Gyvybės eliksyras, augantis tiesiog po kojomis: dilgėlės, kiaulpienės ir garšvos

Palangos tiltas, 2015-04-23
Peržiūrėta
3216
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gyvybės eliksyras, augantis tiesiog po kojomis: dilgėlės, kiaulpienės ir garšvos

Kas auga po mūsų kojomis ir kaip tai gali sustiprinti mūsų organizmą? Po kojomis pasidairyti siūlo ne tik žolelių žinovai, bet ir diplomuoti medikai.
Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė kiekvieną pavasarį į pamiškę rinkti žolelių keliauja jau 30 metų. Šiuo metu ji renkanti tris žoles – dilgėles, kiaulpienes ir garšvas. Žoles ji atrado prieš daugelį metų. Po rudens, trūkstant vitaminų, jai niekaip nepavykdavo užgydyti atsiradusių žaizdelių, tačiau kai pradėjo valgyti daugiau žolių, pastebėjo, kad jos visos užgydavo. Pasak ilgametės vegetarės, šios žolės sukaupia visą pavasarinės saulės energiją, todėl žmogui suteikia daug stiprybės. Pasak jos, ypač naudinga gerti jų sultis. Tiesa, iš lapų daug sulčių neišspausite, tačiau jos puikiai dera su šviežiai spaustomis morkų sultimis.
Pirmųjų pavasario žolių laukia ir Olga Dzindzeleta, jau aštuonerius metus žaliavalgė. „Labai laukiu, kada prasidės žolytės, nes kovo-balandžio mėnesiais nei daržovės, nei vaisiai nebeturi savo jėgos, o kai prasideda žolės, sukaupusios savyje naujos gyvybės, ir tu gali jas valgyti, tikrai jaučiasi stiprybė, kurią gauni su jomis“, – tikino pašnekovė. Žaliavalgių restoraną su vyru įkūrusi moteris patiekalus iš šviežių žolių gamina ir restorano lankytojams, jas dėdama į kokteilius, sriubas.
Žoliauti keliauja ir sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė. „Tai natūralu ir šiuo atveju visai patogu, tik reikia rasti švarią pievą, netręšiamą, nerinkti dilgėlių mieste“, – patarė ji. Pasak moters, iš rudens likusios daržovės jau turi mažai maistinių medžiagų, o naujo sezono šiltnamiuose augintos daržovės dažnai būna smarkiai tręštos. Tuo tarpu ką tik išaugusios žolės puikiai padeda stiprinti organizmą. „Dilgėlės turi daug geležies, stiprina ir valo kraują. Jas naudoju ne tiek salotoms, bet dedu jas ten, kur žmonės, pavyzdžiui, deda špinatus – ant bulvių, troškinio, makaronų“, – pasakojo G. Azguridienė.

Kasdien – po 10 pienių žiedų
Kad pavasarinės, ką tik išdygusios žolės naudingos, sutinka ir medikai. „Jos turi labai stiprų efektą organizmui, nes iš tiesų tai yra pradžių pradžia“, – teigė dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Mitybos specialistas Rimantas Stukas taip pat įsitikinęs, kad biologiškai aktyvių medžiagų jų koncentracija šiose žolėse – gana didelė, todėl jeigu žmogus suvalgys vieną kitą žolę, jis papildys savo organizmą biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Taigi, kaip teigiama „Savaitės komentaruose“, dilgėlės, garšvos ir kiaulpienių žolės pilnos šviežių ir nemokamų vitaminų, o netrukus pražysiančių pienių žiedai, pagal pasakojimą, daro stebuklus. Esą jei 10 dienų iš eilės suvalgysime bent po 10 pienių žiedų, nesvarbu – vienų, salotose ar sumaišę su medumi, ne tik gausime krūvą vitaminų, bet ir išvalysime kepenis.
Šiuo metu jau žydi šalpusniai. Nuo seno jų arbata vartojama kosėjant, peršalus. Vitaminų pilni ir besiskleidžiantys beržų lapai, kuriuos galima maišyti su dilgėlėmis, valgyti vienus arba džiovinti, daug jėgos esą galima gauti ir iš juodųjų serbentų pumpurų, o pirmieji žemuogių lapai esą puikiai valo organizmą.

