Eismo pertvarka – lyg vizitas pas stomatologą

Kuo arčiau vasara ir neišvengiamas poilsiautojų automobilių antplūdis, tuo skaudžiau raukosi miesto valdžia.
Čia kaip tam vaikui, kuriam paskirta vizito pas stomatologą data. Kuo ji labiau artėja, tuo norint išvengti skausmingos procedūros vis labiau ieškoma progų atidėti pasirodymą pas gydytoją. Tai pavykus, vaikui iš karto palengvėja, bet tik iki kito karto.
Taip ir su vienos krypties Vytauto gatvėje eismo pertvarka. Regis, pagaliau pribrendusi savivaldybė vis dar trypčioja lyg prie užimto tualeto durų, nors kas vasarą iškylanti eismo problema centrinėje kurorto gatvėje jau visiems turėtų būti skersai gerklės.
Dviratininkai su velomobiliais lipa ant šaligatvių ir vinguriuoja tarp pėsčiųjų. Arba makaluojasi važiuojamoje kelio dalyje, kurį bando pasidalinti priešpriešiais prasilenkiančios mašinos. Autobusų vairuotojams tik vienas rūpestis – kaip nenudrožti pakelėje stovinčių transporto priemonių šonus.
Pagaliau susitaikyta su realybe – iš šio chaoso gali išvaduoti tik vienos krypties eismas Vytauto gatvėje, kuris turėtų sutalpinti važiuojančias bei stovinčias mašinas ir normalaus pločio dviračių taką. Lyg ir pasiruošta, kad tai virstų realybe – padarytas projektas, numatytas kelio ženklinimas, eismo pertvarkos įgyvendinimui biudžete suplanuotos lėšos.
Bet užteko tarybos nariui Eugenijui Simučiui viskuo pasipiktinti, kai Palangos vicemeras ir Eismo saugumo komisijos vadovas Rimantas Mikalkėnas jau traukiasi atatupstas. „Nebrukame šio projekto ir, jeigu paaiškės, kad visuomenė kategoriškai tokiam siūlymui nepritaria, nieko nekeisime“, – kalbėdamas su žurnalistais atbulinį jungia vicemeras.
Vietos politikams susipažinti šį projektą teikiantis R. Mikalkėnas sako per jėgą jo nesiūlantis ir net neraginantis pritarti. Kaip čia taip – pats pristato projektą, bet nieko prieš, jei jis ir bus atmestas.
Ir čia pat neiškenčia: „Tik tiek, kad anksčiau ar vėliau kažką spręsti teks – reikės atsižvelgti į Europos direktyvas ir mažinti mašinų srautus, teikiant pirmenybę pėstiesiems, dviratininkams ir elektromobiliams“.
Na tikrai, kaip vaikas prie stomatologo durų – vėliau jau išpuvusius dantis teks tvarkyti, bet kol kas pas stomatologą galima ir nenueiti.
Kaip E. Simučio nuomonės aiškiai išsigandęs R. Mikalkėnas ruošiasi sužinoti, kada visuomenė kategoriškai tokiam siūlymui nepritars? Ar jei prie savivaldybės langų susirinks 30 rėksnių su plakatais, tai jau bus kategoriškas visuomenės nepritarimas?
Ach, tiesa, grasinama rinkti gyventojų parašus. Nebloga įžanga prieš artėjančius savivaldos rinkimus. Kažkada taip už sutarties prieš „Litesko“ nutraukimą žmonių parašus rinkę konservatoriai per rinkimus įveikė liberalus, kurie visai kadencijai buvo likę Tėvynės sąjungos vasalų vaidmenyje. Liberalams, matyt, labai skaudėjo ir konservatorių fokusą jie ilgam prisiminė.
Tačiau E. Simučiui kelių šimtų prieš vienos krypties eismą protestuojančių žmonių parašų nepakaks. Keli šimtai tėra nedidelė dalis Palangos visuomenės. Prireiks mažiausiai keletos tūkstančių.
Bet ar tiek E. Simutis pririnks? Palangos visuomenei seniai yra žinoma miesto eismo bėda, kuri ištinka kiekvieną vasarą. Centrinė Vytauto gatvė virsta pirmyn atgal zujančių automobilių arterija, į kurią dar terpiasi dviratininkai. Palanga juk – dviračių miestas.
Į tokį chaosą įsukti iš šalutinių gatvių tampa nemažu vairuotojų išbandymu. Prieš protestuodamas E. Simutis galėtų pasidomėti, kiek eismo įvykių yra nutikę Vytauto gatvės sankryžose, ir kiek sužalota pėsčiųjų, kai ant šaligatvių persikraustę dviratininkai įsirėždavo į žmones.
Išeitis viena – Vytauto gatvėje privalo būti plati ir saugi juosta dviračiams, tačiau jai vietos gali atsirasti tik atsisakius automobilių stovėjimo arba vienos eismo krypties. Kad mašinų neliktų šalikelėse, gal būtų ir nebloga išeitis. Tik bėda, kur išnyks automobiliai? Palanga miesto centre nėra įrengusi nė vienos daugiaaukštės automobilių aikštelės. Mašinų stovėjimo vieta senojoje autobusų stotyje problemos neišsprendė. Pagaliau ir ji tėra tik laikinai.
Lieka tik atsisakyti vienos eismo juostos. Taip transporto priemonėmis mažiau būtų apkrautas kurorto centras, o ir įsukti į šią gatvę būtų saugiau. Tokios pertvarkos negalima įgyvendinti tik vasarai. Apie 2 kilometrų ilgio gatvės atkarpos nuolatinis ženklinimas kainuotų brangiai. Be to, norint vairuotojus pripratinti prie pasikeitusios eismo tvarkos, ji negali būti kasmet kaitaliojama po du kartus.
Pagrindinis šiuo projektu abejojančiųjų argumentas – dabar reikės sukti ratus. Teisus projekto autorius Edmundas Kolakauskas – o kam sukinėtis su mašina, kai ją palikus pakaks paėjėti porą šimtų metrų. E. Simutis išmeta „geležinį“ argumentą: kas bus, kai viena kryptimi kartu su automobiliu nuo Šventosios važiuojantis dviratininkas staiga sumanys pasukti jūros link. Suprask, laukia daug nelaimių.
O kas bus, jei dabar nuo Šventosios dešiniu kelkraščiu važiuojantis dviratininkas norės pasukti į kairę ir jam reikės kirsti dvi eismo juostas? O kas bus, jei vienintele eismo juosta važiuojantis žioplas vairuotojas Vytauto gatvėje atsitrenks į pakelės medį?
Atsitikti gali visko, bet jei į tarybą žmonių išrinktas politikas stengiasi savo rinkėjus įtikinti, kad vienos krypties transporto priemonių eismas dviratininkams yra pavojingesnis už dabar esančias dvi, galima įtarti, kad tokiam politikui rūpi ne visuomenės gerovė, o tik aplinkinių dėmesys. Ir nereikia dangstytis savo nuomone. Ją išgirdo visi. Aiškus trukdymas įgyvendinti gerą projektą jau nebėra vien tik nuomonės reiškimas.
Kaip ir nereikia klaidinti žmonių, kad apie šį projektą girdima pirmą kartą. Kas norėjo, ką domina, kas vyksta mieste, seniausiai viską žino. Apie vienos eismo krypties idėją laikraščiuose buvo rašoma ne kartą. Pirmą kartą ji viešai buvo pasiūlyta beveik prieš ketverius metus, kai E. Simutis buvo Eismo saugumo komisijos pirmininko pavaduotoju. Ar ši idėja tuomet buvo svarstoma?
Politikas eismo problemą siūlo spręsti plečiant automobilių stovėjimo apmokestinimą, vietos gyventojams taikant „šimtaprocentinę lengvatą“. Politikui jau laikas būtų suvokti, kad vien tik palangiškiai negali būti atleisti nuo visuotinės rinkliavos, kuri taikoma Lietuvos teritorijai priklausančioje Palangoje?
Ar eismo permainoms pasiryžusi miesto valdžia pagaliau ims tramdyti transporto srautus, išvysime jau pavasarį. Gal šį kartą praversime stomatologo duris ir nelauksime, kai nebeliks kuo kramtyti.