Apie rašytoją Vladą Kalvaitį ir prasmingiausią lietuviško charakterio knygą

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2018-10-25
Peržiūrėta
2139
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Apie rašytoją Vladą Kalvaitį ir prasmingiausią lietuviško charakterio knygą

Telieka atsidusti: „Dabar tokių knygų neleidžia“. Neapsimoka. Net logiškai suvokiant, kad gėrio nebūna be „nuoklypių“, o anekdotai, epigramos, parodijos, agitbrigados visus ir visas klipatėles išgydo – nuo pagundų „teršt“ švarėjančio gyvenimo takus. Juk tautosakiniuose „talmuduose“ atvirai pasakyta: „Kas šika ant tako, tas ant kito sako“.
Man brangi net tarp maldaknygių yra etikos, logikos pavyzdžiu laikytino giminiško „Raštokrato“, visai neseniai, šių metų rugsėjo 6-ąją jau atradusio savo „Amžinąją valtį“, talentingo tytuvėniškio satyriko ir prozininko Vlado Kalvaičio rimuotais autografais išmarginta, bene vienintelė iki šiol tokia Lietuvoje smagi ir psichologiškai įžvalgi, chrestomatinė „Versmių“ serijos knyga „Lietuvių epigrama ir parodija“ (Vilnius, „Vaga“, 1983).
Šį antologinio tipo leidinį parengė lietuviškosios gyvensenos nervus subtiliai jautęs „surausvėjusių draugponių“ ne itin mėgiamas, lietuvių tautos daugumai savas literatūros mokslininkas Vytautas Kubilius (1928.11.23–2004.02.17), o redaktorė – daug svarių pėdsakų Lietuvos raštijoje ir kultūroje palikusi, ne tik labai gerbiama „dūšios“ draugė iš Vilniaus studentiškų metų universiteto Stuokynės bendrabutyje – nuostabi anykštėnė publicistė, filologė, vertėja Vanda Grebnickaitė-Šatkuvienė (1947.05.30–2016.07.01). Patarti, konkrečiai padėti ši moteris atskubėdavo pirmiausiai. Vanda blaiviai suprato visų ano mūsų bendro, kolektyvinio gyvenimo juokus ir daug kur redakcijose privalomą „gestų kalbą“. Mes abu seniai priklausėme, – juokdavomės – visais laikais visa stebinčiam „Nepartinių komunistų sąjūdžiui“, niekuo nesistebėdami. Bet... neverkdami.
Bet man, jaučiu, dabar vėl moja didis bičiulis nuo 1980 metų, Vladas Kalvaitis, kai abu priklausėm Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijai: „Nepabėk, dar pabūkim, pasikalbėkim, dabar aš turiu labai daug gražaus laiko...“
1983.12.07 Kelmėje ant savo 95-ojo puslapio antologijoje Vladas Kalvaitis ramiu veidu įkalė mus vienijančią, faktą patvirtinančią, bet retai nuraminančią konstataciją: „Brangiam bičiuliui Gediminui, kuris tą patį slenkstį mina, – Vladas“.
Aš tada Kelmės savanorių gaisrininkų draugijoje redagavau gal ir už rajono laikraštį visuomenei reikšmingesnį, vertingesnį „beideologinį“ biuletenį „Gaisrai ir žmonės“. Vladas Kalvaitis jį atidžiai nužvelgė, o paskui vėl tiesė ranką į abiems brangią „Juokdarių antologiją“: „Žinai, duok, dar tau, Gediminai, užrašysiu – iš šio momento“. Ir žybt-žybt, užrašė net dvi epigramas:
Žmonai
Galėčiau pasakyti jai
ne vieną gerą žodį,
bet ji ir šiandien man, deja,
neleidžia prasižioti.
„Ar tau dar taip nebūna? – tiriančiai paklausė. – Gal dar ne...“ Mes rūkėm, rūkėm, plepėjom, plepėjom ir tikėjom tuo, ką literatūriškai plepėjom. Prisiminėm Reginą Biržinytę, Juozą Sabaliauską, Kazimierą Alekną. Paskui užrašė dar posmelį:
Tavo žvilgsnio, tavo rankų
nepamiršiu niekados...
Panašiai šuva pripranta
prie grandinės ir būdos.
Toks prasminis eiliuotas kalbėjimas yra unikalus „fliuksas“, tik ne visų žmonių smegenys sufokusuoja mintis joms pavaldžiam Ritmui ir Rimui, ir šmaikščiai Išminčiai.
Pranas Raščius, „Šluotos“ skyriaus vedėjas, Vladui Kalvaičiui už tokias „šmaikštybes“, mums, studentukams, už „Auksines mintis“ solidžius honorarus užrašydavo. Smagi ta smegenų dresūra. „Raštokratą“ tikrai nuramina, bet „anais čėsais“, kai dar buvo „masinis skaitytojas“, autoriams ne tik po literatūrinių vakarų dažnas per petį paplodavo: „Gerai, kad esi drąsus, o tai tie valdžios parazitai visai mažą žmogų „prismaugtų“...
„Gyvenime
Visi
Save
Suranda:
Vienas –
Vėzdą paėmęs,
Kitas –
Gavęs
Per sprandą“, – teigia epigrama buvęs tremtinys, daugelio premijukių autorius Vladas Kalvaitis.
Su šiuo talentingu žmogumi, kuris savo žaviame name arti Brydvaišio ežero kranto, Tytuvėnuose, antram aukšte ištisai „kvėpavo literatūra“, aukojosi knygoms ir vis naujo Balto Lapo altoriui. Mudu Paskutinei nuotraukai pozavome 2017 metų gegužės 17-ąją Kelmėje, kur poetės Reginos Biržinytės literatūrinės premijos įteikimo ceremoniją žaismingai, pakiliai ir prasmingai moderavo menui, knygoms pasišventusi, visaip graži Rita Grišienė.
„Gerai, kad nepasimetei ir išmokai suvaldyti ne tik Baltijos, Palangos, Klaipėdos, bet ir savo rimuotus vėjus. Būk!” – palinkėjo dukart Reginos Biržinytės premijos (1998 ir 2008 m) laureatas, vis toks pats „žilai jaunas“ Šiaulių rašytojų sekcijos narys Vladas Kalvaitis. Jis visus turėjo omeny, bet nė vieno – „raumeny“. Intelektas atveria visų širdžių langelius. Vladą Kalvaitį gerbia skaitytojai visoje Lietuvoje.
„Dabar kartais nesuprantu, kas dedasi, – kalbėjo 89 metų rašytojas. – Tiek pasipūtėliškumo, neišmintingų emocijų, mojavimo kumščiais tribūnose. Žmogus turi atjausti kitą“.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Apsaugok mane“ – jau 25-erius metus gyvuojanti socialinės atsakomybės akcija, kurios metu kasmet rugsėjo mėnesį visi šalies moksleiviai yra nemokamai apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų keliuose. 


Jūsų rankose – naujas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris.  Jeigu jo dar neturite, žvalgykitės jo miesto bibliotekoje, Savivaldybėje, Turizmo informacijos centre, kavinėje „Caffeine“ prie bažnyčios. Tai – tik kelios jums patogios vietos centre. Žinoma, žurnalą mielai įteiksime ir laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijoje. Primenu: žurnalas gimė būtent kaip „Palangos tilto“...


Palangos viešosios bibliotekos renginių salėje gegužės 12 d. (penktadienį) 17 val. Jonas Gediminas Siaurukas pristatys savo knygą „Mes viską apie Jus žinome“.


YCHO STUDIJA –  lietuviško dizaino namai, kur susitinka ypatingos, charizmatiškos ir originalios asmenybės ne tik vasaros nuotykiams, bet ir stiliaus atradimams. 


Atrodo kaip vikingas, – įvertiname su kolega, kai Palangos policijos viršininkas Algirdas Budginas, trumpam pertraukęs pokalbį, ima bendrauti su pavaldiniu. Tvirtas stotas, dar tvirtesnis balsas – tikro vado įsikūnijimas. Pradėję pašnekesį nuo to, kiek sveria pareigūno liemenė, netrukus imame plepėti apie tai, per kiek laiko jis baseine įveikia kilometro atkarpą...


Telieka atsidusti: „Dabar tokių knygų neleidžia“. Neapsimoka. Net logiškai suvokiant, kad gėrio nebūna be „nuoklypių“, o anekdotai, epigramos, parodijos, agitbrigados visus ir visas klipatėles išgydo – nuo pagundų „teršt“ švarėjančio gyvenimo takus. Juk tautosakiniuose „talmuduose“ atvirai pasakyta: „Kas...


Penktadienio pavakare Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje šventojiškis kraštotyrininkas, Lietuvos Kuršių draugijos pirmininkas Mikelis Balčius pristatė savo knygą „Iš Šventosios praeities“, į kurią sugulė jo parašyti ir kai kurie jau publikuoti tekstai apie Šventąją, jos istoriją, senųjų kuršių...


Ir sutapk tu man taip: Meilės dieną arba deivės Mildos šventės dieną, gegužės 13-ąją, lyg stebuklinėje pasakoje „Vilniaus vėjai“ į Palangą atpūtė šiais laikais deficitinį lauknešėlį. Tai – žinomos Lietuvos renginių organizatorės, scenaristės, žurnalistės, subtiliai Laiko dvasią ir vaikų poreikius jaučiančios Rasos Praninskienės knyga „Knygos, vaikai...


Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų...


Lietuviai turi būti įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą?  1

Vaidas LEKSTUTIS Sambūrio „Būkime vieningi“ koordinatorius, 2013 11 11 | Rubrika: Miestas

Daugelis esate girdėję, o gal ir matę Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius