiabučio namo stogo apgyvendintas šunėkas naktimis imdavo staugti ne savo balsu, o bendros namo išlaidos už rūsyje naudojamą elektrą gerokai išaugo.
Panašių anekdotų palangiškiai gali pripasakoti ne vieną dešimtį, tačiau tebūnie tai kiekvieno prieš poilsiautojus taip keliaklupsčiaujančio žmogaus reikalas. Svarbiausia, kokį įspūdį apie Palangą susidaro čia atvažiuojantys ir pakelėse lyg išmaldos prašančius besibūriuojančius žmones matantys poilsiautojai?
Šiais laikais atostogauti ar prie jūros pailsėti traukiantys žmonės nakvyne dažniausiai pasirūpina iš anksto. Tam yra internetas, kuriame savo būsto nuomos paslaugas reklamuoja šimtai palangiškių. Jų teigimu, tokiu civilizuotu būdu siūlant poilsį, klientų nestokojama visą vasarą. Kad tik orai būtų geri. Todėl nenuostabu, kad į tokią avantiūrą, kai nakvynės ieškoma jau atvykus į Palangą, leidžiasi vis mažiau poilsiautojų. Jau ir pačios pakelių močiutės neslepia dažnai visą dieną prie kelio prastovinčios bergždžiai, nes atostogautojų mašinos švilpia pro šalį. Pigiai siūlomais kambariukais susidomi nebent pasiausti prie jūros traukiantis jaunimas, kuris vėliau patiems būsto šeimininkams neretai pridaro nuostolių.
Prieš automobiliams draudžiančius sustoti kelio ženklus protestuojančios visuomeninės organizacijos „Palangos rūpestėlis“ atstovai tvirtina taip besirūpinantys ir tais, savo būstą poilsiautojams nuomojančiais senyvo amžiaus palangiškiais, kurie kompiuteriu nesugeba naudotis ir internete reklamuotis jau nebeišmoks.
O kodėl gi šiai organizacijai nesukūrus atskiro internetinio puslapio, į kurį įtrauktų informaciją apie visus pakelėse stoviniuojančių žmonių siūlomus būstus? Lengviau reikalauti nuimti ratuotus poilsiautojus atgrasančius kelio ženklus?
Kita vertus, tiesiogiai su ekspromtu nakvynės ieškančiais poilsiautojais bendrauti norintiems palangiškiams savivaldybė siūlo aikštelę Klaipėdos plente šalia „Ikiuko“ parduotuvės. Nuo močiučių pamėgtos pakelės iki jos – vos 500 metrų. Čia būtų patogu įsukti poilsiautojų automobiliams, o ir patiems būstą nuomojantiems žmonėms savivaldybė pasiruošusi pastatyti pavėsinę, suoliukus, tualetą. Apie būsto siūlytojų aikštelę būtų pranešama prie kelio pastatytuose informaciniuose stenduose. Svarbiausia, kad tuomet, atsiradus tokiam būsto nuomos paslaugų turgeliui, pakelių močiutės kurorto svečiams bent nebadytų akių.
„Palangos rūpestėlio“ atstovai savivaldybės siūlomos vietos nenori ir reikalauja jiems atiduoti buvusios autobusų stoties aikštę, kuri yra beveik už poros kilometrų, bet pačiame kurorto centre. Teigiama, kad ši vieta poilsiautojams jau nuo seno yra gerai žinoma, o savivaldybės siūlomą aikštelę reiktų reklamuoti dar prieš gerą pusmetį.
Tačiau ar ne patys be sutartos nakvynės į Palangą atvykstantys poilsiautojai labiau suinteresuoti susirasti pigius kambarius siūlančias močiutes? Nėra abejonių, kad neturėdami kur priglausti galvą, jie tą aikštelę susirastų, kur ji bebūtų.
Išspręsti pakelėse su plakatais stovinčiųjų problemą bandė jau ne viena Palangos valdžia. Kovojama buvo įvairiausiais būdais: žmones iš pakelių bandė vaikyti policija, skelbimais apkabinėtiems automobiliams buvo draudžiama stovėti Klaipėdos kelyje. Tačiau vėjui pučiant, malūnai vis vien sukasi. Lieka tikėti, kad nebeilgai. Civilizuoti paslaugų pasiūlos būdai ima viršų ir šis Palangos gėda virtęs reiškinys išnyks savaime.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Ilgai tūpčiojusi, reikalavusi, kad būsimasis miesto turgaus direktorius turėtų ir ekonominį, ir teisinį išsilavinimą – tiesa, pastarojo reikalavimo, ilgai nesant kandidatų, buvo atsisakyta – Palangos miesto savivaldybės administracija pagaliau išsirinko UAB „Palangos klevas“, kuris administruoja turgų, direktorių. Tiksliau – direktorę: vieno kurorto lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo...


„Gyvenimas toks nuostabus! Net jaunystėje to nebuvome patyrusios. Kas galėjo pagalvoti! Lyg vėl šešiolikos!“ – viena per kitą kalbėjo senjorės iš Kretingos.


Kaip ir daugelis lietuvių, nusprendžiau praleisti atostogas viename gražiausių mūsų šalies kurortų – Palangoje. Palanga man reiškia labai daug. Nuo ankstyvos vaikystės čia patirta daug nuostabių akimirkų bei begalė smagių nuotykių.


„Palanga močiučių, močiučių Palanga“, – atsimenat eilutę iš kažkada labai populiarios dainos apie lietuviško pajūrio ypatybes? Aš irgi atsimenu. 


Peržengus gruodžio slenkstį prasideda tamsiausias metų laikas - Adventas. Visi laukiame gražiausios ir didžiausios metų šventės - Kalėdų.



Kurorto sezono atidarymas – jau šį šeštadienį, gegužės 20 dieną, tad atsakingesni ir planuojantys šį savaitgalį svečiai jau iš anksto rezervavo vietas, kur apsistos. Tačiau anot viešbutininkų, didžioji dalis viešbučių kambarių antplūdį turėtų pajusti gegužės 17-18 dienomis, kuomet „paskutinės minutės“ klientai puls prie...


Ar ilgai močiutės Palangai darys gėdą?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 06 25 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Palangos savivaldybė užsimojo sustabdyti bet kuriam civilizuotam kurortui gėdą darančią nakvynės paslaugų siūlymo tradiciją, kai įvažiuojant į miestą poilsiautojų pakelėse tyko plakatais apsiginklavusios močiutės, kurios pasiruošusios vos ne pulti po ratais bet kuriam prie jų stabtelėjusiam automobiliui.


Tie, kas savaitgalį praleido Palangoje – o ir patys palangiškiai, atėję į „Palangos stalo 2013“ šventę, turėjo progą ne tik paskanauti kurorto kavinių bei restoranų siūlomų pačių įvairiausių pilvą pamaloninančių patiekalų, bet ir sužinoti, kaip galima ne mažiau skaniai, tačiau tikrai sveikai pasivaišinti. Ir svarbiausia – sveikai pamaitinti...


Savivaldybės pastatas daro gėdą visam miestui

Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto gyventojas, 2010 11 02 | Rubrika: Miestas

Didžiausiu Lietuvos kurortu tituluojamo Palangos miesto valdžia dirba tokiomis sąlygomis, kurios galėtų tenkinti nebent šalies bažnytkaimio seniūniją. Jei ne šalia esantys valstybinių vėliavų stiebai, sunku net įtarti, kad tokiame nušiurusiame pastate gali būti įsikūrusi kurorto savivaldybės administracija. Prie durų esančios įstaigos iškabos yra taip nutrintos, kad iš toliau neįmanoma...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius