Devyni turistų dar neatrasti istoriniai objektai Palangoje ir Šventojoje

Ligita SINUŠIENĖ

Ką įdomaus Palangoje dar galime pamatyti, be iki skausmo pažįstamo jūros tilto, Birutės parko ar Gintaro muziejaus? Apie turistų dar neišmintas, bet istoriškai įdomias didžiausio Lietuvos kurorto vietas pasakoja savamokslis archeologas, istorikas, kraštotyrininkas, kolekcininkas šventojiškis Mikelis Balčius, oficialiai – latvis, pagal etninę grupę –kuršis. Kurorto gyventojas siūlo Jums aplankyti devynis šiaip jau ne populiarius, bet turtingus savo istorija, objektus.

Šventosios uostas
Ne, uosto su laivais čia nepamatysite, Šventosios uosto atstatymo darbai dar tik planuojami, bet ši teritorija – tarpukario paminklas, turtingas savo istorija, prasidėjusia nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, kuomet po karų su Kryžiuočių Ordinu jai atitekusi Baltijos jūros pakrantė nuo Nemirsetos iki Šventosios. 1679 m. Šventojoje stovėjo 45 sodybos, miestelio gyventojai mokėjo mokesčius už 21 valtį. 1979 m. savo krašto pirkliams atstovaujantis anglų lordas Richard Borynhi kreipėsi į kunigaikštį Joną Sobieskį su prašymu leisti kurtis Šventojoje. 1685 m. pirkliams buvo suteikta prekybos laisvė ir teisė statyti uostą ir miestą Janmarienburgo pavadinimu. Miestui suteikiama Magdeburgo teisė, sukurtas herbas su jame vaizduojamu laivu. Tais pačiais metais pranešama apie į Šventąją atplaukusius 2 laivus ir dar 20 laukiamų. 1699 m. Palangos seniūnijoje dislokuoti Saksonijos karaliaus Augusto II-ojo kariuomenės daliniai. Kai kurių šaltinių duomenimis, kareiviai tęsę uosto statybą. Šiaurės karo metu 1701 m. devyni Švedijos karo laivai užvertė akmenimis įėjimą į Šventosios uostą. Tik 1923–1925 m. buvo pastatytas 380 m ilgio pietinis, o 1926 m. – 228 m ilgio šiaurinis molai su 60 m pločio vartais, 1927 m. įrengtos krantinės. Vietos žvejai per metus sugaudavo iki 300 tonų žuvies.1938 m. Lietuvos laivyno jūrų leitenanto V. Kuizino memorandume dėl Lietuvos pajūrio gynybos siūloma 1940 m.pradėti statyti Šventosios karo uostą.Nuo 1939 m. kovo mėnesio čia veikė mokomojo karo laivo „Prezidentas Smetona“ bazė.1939 m. pradėtas III-asis uosto statybos etapas ir statomas pietinis molas, o 1940 m. pradėta ir šiaurinio molo statyba. Pokario metais Šventojoje bazavosi Sovietų karo laivyno torpedinių katerių divizionas.1957 m. pastatytas Šventosios švyturys, kurio šviesa yra 42 m aukštyje virš jūros lygio. Švyturio šviesa matoma 17 jūrmylių atstumu.

Žvejo dukros
Skulptorės Zuzanos Pranaitytės 1982 m. Šventosios kopose ties senaisiais Šventosios uosto vartais pastatyta 4 m aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ vaizduoja tris į jūrą žvelgiančias merginas, belaukiančias iš žvejybos sugrįžtančio tėvo. Įdomu ne tik iš arčiau apžiūrėti įspūdingo dydžio skulptūras, bet nuo jų palipus kiek į šoną aukštėliau pasigrožėti atsiveriančia Šventosios miestelio panorama. Iš čia matyti ir Būtingės naftos terminalo plūduras, tolumoje raudonuoja Palangos Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokštai, puikiai įžiūrimas ir Jūros tiltas, dešinėje – vos už 4 km Lietuvos-Latvijos pasienis.

Valstybių siena upėje
Atsistoję beždžionių tilto viduryje, kertančio Šventosios upę prie pat Baltijos jūros Šventojoje, stovėsite ties pačia seniausia Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės siena, prieš šimtus metų ėjusios Šventosios upės viduriu. Stovėdamas šio tiltelio viduryje, stovėsite tarp dviejų senųjų valstybių – telieka užsimerkti ir įsivaizduoti, kad laiko mašina jus perkėlė kokiais šešiais amžiais į praeitį.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės siena
Dar vienas tikslus istorinių valstybių istorinės sienos fragmentas yra išlikęs Palangoje, gan netoli „Auskos“ viešbučio, žymintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną su tuomete Rusija. Jos vietoje kol kas yra tik vienas kuolelis, bet Palangos savivaldybė rengia šią teritoriją pažymėti ir ryškiau, kad priėjus būtų pateikta informacija, kuo ypatingas šis pajūrio žemės lopinėlis.

