Aptverta ne tik istorija, bet ir atmintis

Siekėme įamžinti Palangos kurortą įkūrusių grafų Tiškevičių šeimą, bet vietoj to pakeitėme Botanikos parko pavadinimą. O pirminis tikslas vėl liko užmirštas.

Tokia keista situacija susiklostė po daugiau nei metus trukusių parko krikštynų. Naujasis Birutės parko pavadinimas gal ir prasmingas. Juolab, kad taip parką dar 19 amžiaus pabaigoje vadino ir jį projektavęs garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė.

Tačiau parkas neatsiejamas ir nuo grafo Felikso Tiškevičiaus, kurio sumanymu ir lėšomis šis grožis buvo sukurtas. Ne veltui jis liaudyje buvo vadinamas grafo vardu, o ant išlikusių tarpukario atvirukų parkas vadinamas sulietuvinta grafo pavarde – Tiškaus parkas. Nors pats Feliksas Tiškevičius vargu ar parką būtų vadinęs savo vardu. Neužmirškime, kad ir Tiškevičiaus bulvaras po 1923 metų virto J.Basanavičiaus alėja.

Tiesą pasakius, kvailokas buvo ir senasis Botanikos parko pavadinimas. Iš esmės augalus tiriančiu botanikos mokslu parke net nekvepėjo. Pasaulyje žinomi botanikos sodai augina įvairius augalus mokslinių tyrimų, mokymo tikslais ir lankytojų apžiūrai. Pasirodo, kad Palangos parke auga kelios dešimtys sumedėjusių augalų rūšių. Tačiau kas apie jas žino? Kur lentelės su augalų pavadinimais? Kokia pažintinė parko reikšmė?

Mūsų parkas geriausiu atveju yra ramybe dvelkianti pasivaikščiojimų ir graži kraštovaizdžio vieta. Matyt, teisūs tie, kurie teigia, kad 1960 metais Palangos parkui Botanikos vardas buvo suteiktas norint jį užmaskuoti ir šitaip apsaugoti nuo sunaikinimo, nes mokslas sovietmečiu buvo gerbiamas.

Nuo šių metų vietoj Botanikos turime Birutės pavadinimą, kuris nurungė siūlytą Tiškevičiaus vardą. Nors, mano galva, prasmingiau buvo parkui suteikti Eduardo Andrė vardą, nes tai yra šio architekto kūrinys. Parką turime tokį, kokį sumanė būtent šis žmogus.

Ką gi, Birutės tai Birutės. Tačiau Palangos tragedija yra ta, kad kurorto įkūrėjai Tiškevičiai vėl taip ir liko neįmažinti. Visa laimė, kad parkui pavyko atsikratyti atkakliai piršto Tiškevičiaus vardo. Iš tiesų, grafų pavarde pavadintas parkas būtų per maža mūsų duoklė kurorto įkūrėjams.

Parkas tėra tik vienas Tiškevičių sukurtas stebuklas Palangoje. Lygiai taip pat grafų vardu būtų galima vadinti Kurhauzą, maudykles, bažnyčią, gimnaziją, Gintaro muziejaus rūmus, jūros tiltą, Palangą puošiančias vilas. Todėl grafus Tiškevičius būtina įamžinti viso miesto mastu, o ne suteikiant jų vardą kažkuriam grafų valia atsiradusiam objektui.

Darosi keistoka žinant, kad gatve pagerbėme 1921 metais po gyventojų apklausos Palangą Lietuvai atiduoti patarusį anglų teisininką J.Simpsoną. Kartą Palangoje viešėjęs Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo patriarchas Jonas Basanavičius mūsų mieste nusipelnė biusto. Turime žymaus tarpukario Palangos kultūros veikėjo gydytojo Liudo Vaineikio, burmistro Jono Šliūpo biustus. Vienoje iš garbingiausių miesto vietų – aikštėje šalia Jūratės gatvės ruošiamės statyti paminklą legendos herojams kunigaikščiui Kęstučiui ir iš Palangos kilusiai jo žmonai Birutei.

Tačiau iki šiol neturime nė ženklo apie žvejų kaimelio vietoje Palangos kurortą įkūrusį Juozapą Tiškevičių ir jį plėtojusį jo sūnų Feliksą. Dabar nedrąsiai siūloma grafų Tiškevičių vardu pavadinti praktiškai išnykusią vos poros šimtų metrų ilgio retų medžių alėją nuo Kurhauzo iki J.Simpsono gatvės. Kas ją prisimins? Kur kabinsime lentelę su alėjos pavadinimu? Juk joje nėra nė vieno pastato.

Tiškevičiaus garbei būtų galima atiduoti skverą prie šiais metais pradedamo restauruoti Kurhauzo. Šiame skvere galėtų atsirasti ir grafų šeimą įamžinantis paminklas. Tačiau čia yra sumanyta įrengti modernų šviesos muzikos fontaną. Be to, nedideliame skvere paminklas Tiškevičiui būtų užgožtas augalijos, būsimo fontano, rekonstruotos Vasaros estrados ir restauruoto Kurhauzo.

Neabejotinai, garbingiausia vieta grafams Tiškevičiams būtų dabar bevardė aikštė prie savivaldybės pastato. Būtent čia turėtų atsirasti paminklas Palangos kurorto įkūrėjams, o pati aikštė būtų pavadinta Tiškevičių vardu. Kęstučio ir Birutės paminklui tinkamiausia vieta dabar būtų Birutės parkas, kuriame yra ir jos vardu pavadintas kalnas.

Palanga nebrangina savo istorijos ir miestą įkūrusių žmonių. Kurorte trūksta nuorodų apie istorinius įvykius menančius pastatus. Beveik 10 metų pačiame Palangos centre žiojėjo aptverti pirmojo Palangos viešbučio ir kurorto simbolio Kurhauzo degėsiai, kurie miesto vadovams netrukdė. Dar ilgiau, iki gaisro, Kurhauzas stovėjo apleistas, neremontuojamas ir nykstantis akyse. Tik dabar miesto valdžia ėmėsi realių žygių Kurhauzą prikelti naujam gyvenimui.

Nemokame pasakyti ačiū nei kurortą įkūrusiems grafams Tiškevičiams, nei kitiems Palangai nusipelniusiems žmonėms. Miesto Garbės piliečių teturime vos du.

Štai 20 metų Palanga giriasi draugyste su Švedijos miestu Simrishamnu. Parodykite bent vieną šio draugiško ir Palangą sunkiu metu labai parėmusio Švedijos miestelio ženklą. Apie Simrishamną, kaip ir apie kitus miestus, su kuriais draugauja Palanga, mūsų kurorte nėra jokios nuorodos. Nors pradžiai užtektų bent matomoje vietoje pastatyto stulpo su nurodytais atstumais iki draugų.