G. Valinevičius: „Kam nepatinka demokratinė diktatūra, matyt, ilgisi intrigų Taryboje“

Artėjant vasaros sezonui, be jam būdingų klausimų, Palangai tenka sukti galvą ir dėl Koncertų salės bei kempingo Nemirsetoje – nė vienas kol kas neturi koncesininko (nuomininko), todėl viltys dedamos į jų laikinus šeimininkus. Savivaldybės bendrovei „Palangos renginiai“, kuri buvo įkurta rūpintis renginiais Koncertų salėje, kol nėra koncesininko, Tarybos posėdyje praėjusią savaitę buvo skirta 100,000 eurų įstatiniam kapitalui didinti. Tame pačiame posėdyje buvo paskelbtas ir konkursas dėl laikinos kempingo nuomos iki šių metų rugsėjo mėnesio.

„Išties, visi geriau pasijustumėme, kai rasime abiems objektams koncesininkus. Kol jų nėra, kitąkart formuojama neigiama viešoji nuomonė. Girdi, savivaldybė kažko nedaro ar nepadarė. Tai nėra gerai nei ekonomiškai, nei psichologiškai“, – sakė miesto savivaldybės Tarybos narys Gediminas Valinevičius.
Jo teigimu, Taryba, praėjusią savaitę balsavusi už ženklius pakeitimus Koncertų salės koncesijos sutartyje (jais buvo prailgintas salės nuomos laikas ir sumažinti būsimo koncesininko finansiniai įsipareigojimai pirmus dvejus metus – aut.), parodė, kad yra geranoriška ir siekia, jog atsakingas salės nuomotojas pagaliau atsirastų.
„Manau, kad miestas su pakeitimais koncesijos pasiūlymą padarė gerokai patrauklesniu, o savivaldybė savo esminius interesus dėl Koncertų salės išsaugoja“, – sakė Tarybos narys.
Anot jo, Taryboje vyrauja „stipri“ mintis, kad „Palangos renginiams“ būtų pavesta valdyti visus kultūrinius ir sporto objektus.
„Mūsų siekiamybė, kad ši naujoji savivaldybės įmonė per dvejus metus „įsuktų“ veiklą ir ateityje dirbtų pelningai“, – sakė redakcijos svečias.
Pastebėjus, kad jau antroje balandžio pusėje Taryba minės savo ketverių metų veiklos pusiaukelę, TS-LKD narys prisipažino, kad dveji metai prabėgę „akimirksniu“.
„Tokia Taryba, kaip mūsų, su tokia absoliučia valdančiąja dauguma yra išskirtinė ne tik regione, bet ir Lietuvos masteliu. Net naujadarą tokiai situacijai sugalvojau – demokratinė diktatūra“, – juokėsi G. Valinevičius.
Jis vylėsi, kad stiprios miestelėnų paramos vieni valdantys konservatoriai sulauks ir po dvejų metų įvyksiančiuose savivaldybių Tarybų rinkimuose.
„Man atrodo, kad dirbame gerai. Sprendimai priimami operatyviai, be trikdžių. Jeigu, kaip juokauju, nebūtų demokratinės diktatūros, bijausi, kad paskęstumėme mažytėse intrigose, vilkintumėme sprendimus. Esame tai matę Tarybos veikloje anksčiau“, – pabrėžė jis.
Į pastabą, kad, kalbama, jog valdant tokiai daugumai, sprendimai, net komitetuose, tapo svarstomi itin trumpai, nes juos jau paruoštus jiems pateikia savivaldybės administracija, politikas sakė, kad tai netiesa.
„Klausimai yra išdiskutuojami komitetuose. Dėl to galbūt kam nors Tarybos posėdžiai atrodo gan formalūs“, – svarstė pašnekovas.
Džiaugdamasis mieste sparčiai vystoma miesto infrastruktūra, jis vis tik pastebi, kad miesto gražinimas yra sąžiningai dirbančių miesto bendrovių, visų pirma, komunalinio ūkio nuopelnas.
„O aš viliuosi, kad kuomet nors turėsime tokią miesto bendruomenę, kuri taps savivaldybės rimta partnerė inicijuodama miesto viešuosius poreikius atitinkančių iniciatyvų atsiradimą kurorto tvarkybos ir puošybos srityse“, – sakė G. Valinevičius.
Pasak jo, nors dauguma miesto privačių valdų yra išpuoselėtos, tačiau kelis metrus už jų tvorų, kur plyti valstybės žemė, „galima rasti visko“.
„Mano svajonė, kad kažkada pasieksime tokį bendruomenių ir visų miestelėnų sąmoningumo lygį, kad nebus tokio skirstymo – čia mano, čia priklauso savivaldybei, o ten valstybei. Esmė, kad visi būtumėme atsakingi už Palangą“, – dėstė Tarybos narys.
Anot jo, reikėtų pasekti kitų savivaldybių pavyzdžiu ir siekti, kad bendrajai naudai būtų kooperuojamos miesto ir gyventojų lėšos.
