Ant savanorių kariūnų užgaidos užkibo meras ir politikai

Kieno atminimą derėtų įamžinti Palangoje ir kam pastatyti nors paminklą? Kol miestelėnai paburba, kad kurorte nėra deramai pagerbtas Palangos kūrėjų grafų Tiškevičių atminimas, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos III-os rinktinės kariai ir jų vadas pulkininkas leitenantas Vytautas Reklaitis nusitaikė į Palangą – siūlo joje pastatyti paminklą prieštaringai istorikų vertinamam generolui Povilui Plechavičiui. Tokį sumanymą palaikęs ir miesto galva V. Stalmokas sprendimo projektą dėl generolo įamžinimo kurorte, nepasitaręs su visuomene, suskubo teikti svarstyti Tarybos komitetams. Jų nariai sumišę krapštėsi galvas – kaip P. Plechavičius susiję su Palanga? Vis tik politikai, išskyrus Ekonomikos komiteto narius, nusprendė pirkti katę maiše – tokiam sprendimo projektui pritarė.

Istorikų vertinamas prieštaringai

Wkipedia rašoma, kad P. Plechavičius, pradėjęs mokytis Lietuvoje, Maskvoje 1908 metais baigė gimnaziją, 1914 metais baigė Orenburgo kavalerijos karo mokyklą, rusų armijos kavalerijos dalinyje dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, o revoliuciniais 1917 metais kovojo prieš bolševikus Rusijos pietuose. 1918 metais grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Žemaitijoje ir suorganizavo žemaičių partizanų rinktinę, kovojusią prieš bolševikus, užėmusius Mažeikius ir Telšius. Pirmosios sovietinės okupacijos metais pasitraukė į Vokietiją, o prasidėjus Vokietijos - Sovietų Sąjungos karui, grįžo į Lietuvą. 1944 metais vadovavo Vietinei rinktinei. Likvidavus Vietinę rinktinę buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, po to – į Dancigą, Klaipėdą, o iš ten paleistas. Netrukus po to P. Plechavičius išvyko į Vokietiją.

Istorikai jį vertina kontraversiškai - dešinesnių pažiūrų laiko tautos didvyriu, sustabdžiusiu iš Maskvos kontroliuojamo bolševikinio kominterno įsigalėjimą Lietuvoje, kairesnių - karinga ambicinga asmenybe, į raudonąjį terorą Žemaitijoje 1918 metais atsakiusį baltuoju, 1926 metais Kaune įvykdžiusį antidemokratinį karinį perversmą, nukreiptą prieš kairiuosius ir atvedusį į valdžią autoritarinę Antano Smetonos valdžią, o 1944 metais nepaklususį netgi vokiečių karinei vadovybei ir išsaugojusį daugelio lietuvių gyvybes.

Kultūros skyriaus vedėjas politikų neįtikino

Palangos bendruomenės aktyvistas Vitalis  Litvaitis, užėjęs į redakciją, piktinosi tokiu sumanymu. „Kaip viskas paprasta: atvažiuoja generolas A. Pocius („Palangos tilto“ žiniomis, pas merą lankėsi  Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos III-os rinktinės kariai ir jų vadas pulkininkas leitenantas Vytautas Reklaitis - aut.) pas merą, pašneka, o meras, net nepasitaręs su visuomene ir galbūt pats nelabai žinodamas istoriją, puola teikti sprendimo projektą, kviesti Tarybos komitetus apsvarstyti pasiūlymą. Tiesiog juokinga net svarstyti pasiūlymą kurorte pastatyti paminklą žmogui, su kuria jis nėra niekaip susijęs. Juolab, kad deramai nėra įamžintas grafų Tiškevičių ir kitų Palangai nusipelniusių žmonių atminimas“, - sakė V. Litvaitis.

Apie tokį sumanymą jis sužinojęs iš Tarybos nario Daniaus Puodžio, kuris, prieš svarstant klausimą Tarybos komitete, paskambino bendruomenės aktyvistui pasitarti.

„Tiesą kalbant, tokį pasiūlymą svarstėme Tarybos Statybos komitete. Aš buvau vienintelis jo narys, kuris nepritarė idėjai statyti paminklą generolui M. Plechavičiui kurorte. Atvirai kalbant, kiti komiteto nariai su pirmininku V. Šimaičiu, regis, nelabai suprato, kuo siejasi P. Plechavičius su Palanga, nors balsavo už tokį pasiūlymą. Ir mero teikimą pristatęs V. Rekašius atvirai sakė, kad nemato jokių jo sąsajų su Palanga, bet kitų komiteto narių tai neįtikino. Aš truputį pasidomėjau tuo reikalu – generolas neturi nieko bendra su Palanga. Jis aktyviai veikė tik Telšių ir Mažeikių rajonuose, Sedoje“,  - sakė „Palangos tiltui“ D. Puodžius. Jį stebina, kad kurorte, kuriame iki šiol nėra pastatytas paminklas Birutei ir Kęstučiui, nors prieš kelis metus buvo atrinktas projektas, svarstoma idėja statyti Palangai svetimam prieštaringai vertinamam generolui.

„Pas merą ant stalo mačiau tą P. Plechavičiui numatyto statyti paminklo maketą. Kažkoks nevykęs jis man pasirodė – pavaizduoti trys kryžiai, po jais parašytos brolių Povilo ir Mykolo Plechavičių pavardės (Mykolas Plechavičius buvo pulkininkas – aut.) – perša įspūdį, kad paminklas žymi jų laidojimo vietą“, - teigė labiausiai patyręs Tarybos narys. Jo žiniomis, „Žemaičių“  vadovybė norėtų, kad paminklas atsirastų tarp „Eglės“ poilsio namų ir buvusių dailininkų namų. D. Puodžius įsitikinęs, kad pirmiausia kurorte reikėtų įamžinti Palangai labiau nusipelniusių žmonių atminimą – tiek Tiškevičių, tiek Jono Šliūpo, Palangos burmistro ar gydytojo, visuomenės veikėjo Liudo Vaineikio.

Ekonomikos komiteto pirmininko M. Skritulsko tvirtinimu, komitetas atmetė sprendimo projektą, nes komiteto nariai pasigedo keleto dalykų: paminklo eskizo, istorikų vertinimo dėl paminklo reikšmingumo kurortui ir aiškaus atsakymo, kur paminklas stovės.

Generolo duktė Palangoje turėjo žemės

Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas V. Rekašius sakė, kad pavedimą parengti Tarybai sprendimo projektą gavo iš mero, pas jį apsilankius Žemaičių rinktinės savanoriams ir vadams.

„Pristatant klausimą komitetuose, manęs jų nariai teiravosi, kaip P. Plechavičius yra nusipelnęs Palangai, bet aš, teisybę pasakius, tik gūžčiojau pečiais. Nors ruošdamasis komitetų posėdžiams nemažai laiko praleidau domėdamasis generolo praeitimi, bet neaptikau jo jokių sąsajų su Palanga. Nebent ja laikytume tai, kad generolo duktė Palangoje valdė žemės sklypą. Kiek girdėjau, kariūnai ir siūlo paminklą P. Plechavičiui pastatyti tame žemės sklypelyje“, - sakė V. Rekašius. Jis teigė, kad paminklo Palangoje pastatymu ypač rūpinasi Žemaičių apygardos III-os rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vytautas Reklaitis. „Jis merui yra sakęs, kad, jei reikės, atvyks į Tarybos posėdį ir klausimą jame pristatys“, -sakė V. Rekašius.

Nors sprendimo projektui nepritarė tik vienas komitetas, skyriaus vedėjas sakė nežinąs, kas nutiko, kad klausimas nebuvo įtrauktas į Tarybos posėdžio, įvyksiančio rytoj, darbotvarkę.

Meras nėra „įsigilinęs“ į klausimą...

„Meras nepriima sprendimų tokiais klausimais, todėl ir nusprendžiau teikti sprendimo projektą svarstyti pirmiausia komitetams, o paskui ir Tarybai. Kai paaiškėjo, kad Kultūros centras nesuorganizavo jokios diskusijos visuomenėje dėl tokio paminklo tikslingumo, nusprendžiau, kad klausimo neįrašysime į Tarybos posėdžio darbotvarkę“, - sakė „Palangos tiltui“ meras V. Stalmokas. Paklaustas, ar paminklas generolui yra reikalingas kurortui, V. Stalmokas sakė: „Nesu iki galo įsigilinęs į šį klausimą...“ Kai pasiteiravau mero, ką P. Plechavičius turi bendra su Palanga, miesto galva sakė, kad, jo žiniomis, generolo duktė Palangoje valdė žemės sklypą, kuris buvo sovietų nusavintas, o vėliau niekada nebuvo generolo palikuonims grąžintas. „Tame sklype ir siūloma pastatyti paminklą“, - sakė meras.

Dalyvavo latviams perduodant Palangą Lietuvai

Istorikas, „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta „Palangos tiltui“ sakė, kad P. Plechavičius dalyvavo latviams perduodant Palangą Lietuvai. 1919-1920 metais dėl pajūrio ruoželio vyko intensyvios derybos tarp Lietuvos ir Latvijos, kurios baigėsi nutarimu sienos nustatymo klausimą perduoti tarptautinei arbitražo komisijai. 1921 m. kovo 30 d. Edinburgo universiteto prof. Dž. Simpsono vadovaujama arbitražo komisija nutarė 19,5 km pajūrio ruožą su Palanga ir Šventąją skirti Lietuvai. „Negaliu komentuoti, ar generolas dėl tokios sąsajos vertas paminko Palangoje. Juolab, kad kai kurių istorikų jis yra prieštaringai vertinamas dėl vaidmens 1926-ųjų metų perversme“,  - sakė A. Kniukšta.

Kitur paminklo niekas nematytų

Paminklo kurorte idėjos propaguotojas pulkininkas leitenantas V. Reklaitis, žurnalistui sakė, kad „tokia nuomonė dėl paminklo“ nėra jo, o „visos kariuomenės“. Paklaustas, kaip P. Plechavičius siejasi su Palanga, V. Reklaitis pareiškė, kad nenori „tokia tema“ duoti interviu telefonu. Vėliau pats į redakciją paskambinęs pulkininkas leitenantas sakė, kad sumanytas paminklas Palangoje įamžintų ne P. Plechavičių, o visus Žemaitijos savanorius. Paprieštaravus, kad jų kovos vyko ne Palangoje, o kituose Žemaitijos rajonuose, savanorių vadas atsakė klausimu: „Negi manote, kad toks paminklas Palangos miestui pakenktų? Pamąstykite, kiek jaunimo apsilankytų prie paminklo, būtų ugdomas patriotiškumas. Supraskite, kitos vietos nuošalios, mažai lankomos, o Palanga būtų pats tas“, - išdėstė argumentą V. Reklaitis. Jis teigė, kad paminklo idėją pradžioje palaikęs ir meras V. Stalmokas. „Mūsų žiniomis, meras apsigalvojo ir nusprendė neįtraukti klausimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Matyt, nusprendė klausimą spręsti naujai Tarybos kadencijai“, - sakė V. Reklaitis.