Palanga pasitiko ypatingą jubiliejų – grąžinimo Lietuvai šimtmetį

Palanga  pasidabinusi miesto vėliavomis – šiandien, kovo 30 d. sukanka lygiai šimtas metų nuo dienos, kuomet Palanga Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu buvo grąžinta Lietuvai.

Pandemija pakoregavo planus

Pasitikdami kovo 30 d. minimą Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį, kurorto savivaldybės kultūros specialistai ilgai ir atsakingai rengėsi šiai svarbiai sukakčiai. Dar praėjusiais metais buvo sudaryta plati ir įvairiapusė kultūrinių renginių programa visiems 2021 metams, tačiau šiuos planus gerokai pakoregavo visą šalį apėmusi COVID-19 ligos pandemija.
„Jeigu ne koronaviruso pandemija, 2021-aisiais „Palangos dienų“ metu kovo 30-ąją buvo planuojama surengti istorinį žygį iki Birutės kalno ir jubiliejui skirtą renginį ant paties kalno. Deja, tokių minčių teko atsisakyti“, – kalbėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas.
Nepaisant to, kad dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos į šventinius renginius kovo 30 d. nebus galimybės pakviesti visuomenę (tai ketinama padaryti vasarą), paminėti šią visai Lietuvai svarbią datą Palangoje planuojama virtualiu būdu. „Visi šia proga kovo 30 d. numatyti renginiai vyks nuotoliniu būdu. 9 val. ryte per Palangos miesto savivaldybės, Palangos kultūros ir jaunimo centro bei Palangos turizmo informacijos centro paskyras socialiniame tinkle „Facebook“ bus transliuojama Palangos miesto vėliavos pakėlimo ceremonija, taip pat bus rodomas specialiai Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečiui sukurtas meninės dokumentikos filmukas apie Palangą „Šimtmetis – Palangos kelias į Lietuvą“, o Palangos kurorto muziejus kovo 30 d. visus pakvies į virtualią parodą, vėliau išleis leidinį, skirtą Palangos istorijai iki 1921 metų“, – sakė R. Trautmanas.
Palangos miesto vėliavos jau padabino jūros tiltą bei Nepriklausomybės aikštę. Didelė Palangos vėliava netrukus suplevėsuos ir prie Palangos miesto riboženklio.

Tarptautiniai ginčai

Šiandien Palanga neabejotinai yra tapusi neatsiejama Lietuvos dalis, didžiausias mūsų šalies kurortas. Tačiau ne visi žino, kad prieš šimtą metų, 1918-ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, dėl jos vyko įnirtingi tarptautiniai ginčai tarp Lietuvos ir Latvijos, kurie tęsėsi beveik trejus metus.
1918 metų vasario 16 d. Lietuva paskelbė savo Nepriklausomybę, tačiau valstybės atkūrimo akte Lietuvos signatarai nenurodė savo kuriamos valstybės teritorinių ribų. 1918 metų lapkričio 18 d. savo Nepriklausomybę paskelbusi Latvija valstybės kūrimo akte nurodė teritorines ribas kartu su Kuršu ir Palanga. Įdomu, kad 1919 m. birželio 14 d. Latvija organizavo gyventojų surašymo kampaniją. Pagal surašymo duomenis, tada Palangos mieste gyveno 1438 gyventojai – 808 lietuviai, 452 žydai, 100 latvių (kartu su kuršiais), 39 vokiečiai ir 39 lenkai.
Kad ginčai dėl sienos neperaugtų į konfliktą, tarpvalstybiniam sienų ginčui tarp Lietuvos ir Latvijos spręsti 1920 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Latvijos atstovai Rygoje pasirašė sutartį dėl sienos nustatymo perdavimo Arbitražo komisijai, kurią sudarė 4 nariai (po du iš abiejų valstybių) ir pirmininkas, kuris turėjo būti Anglijos atstovas. Abiejų valstybių sutikimu komisijos pirmininku patvirtintas britų diplomatas, Edinburgo universiteto profesorius Džeimsas Jangas Simpsonas, dirbęs Anglijos užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos delegacijos pirmininkas šioje komisijoje buvo Antanas Smetona, Latvijos atstovams vadovavo A. Bėrzinis.
Lietuvos atstovai Arbitražo komisijoje reikalavo Palangos pajūrio iki Papės ežero, Alūkštos apskrities pietinės dalies, o latviai pretendavo į Mažeikius.
Po ilgų derybų dėl Palangos grąžinimo Lietuvai, įsikišus Tautų Sąjungai, tarpininkaujant Edinburgo universiteto profesoriui, lordui Džeimsui Jangui Simpsonui, buvo pasiektas Lietuvą tenkinantis kompromisinis sprendimas, ir 1921 metų kovo 30 dieną pasirašytas susitarimo aktas. Šiuo dokumentu Palanga su Latvijai priklausiusia Baltijos pajūrio dalimi su Šventąja iki Būtingės kaimo imtinai sugrąžinta Lietuvai. Dž. J. Simpsonas daugiausia laikėsi etninės ribos, stengėsi atsižvelgti į abiejų šalių ekonominius bei strateginius interesus, suderinti juos kompensacijos būdu. Profesorius pažymėjo, kad jam rūpi nustatyti ne tik dviejų valstybių sieną, bet ir sudaryti sąlygas joms bendradarbiauti ir vystytis.

Kviečiami kelti vėliavas

Kurorto gyventojai kviečiami pažymėti šią visai šaliai svarbią sukaktį – iškelti Palangos miesto vėliavas prie savo namų, pastatų fasadus Palangos vėliavomis raginamos papuošti ir miesto įstaigos, įmonės ir organizacijos. Palangos miesto vėliavomis kurortą kviečiama puošti visus šiuos jubiliejinius metus.
Neturintys Palangos miesto vėliavų kviečiami jų įsigyti internetinėse parduotuvėse arba Palangos turizmo informacijos centre. Čia taip pat norintieji gali įsigyti ir suvenyrų su Palangos simbolika, o kovo pabaigoje – atnaujinto dizaino, Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį pažyminčių projekto „Surink Lietuvą“ magnetukų.

Palangos miesto sav. info