Kuršių kaimo sodyba
Latvių turistus sudomintų senojo kuršių kaimo teritorija, einanti dabartiniu Miško taku, pamiškės link. Čia kadaise gyveno, kaip juos pavadina M. Balčius, „aplatvėję“ kuršiai. Adresu Miško takas 26 yra išlikusi III-ojo dešimtmečio sodyba, gyvenamasis namas, išlaikęs tipinę to meto architektūrą – nendrinį stogą, rąstų sienas, eglutės ornamentu raštuotas medines duris. Sodyba yra privati, jos šeimininkė, jau nebegirdinti senolė, yra pratusi prie praeivių, fotografuojančių jos turtą. Tik nenukreipkite fotoaparato objektyvo į ją pačią!

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia
Medinė evangelikų liuteronų bažnyčia,statyta beveik prieš du šimtus metų, 1824-aisiais, yra seniausi išlikę maldos namai Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, įrašyti į kultūros vertybių registrą. Bažnyčioje vieno šviestuvo vietoje kabo medinio laivo modelis. Kaip pasakoja M. Balčius, visame Latvijos pajūryje prieš daugiau nei šimtmetį veikė jūros mokyklų tinklas, viena jų buvo ir Šventojoje. Baigusieji mokyklą atsisveikindami padovanoję bažnyčiai laivo modelį – jų išplaukimo į jūrą simbolį. Originalus laivo modelis iki šių dienų neišliko, šiandien šventyklą puošia jau trečias laivas. Pastarasis sukurtas Šventosios skulptoriaus Petro Barono. Bažnyčias puošti laivais – latviška tradicija.

Vokiečių riterio dvarvietė
Priešais Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią stūksantis didelis baltas sandėlis ir keli seni medžiai žymi vieno vokiečių riterio, kadaise atklydusio į tuometę Livoniją, buvusios dvarvietės teritoriją. Senuosiuose raštuose dvaras vokiškai vadinamas „Butendiekshof“ arba „Budendiekshof“. Kalbininkai svarsto, kad būtent nuo šio vokiško dvarvietės pavadinimo ir kilęs Būtingės vardas.

Senosios Palangos kaimas
„Ar žinote, kur yra senasis Palangos kaimas?“ – šypsodamasis klausia M. Balčius ir dar stebisi: „Važiuojat Vytauto gatve ir nieko nejaučiate?“ Vytauto gatve einant į Šventosios pusę nuo Žvejų gatvės labai norint galima pabandyti pajusti senosios Palangos alsavimą. Šioje teritorijoje XVI a., Valakų reformos metu, vykdytos dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (dabartinėje Lietuvoje, Žemaitijoje ir dalyje Baltarusijos), buvo suformuotas gatvinis Palangos kaimas. Gatviniu pavadintas todėl, kad gyvenamieji namai pastatyti galais į gatvę. Taigi, vaikštinėdami ar mindami dviračiu šioje atkarpoje nuo Žvejų gatvės iki Palangos reabilitacijos ligoninės ir išvydę pailgą namą, pastatytą ne išilgai gatvės, bet statmenai jai (tokių namų čia dar yra!), galite būti tikri, kad jei ne pats statinys, tai jo pamatai įrengti dar XVI-ame amžiuje. Ir tai – pirmieji senosios Palangos kaimo namukai. O Vytauto gatvė tada vadinosi Mėmelio gatve. Ir ja palangiškiai kadaise varydavosi karves į ganyklas. Tik po 1921 m., Lietuvai susigrąžinus Palangą, Mėmelio gatvei suteikiamas patriotiškas Vytauto vardas.

Pirmosios kurortinės vilos
Be abejo, neįmanoma susipažinti su Palangos istorija, neprisimenant pirmųjų kurorto vasarnamių – grafų Tiškevičių vilų, kurių didžioji dalis puošia J. Basanavičiaus gatvę. Taigi, eidami triukšmingąja promenada, žvalgykitės ne tik kur rasti tuščią staliuką, bet ir stebėkite medinę architektūrą; vilas „Aldona“, „Jūros akis“, šiemet baigtą restauruoti „Anapilį“, kurio mistinis pavadinimas mena buvusios šeimininkės Sofijos Tiškevičienės pomėgį išsikviesti mirusiųjų vėles. Specialiai šiam ritualui palėpėje esą ji buvo įsirengusi ir veidrodžių kambarėlį. Birutės alėjoje dviejų vilų porai grafai suteikę itin romantišką pavadinimą – „Romeo“ ir „Džiuljeta“.Meilės alėjoje iki šių dienų išlikusi, nors ir Pirmojo pasaulinio karo metais buvusi smarkiai apšaudyta, mūrinė dviaukštė vila su mansarda „Komoda“. Grafų Tiškevičių iki pirmojo pasaulinio karo statytoms viloms būdingas šveicariškas stilius.