„Kitais žodžiais tariant, kitos savivaldybės jau yra nustačiusios tvarką, kad, pavyzdžiui, nesant gatvės remontui numatytų lėšų savivaldybės biudžete, gyventojai gali patys prisidėti savo lėšomis prie jos sutvarkymo. Tai jau praktikuojama, pavyzdžiui, Kretingos savivaldybėje“, – pastebėjo G. Valinevičius.
Jis teigė, kad apie tai „bandoma“ kalbėtis ir Palangos miesto Taryboje.
„Jeigu savivaldybės lėšomis imtumėmės vienos gatvės kuriame nors rajone remonto, tai prisidėjus gyventojams, sutvarkytumėme ir kitą šalia. Taip laimėtų visi“, – įsitikinęs politikas.
Anot jo, tokie modeliai jau yra taikomi Palangoje, pavyzdžiui, įvedant vandenų nuotekas ar elektros instaliacijas.
Į pastabą, kad tokios kooperacijos mintis ne kiekvienam gyventojui būtų priimtina, ypač kalbant apie gatvių remontą, G. Valinevičius atsakė: „Gyvename pasirinkimų amžiuje. Žinoma, galima laukti 10 metų, kol gatvė bus sutvarkyta savivaldybės lėšomis, bet ar ne geriau kooperuotis su savivaldybe ir ją sutvarkyti per metus?“
Jis pastebėjo, kad pažangioms technologijoms pasiekus ir gatvių asfaltavimą – kelininkai kai kur jau dengia vadinamąją minkštąją laikiną dangą, kuri yra perpus pigesnė nei asfaltas – jo dėstoma mintis turėtų būti ypač patraukli.
„Te negąsdina nieko žodis „laikinoji“. Tokia danga yra tinkama dešimčiai metų. Palangiškiams rimtai siūlyčiau pagalvoti pagerinti savo gyvenimo kokybę kooperuojantis kai kuriems darbams su savivaldybe“, – pabrėžė G. Valinevičius.
Kaip Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, jis džiaugiasi puikiai surenkamu savivaldybės biudžetu – tai leidžia planuoti papildomus miesto infrastruktūros gerinimo darbus.
„Mano prognozė, kad mūsų biudžete artimoje ateityje bus dar daugiau lėšų, nes į Palangą ateina dideli objektai – ir „Eglės“ sanatorija, ir „Mariott“, ir kiti. Esant geram vietiniam biudžetui, miestas galės mąstyti apie naujus sumanymus“, – sakė pašnekovas.
Į pastabą, kad ne vienam „užkliūva“, jog kurorte, ypač jo centre, sparčiai vystomi antrinio būsto projektai, G. Valinevičius atsakė pastebėdamas, kad jie yra „gerai“.
„Man atrodo, svarbu, kad mieste yra, kaip sakau, „gyvas judesys“. Kad į Palangą ateina nauji verslai, o čia besiplečianti antrinio būsto rinka manęs negąsdina: vadinasi, žmonėms patinka Palanga“, – svarstė Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Jis nuramino, kad „artimoje ateityje“ naujų rinkliavų ar mokesčių mieste tikrai nebūsią.
„Juk prisiminkime: pernai, įvedus triskart didesnį „pagalvės“ mokestį, ne vienas tuo pasipiktino“, – priminė pašnekovas.
Jo įsitikinimu, link finišo pamažu netrukus judėsianti miesto Taryba „nedrįs“ grįžti prie daug aistrų prieš kelis metus sukėlusio Palangos sprendimo įvesti įvažiavimo į kurortą mokestį.
„Tikrai dabar tam – ne laikas. Ypač kai padidintas „pagalvės“ mokestis yra renkamas gan neblogai“, – sakė Tarybos narys.
Palangą ateityje jis mato itin pritaikytą ekologiškam transportui, siekiančią „iki minimumo“ apriboti automobilių srautus mieste.
„Jokių didelių naujų atradimų šiuo klausimu Palanga nedaro: visame pasaulyje automobilinkai yra išsodinami iš automobilių ant dviračių“, – vaizdžiai sakė pokalbininkas.
Vis tik jis mano, kad Palangai derėtų dar geriau išvystyti dviračių infrastruktūrą – politikas pasisako, kad viena Vytauto gatvės juosta būtų atiduota dviratininkų reikmėms.
„Šiam sezonui, regis, jau nespėjome to padaryti, bet tai – artimos ateitie dalykas“, – įsitikinęs miesto Tarybos narys.
Nors toks sprendimas, jis neatmeta, gali sukelti tam tikrų nepatogumų miestelėnams ar miesto svečiams, tačiau Palangos ekologija, sveikatingumo interesai – svarbesni.
Paprašytas save apibūdinti Taryboje, G. Valinevičius šypsojosi: „Esu lankstus, man nepatinka politikos „cirkai“, pirmenybę teikiu konstruktyviai diskusijai. Per dvejus metus komitete nesu su niekuo „susikirtęs“.
Jis neslėpė, kad save kol kas matąs miesto politikoje.
„Manau, kad turiu ir minčių, ir potencialo, tikiu, kad ir miestelėnai manimi pasitiki, – sakė pašnekovas. – Mano didžiausia svajonė, kad Palanga taptų miestu, kuriame visiems būtų gera gyventi ir kad Palangą, kaip kurortą, žinotų visi toli už jos ribų“.