Šventosios geriamojo vandens ruošykla taps viena ekologiškiausių Lietuvoje

Linas JEGELEVIČIUS, 2022-03-19
Peržiūrėta
1982
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Giedrius Rutkauskas
Giedrius Rutkauskas

Geriamajame vandenyje yra fluoridų, o jų pajūrio savivaldybėse  – ypač daug. Šventoji – ne išimtis. „Tačiau po visų UAB „Arionex LT“ atliktų darbų gyvenvietės geriamojo vandens ruošykla tampa bene ekologiškiausia Lietuvoje“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, sakė bendrovės direktorius Giedrius Rutkauskas, kuris jai vadovauja nuo pat įmonės įkūrimo pradžios prieš 13 metų.

– Kokius darbus UAB „Arionex LT“ atliko Šventojoje?

– Patalpų renovacijos, įrengimų fluoro šalinimui projektavimą, jų pagaminimą ir įrengimą.

Kada darbai Šventosios vandens ruošykloje buvo pradėti?

– Projektavimo darbai buvo pradėti 2020-aisiais. Dėl COVID-19 ir kitų biurokratinių kliūčių įrengimus į vietą nuvežėme tik 2021 m. rugsėjį.

– Ar jums Šventosios geriamojo vandens įrenginių rekonstrukcija buvo specifinė?

– Ne, ši technologija yra seniai žinoma. Lietuvoje tokių įrenginių geriamojo vandens ruošimui nėra daug – tik pajūrio zonoje, kur daugiausiai  ji yra taikoma būtent fluoridams šalinti. Pavyzdžiui, Latvijos pajūrio zonos susiduria su per dideliu sulfatų kiekiu.

Ten yra statomi tos pačios technologijos panašūs įrenginiai.

– Ar po atliktų darbų Šventosios vanduo bus visiškai išvalytas nuo fluoridų? Esame rašę, kad Palangos vandeny fluoridų yra daugiau nei kitur…

– Taip, pati technologija pašalina iš vandens visas druskas, dėl to ji naudojama tik daliai bendro vandens srauto. Vėliau vanduo po druskų šalinimo technologijos yra sumaišomas su vandeniu, iš kurio buvo pašalinta geležis, manganas, amonis, tai yra dažniausiai Lietuvos teritorijoje aptinkamos giluminių gręžinių priemaišos.

Tokiu būdu yra gaunamas subalansuotas vanduo su leidžiamu, higienos normas atitinkančiu fluoridų kiekiu. 

Kaip žinoma, fluoridas pats savaime nėra kenksmingas elementas. Pavyzdžiui, dantų pastoje jo yra ypač dideli kiekiai, tačiau su geriamuoju vandeniu gaunant per didelius kiekius yra žalinga žmogaus sveikatai.

Kokios technologinės naujovės buvo naudojamos atliekant darbus Šventojoje?

– Šventosios vietovė ypatinga dviem aspektais. Pirma, ji įeina į paveldo ir archeologinių kasinėjimų zoną. Taigi buvo iššūkis pandemijos metu suderinti projektą, atlikti archeologinius kasinėjimus ir t. t. Nors pastatas ir visa teritorija statyta dar tarybiniais laikais, teko atlikti viską, lyg būtų reikėję perstatyti Trakų pilį. Biurokratinė mašina stipriai stabdė darbus.

Antra, Šventosios vandenvietė neturi privestų nuotėkų tinklų, dėl to nuotėkos iš technologinio proceso turi būti tokios, kad galima būtų jas išleisti į gamtą.

Paprastai šioje technologijoje yra daromas vandens srautų atskyrimas per membraną – vanduo praeina membranos poras, o druskų (esančių vandenyje) jonai yra sukoncentruojami ir tampa nuotėkomis. 

Įprasta, kad druskų sukoncentravimas yra 4-5 kartai, tačiau šiuo ypatingu atveju druskų  koncentracija atliekama tik iki išleidimui į aplinką leistinos ribos.

Taigi, „Arionex LT“ atlikus darbus, Šventosios geriamojo vandens ruošykla tampa bene ekologiškiausia Lietuvoje.

– Ar tai yra pirmasis UAB „Arionex LT“ projektas su UAB „Palangos vandenys“?

– Mūsų įmonė įrengė panašų, tik keletą kartų didesnį, technologinį įrenginį UAB „Palangos vandenys“ ruošykloje prieš 9 metus.

– Kokie yra didžiausi pastaraisiais metais UAB „Arionex LT“ įgyvendinti projektai šalies pajūryje?

– UAB „Gren Klaipėda“ (buvusi „Fortum Klaipėda”) šiukšlių deginimo gamykla naudoja mūsų įrangą vandens paruošimui. Per paskutinius penkerius metus pajūryje pastatėme 7 nedidelių miestelių vandens ruošyklas. Šventosios projektas pagal savo našumą yra didžiausias. 

– Ar jūsų įmonė numačiusi įgyvendinti projektus pajūry šiais metais? Kitais? 

– Statybų bumas pajūryje ir jau praėjusios vasaros geriamojo vandens suvartojimo rodiklių augimas rodo, kad Šventosios vandens ruošyklą teks išplėsti dvigubai – iškart po to, kai baigsime šį projektą. Apdairus užsakovas – o būtent tokie yra UAB „Palangos vandenys“ vadovai – tai buvo numatę, dėl to visa dabar įrenginėjama infrastruktūra yra pritaikyta išplėtimui.

– Savo tinklapy skelbiate esą tarptautinė bendrovė. Kokius projektus kokiose užsienio šalyse įgyvendinote?

– Esame pastatę didžiausią Europoje elektrodejonizacijos įrangą Bulgarijoje, įrengėme apdorotų nuotėkų valyklą ir išvalyto vandens grąžinimą į gamybą vienoje didžiausių Irano naftos perdirbimo gamyklų. Dar tuomet, kai šiai šaliai nebuvo taikomos sankcijos, įrenginėjome vandens paruošimo įrangą trims elektrinėms Bangladeše, mūsų įranga dirba Mauritanijos žuvų perdirbimo įmonėje, esame įrengę nuotėkų išvalymo ir pakartotino vandens panaudojimo įrangą didžiausioje Maskvos alaus darykloje.

– Prašau trumpai pristatyti UAB „Arionex LT“? Kiek darbuotojų įdarbinate? Kokie didžiausi pasiekimai? Kiek jūs metų dirbate direktoriumi?

– UAB „Arionex LT“ pradžia buvo šveicarų įmonės Arionex įkūrėjo Nikolai Arion bendras projektas, kuriame aš dalyvavau kaip projekto vadovas.

Po šio projekto kilo idėja apie lietuviškos įmonės įkūrimą. Dabar skaičiuojame 13-uosius veiklos metus Lietuvoje. Įmonėje dirba 30 žmonių. Mūsų tikslas – spręsti problemas, susijusias su vandens naudojimu, valymu, antriniu panaudojimu. 

Pastaruoju metu pasaulis yra susirūpinęs technologijomis, kurios neterštų aplinkos. Mes esame sukūrę technologiją, skirtą mineralinių trąšų gamykloms, kuri leidžia pagaminti jų reikmėms naudojamą demineralizuotą vandenį, neišmetant į aplinką jokių koncentruotų medžiagų. 

Kartu su kita lietuviška įmone esame pagaminę įrenginio prototipą, konvertuojantį CO2 į kalcio karbonato nanokristalus – produktą, sunaudojamą cemento gamyboje.

Direktoriumi dirbu nuo įmonės įkūrimo. Taip pat su partneriais esame įkūrę įmonę, kuri kuria ir įdiegia pramonės procesų automatizavimo sistemas, ir įmonę, gaminančia membraninių technologijų įrengimus, naudojamus skysčių filtracijai/atskyrimui maisto produktų gamyboje (pieno, alaus, krakmolo ir t.t.).

– Kada darbai Šventojoje bus baigti?

– Darbus pabaigti planuojame iki gruodžio pabaigos, tačiau vandens suvartojimas ir įranga bus reikalinga tik 2022 metų vasarą. Dėl to gali būti, kad įrangos pridavimą užsakovui nukelsime į kovo-balandžio mėnesius.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangoje gyventojų ir miesto svečių laukia maloni naujiena – mieste įrengti keturi nauji geriamojo vandens fontanėliai . 


Keleiviams lengvai prieinamos nemokamos geriamojo vandens stotelės nuo šiol veikia visame Lietuvos oro uostų tinkle.


Palangos miesto savivaldybės teritorijoje viešai tiekiamo geriamojo vandens tiekimą vartotojams vykdo vienas geriamojo vandens tiekėjas UAB „Palangos vandenys“. Vanduo tiekiamas iš Antrosios ir Šventosios vandenviečių. 


Palanga rengia naujus seniūnaičių rinkimus – naujieji darbuosis 2023-2027 metais. Kandidatus į seniūnaičius galima teikti rugsėjo 25–29 dienomis, o naujieji seniūnaičiai ir seniūnaitės paaiškės spalį. Tačiau jau dabar aišku, kad Palangoje (Kunigiškių, Nemirsetos, Palangos, Vilimiškės, Virbališkės – Medvalakio) bei Šventojoje (Būtingės, Monciškių ir Šventosios) pasikeis jų didžioji dalis....


Geriamajame vandenyje yra fluoridų, o jų pajūrio savivaldybėse  – ypač daug. Šventoji – ne išimtis. „Tačiau po visų UAB „Arionex LT“ atliktų darbų gyvenvietės geriamojo vandens ruošykla tampa bene ekologiškiausia Lietuvoje“, – žurnalui „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, sakė bendrovės direktorius Giedrius Rutkauskas, kuris jai vadovauja nuo pat įmonės...


Ošupio takas taps draugiškesnis bei saugesnis neįgaliesiems – praėjusią savaitę pasirašyta šio tako atkarpos nuo Paraplegikų stovyklos iki Šventosios pritaikymo neįgaliesiems statybos darbų sutartis.


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino UAB „Palangos vandenys" 2019–2021 metų investicijas, kurių vertė yra beveik 2,6 mln. Eur, bei Palangos miesto savivaldybės bendrovei perduotą ilgalaikį turtą, kurio vertė – daugiau nei 1,4 mln. Eur.


Vytauto gatvės pabaiga – įvažiavimas į Palangą iš Šventosios pusės vairuotojams netrukus taps patogesnis. Šią savaitę baigti 756 metrų ilgio gatvės atkarpos nuo Klaipėdos pl. iki Ligonines g. asfalto dangos atnaujinimo darbai, tad automobilių eismas čia jau leidžiamas. Artimiausiu metu bus įrengti kelio ženklai bei atliktas kelio ženklinimas, taip pat bus sutvarkyti...


Šį penktadienį Palangą užgrius dar viena ekstremali situacija – dauguma miestelėnų didžiąją dalį dienos neturės ne elektros, nei karšto vandens.


Šventosios uostas taps ispanišku

www.ve.lt, 2010 01 20 | Rubrika: Miestas

Praėjusį antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos „Alatec“ direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijos tarpinę ataskaitą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius