Gelbėtojų vasara: 63 skendimai, du skenduoliai, savižudė

Lietinga vasara Palangos gelbėtojams buvo geriausia pagalbininkė, bet bėdų vandeny – ir paplūdimyje – netrūko. Gelbėjimo sezoną baigę gelbėtojai skaičiuoja ne tik dešimtis iš vandens gniaužtų ištrauktų poilsiautojų, bet ir konstatuoja liūdnąją statistiką – jūra šią vasarą pasiglemžė gyvybes. „Geriausia visų nelaimių prevencija paplūdimyje būtų uždrausti bet kokią prekybą alkoholiu paplūdimio paviljonuose. Žinau, kad vien tokia mintimi sulauksiu pajūrio verslininkų nemalonės“, – sako dešimtąjį sezoną Palangoje baigęs kurorto gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas, atsakęs į „Palangos tilto“ klausimus.
– Gerbiamas Jonai, kokia buvo vasara gelbėtojams? O jums – dešimtasis sezonas Palangos pajūryje?
– Išties, šis sezonas gelbėtojams buvo ypatingas dėl orų. Kaip sakau juokaudamas, vasara pasibaigė dar jai neprasidėjus. Kalendorinė vasara baigėsi, bet karščiu alsuojančių dienų tebuvo nedaug. Tokios lietingos vasaros per mano dešimt metų čia, Palangoje, nebuvo. Tačiau tai nereiškia, kad gelbėtojai nieko neveikė: jūrai siautėjant, teko ne vieną drąsuolį išgriebti iš vandens ar, dažniau, raginti eiti į krantą.
– Kiek buvo registruota skendimų?
– Šiemet Šventojoje buvo registruoti 28 skendimai, Palangoje – 35. Du žmonės nuskendo nakties metu, kuomet, žinia, nebudi gelbėtojai. Vienas iš skenduolių – Lenkijos pilietis, jis nuskendo prie tilto. Jo artimieji aiškino, kad jis ryte, apie 6 valandą, nuėjo maudytis plevėsuojant raudonai, maudynes draudžiančiai, vėliavai. Vyro lavonas buvo aptiktas tos pačios dienos 11 valandą. Žinia, mes darbą pradedame nuo 9 valandos.
Kitu atveju, tauragiškė, atvykusi su dukra iš Kauno, nuėjo viena maudytis trečią valandą nakties.
– Matyt, tai buvo savižudybė?
– Taip, tai buvo savižudybės atvejis... Gelbėtojų keturženklis telefonas po 20 valandos buvo išjungtas, nes turime ribotas lėšas. Esu įsitikinęs, kad gelbėtojų telefonas turi veikti kur kas ilgiau. Kitąmet, tikiu, jis veiks ilgiau, nes dėl to derėjomės ir su gelbėjimo paslaugos užsakovu, miesto savivaldybe...
Liūdna, kad pačioje sezono pabaigoje Šventosios paplūdimyje mirė 93 metų močiutė. Teismo medicinos ekspertų teigimu, ji nenuskendo, o mirė. Suklupo ant kranto, galva buvo rasta vandenyje. Gavę pranešimą, įvykio vietoje atsiradome per dvi minutes, bet, deja, pagelbėti jau negalėjome. Mūsų postas nuo mirusios moters buvo per 900 metrų.
– Užtat rugsėjis – kaip reta gražus, ir paplūdimyje saule ir jūra mėgaujasi nemažai poilsiautojų, nors gelbėtojai savo darbą jau baigė rugsėjo 16-ąją. Ar nereikėtų gelbėtojų sezono tokiu atveju pratęsti? O jį baigti pagal faktines gamtos sąlygas?
– Išties, mintis labai gera. Jeigu galėčiau aš spręsti, gelbėtojus pliaže laikyčiau iki rugsėjo pabaigos. Bent jau svarbiausiuose postuose – centrinėje gelbėjimo stotyje, prie tilto, Šventojoje, dar vienoje ir kitoje vietose.
Nesutikčiau, kad mus gali pakeisti, pavyzdžiui, ugniagesiai gelbėtojai. Pavyzdžiui, į minėtąjį įvykį Šventojoje jie atvyko per 25 minutes. Mūsų reagavimo laikas tokiu atveju – 2 minutės. Įvykus nelaimei, reagavimo laikas yra kritinis dalykas – išgelbėsime žmogaus gyvybę ar ne?
– Kokius savo pageidavimus miesto savivaldybei išsakytumėte kitam sezonui?
– Turiu vieną didelį norą: kad paplūdimyje būtų kuo daugiau informacinių ženklų apie gresiančius pavojus paplūdimyje, alkoholio vartojimo, šunų vedžiojimo taip pat, bendras tvarkos ir švaros taisykles. Ir įeinant į pliažus, ir ant persirengimo kabinų.
Norėčiau, kad viduryje pliažo stovėtų vienas ar keli tam skirti informaciniai stendai. Dalis žmonių, deja, dabar nepastebi įspėjančiųjų ženklų arba jų neretai išties yra mažai mūsų paplūdimyje.
Technologijų amžiuje, matyt, galima svajoti, kad visiems, įvažiuojantiesiems į Palangą, susitarus su mobilaus ryšio operatoriais, būtų išsiunčiamos trumpos informacinės žinutės-priminimai, ką galima daryti ir ko ne Palangos paplūdimyje...
Išties, tokią mintį aš brandinu, ir jau ne vienerius metus. Būtų galima tokiu būdu informuoti apie vėliavų spalvų reikšmes, paplūdimio taisykles ir panašiai. Tiesą pasakius, esu dėl to jau kalbėjęsis su mobilaus ryšio tiekėjais.
– Ką jie sako?
– Jie klausia, kas už tai mokės? Kol kas lieka neatsakyta į šį klausimą, bet, tokią idėją pavertus realybe, turėtumėme visi labai didelę naudą – ir miestas, ir gelbėtojų tarnyba... Tiesa, kyla klausimas, kaip būtų su užsieniečiais. Bet išeitį galima rasti – į nelietuviškus numerius išsiuntus pranešimus anglų kalba, pavyzdžiui.
– Ar žinote, kiek, gelbėtojams iškvietus policiją, vasarą buvo surašyta ATPK pažeidimų dėl taisyklių paplūdimyje pažeidimų?
– Tokių atvejų buvo 42. Dėl įvairių pažeidimų – dėl šunų, alkoholio, dėl nelegalios prekybos ir panašiai. Pernai tokių atvejų buvo 70. Pastebėjau, kad kiekvienais metais tokių nuobaudų mažėja. Vadinasi, žmonės tampa labiau sąmoningi.
– Kokią pagalbą gavote iš naudojamo drono (skraidyklės)?
– Turėjome du dronus šiemet – vieną Šventojoje, o kitą čia, Palangoje. Jų pagalba gelbėtojams buvo didelė. Ją parodo mūsų registracijos žurnalas, kuris būtent ir atskleidžia, kada ir kokiais atvejais buvo naudojami dronai. Šią vasarą abu dronai atliko 70 skrydžių. Dažniausiai jie buvo pakeliami į orą tokiais atvejais: apžiūrėti pakrantės duobes, taip pat ieškoti pasiklydusių vaikų. Iš penkių pasiklydusių vaikų tris suradome būtent su skraidyklių pagalba.
– Parvažiavęs į savo ūkį, turbūt ne vieną valandą praleisite prie interneto, domėdamasis, kokias naujausias gelbėjimo technologijas taiko didžiausi pasaulio kurortai...
– Taip, tam skirsiu ne vieną valandą, nes tai, ką darau, yra mano aistra.
Džiaugiuosi, kad šiemet įsteigėme Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federaciją. Aš buvau išrinktas jos prezidentu. Be Palangos gelbėtojų jai dar priklauso kiti du klubai. Dar šį rugsėjį įstosime į Europos Sąjungos profesionalių gelbėtojų vandenyje federaciją. O kitas žingsnis – pasaulinė tokia federacija. Kai tapsime jos nariu, atsivers keliai į tarptautines varžybas, mokymus, o taip pat, tikiu, ir į finansavimą. Tikiu, kad į Palangą gerosios mūsų patirties pasisemti atvažiuos ir vokiečiai, ir olandai ar net australai. Tokie mūsų siekiai. Manau, kad būdami tarptautinių federacijų nariais, inicijuosime kai kurių gelbėjimo funkcijos taisyklių pakeitimus.
– Ką turite omenyje?
– Kalbu apie gelbėjimo programos atnaujinimą. Ji, be kitų dalykų, reguliuoja, kaip skęstantįjį reikia gelbėti. Mano nuomone, gelbėjimui reikia labiau panaudoti vandens motociklus, o ne gelbėtojus-plaukikus. Tam būtų numatyta ir naujų technologijų – tų pačių nepilotuojamų skraidyklių – didesnis panaudojimas ir panašiai. Jau ne viename pasaulio kurorte dronai mėto į bėdą pakliuvusiems žmonėms gelbėjimo ratus. Tokie dronai galėtų – ir turėtų – atsirasti ir mūsų Palangoje, nors jie kainuoja labai nepigiai.
– Kiek būtent?
– Palyginimui, kaip trys ar keturi keturračiai, tokių kainų mes kol kas „neįkandame“. Bet mes judame link to.
– Mažiau nei už mėnesio – Seimo rinkimai. Ar reikėtų, jūsų nuomone, griežtinti kai kurias administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatas, kurios aktualios jums teikiant gelbėjimo paslaugą? Beje, kai kurie ATPK pakeitimai jau buvo priimti būtent jums pasiūlius juos.
– Aš, pirmiausia, tikiu žmonių sąmoningumu. Baudos po jų sugriežtinimo – nuo 60 iki 500 eurų – gan nemažos, tiesą pasakius. Kas iš to, jeigu padidinsi baudą iki 1000 eurų, o žmogus neturi pinigų? Tokiam piliečiui antstoliai padarys labai didelių problemų gyvenime, bet ar toks žmogus taps sąmoningesnis ir elgsis paplūdimyje kitąmet atsakingiau? Aš abejoju tuo.
– Gal derėtų inicijuoti jums miesto Tarybai sprendimo projektą, kad paplūdimyje dirbantys verslininkai kažkuria procento dalimi nuo savo gautų pajamų prisidėtų būtent prie paplūdimio infrastruktūros gerinimo, taip pat ir gelbėjimo funkcijos išlaikymo?
– Sunku pasakyti, esu tik gelbėtojas. Kiekviena priemonė, kuri padėtų siekti jūsų išvardintų tikslų, yra svarstytina. Jeigu būtų mano valia, aš apskritai uždrausčiau paplūdimyje prekiauti alkoholiu. Absoliučiai. Taip sakau nepaisant fakto, kad mūsų „Vandens motociklų klubas“ yra laimėjęs dvi konkursines vietas – turi paviljonus paplūdimyje. Aš pats seniai jau negeriu. Bet ne tame esmė. Nėra gerai, kai žmogus prisigeria baro pliaže, nors taisyklės kategoriškai draudžia rodymąsi neblaiviam paplūdimyje. Tokių prieštaravimų negali būti. Žinoma, jeigu Taryba ryžtųsi tokiam sprendimui, užsitraukčiau ne vieno verslininko nemalonę, bet toks sprendimas padėtų drastiškai sumažinti nelaimių skaičių paplūdimyje.