Dėl ko medikams neramu
Žoles galima maišyti su ridikėliais, pirktinėmis salotomis. Tai puikus patiekalas, tačiau, anot medikų, tik suaugusiesiems. „Vaikams nerekomenduočiau, kadangi mes nežinome, ar nebus alergijos pavojaus, pagaliau vaikams gali būti nereikalinga tokia didelė tam tikrų medžiagų koncentracija, todėl geriau nerizikuoti“, – įsitikinęs R. Stukas.
Kita vertus, mitybos specialistas tikina, kad nereikėtų galvoti, jog suvalgius vieną kitą pienės žiedą ar kelis lapus, mes iškart tapsime labai sveiki, nes iš tiesų žolės neturi tokio farmakologinio poveikio, kokio žmonės kartais tikisi. Vis dėlto medikai įspėja žoles vartoti saikingai. Įsimesdami jų į salotas ar sriubą greičiausiai sau nepakenksime, nes vargu, ar suvalgysime jų daug, tačiau kai iš žolių spaudžiamos sultys, didelė organizmui neįprastų medžiagų koncentracija gali sukelti įvairią reakciją.
„Visa problema yra saike. Niekada nerekomenduočiau gerti želmenų sulčių kasdien po pusę stiklinės ar stiklinę. Jų dozavimas, ko gero, yra lašais arba arbatiniais šaukšteliais“, – teigė J. Dobrovolskienė.

Pagal TV3

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Veido odos priežiūroje labai svarbios aktyviai veikiančios priemonės, atnešančios pastebimą poveikį ir sprendžiančios ramybės neduodančias problemas. Juk priemonės efektyvumas išties yra viena iš geidžiamiausių jos savybių.


Pajūris NT kainomis perspjovė net Vilnių: butai čia brango trečdaliu. NT kainų augimas sostinėje jau beveik nebestebina, tačiau Lietuvoje yra miestų, kuriuose kainų šuolis dar didesnis nei Vilniuje. Tai – Palanga, kurioje butų kainos nuo 2020 metų pradžios išaugo net trečdaliu (33 proc.), rašo delfi.lt žurnalistė Justina Maciūnaitė. Butų kainos čia augo trečdaliu...


Šešiamečio Iževsko (Rusija) gyventojo Aliošos žūtis po automobilio ratais, kur berniuko kraujyje buvo surastas alkoholis (2,7 promilės),šokiravo ir visko mačiusius teisėsaugos organus. Visuomenė ir pakartotiniam tyrimui (ekshumacijai) pasirengę tėvai laukia nepriklausomos ekspertizės išvadų. Šis pretendento neturintis įvykis įvyko svetimoje...


Inspekcija sušaudytomis kojomis  5

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 06 08 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

 Jau senokai pašlijusią savo reputaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) sėkmingai murkdo toliau.  


Kas auga po mūsų kojomis ir kaip tai gali sustiprinti mūsų organizmą? Po kojomis pasidairyti siūlo ne tik žolelių žinovai, bet ir diplomuoti medikai.


Paskutiniąją lapkričio dieną vykęs Palangos miesto savivaldybės tarybos 36-asis posėdis, kurio darbotvarkėje buvo 27 klausimai, ko gero, būtų pasibaigęs dar iki pirmosios kavos pertraukėlės ryte, jei ne arši diskusija, įsiplieskusi svarstant dešimtąjį  klausimą – dėl Palangos miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos sudėties. Diskutuota aistringai, bet...


Vilniuje tris dienas – nuo trečiadienio iki penktadienio – vyko pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“, kurioje dalyvavo net 700 šios srities ekspertų, pusė iš jų – svečiai iš užsienio. 


Šimtai   emigruojančių ir prieš Lietuvą bambančių žmonių, vargu, ar susimąsto, dėl ko tūkstantinės minios rinkosi ginti Lietuvos nepriklausomybės 1991-ųjų sauso 13-ąją. Ką dabartiniams paaugliams reiškia ši tautai juodu kaspinu perrišta data? Koks jaunųjų pašnekovų požiūris į sausio 13-tąją?


Auksinis ruduo, kuomet medžius palieka įvairiaspalviai lapai, regis, patinka ne visiems. „Palangos tilto“ skaitytoja Liongina, gyvenanti Baltijos aikštėje, skundėsi:   „Atvykite į mano gatvę ir patys pamatysite didelę netvarką. Nukritę medžių lapai nepuošia vejos, o miesto komunalinis ūkis nesiskubina jų grėbti. Be to, medžių alėja tokia didelė, jog...


Trečiadienio vakaro linksmybės olandų atrakcionuose J.Basanavičiaus gatvėje devyniems vaikams baigėsi ašaromis. Dingus elektrai, ore pakibo atrakcionas-centrifuga „Move it“. Vaikai aukštyn kojomis kabojo apie valandą laiko. Kai kurie vaikai buvo kurorto svečiai iš užsienio. Miesto meras Š. Vaitkus tapo šio kraupaus įvykio liudininku.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius