Debatų šaunuoliai iš Lietuvos Kinijoje ryžių užsisakė... lietuviškai

Alfredas PUMPULIS, 2011-05-13
Peržiūrėta
2024
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Debatų šaunuoliai iš Lietuvos Kinijoje ryžių užsisakė... lietuviškai

Kas gali būti baisiau, negu išeiti prieš auditoriją žmonių ir  kalbėti  viešai?  „Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime, kaip skelbia šaltiniai, mirties baimė užėmė antrą vietą.  Pirmoje vietoje buvo kalbėjimas viešai“, - sakė  gegužės 3-ją iš Kinijos, Pekino, grįžusi  dvyliktokė Meda Lazdauskaitė.  

 

Palangos  Senosios gimnazijos moksleivės kelias į Kiniją prasidėjo visai „nekaltai“ – mokytojos patarimu, pabandė sudalyvauti Lietuvos debatų centro organizuotoje atrankoje į projektą „Discuss, understand, change!“. Norintiems pakliūti tarp laimingųjų teko  parašyti nemažos apimties rašinį lietuvių arba anglų kalba viena iš trijų pateiktų temų ir  pridėti savo  motyvacinį laišką.

„Aš  pasirinkau rašyti rašinį anglų kalba ir mano tema buvo “A role of China in the global world”,- sakė Meda.

Septyni  geriausieji gavo šansą keliauti į Pekiną, kiti septyni - galimybę dalyvauti projekto renginyje Slovėnijoje, na, o kiti septyni galės šį rugpjūtį lepintis Druskininkų SPA gydyklomis - sudalyvauti ten pat vyksiančiame šio projekto forume.

Pekine iš Lietuvos atvykusiems jaunuoliams netrūko nuotykių.  Vienintelė palangiškė, Meda Lazdauskaitė,  dalinosi įspūdžiais iš  kelionės: „Nuėję į restoraną, paprašėme atnešti ryžių,o kadangi nė vienas nemokėjome kinietiškai,  bandėme padavėjui išaiškinti savo pageidavimus anglų kalba.  Tai darėme gal 15 minučių, ir situacija atrodė beviltiška, kol vienas lietuvių tarė padavėjui : „Ar gali man atnešti ryžių? RY – ŽIŲ?“   Ir kaip bebūtų keista, padavėjas suprato. Kinai pasirodo supranta ir lietuviškai...“, - su šypsena veide pasakojo gimnazistė.

 Projekte „Discuss, understand, change“, vykusiame Pekine, Palangos senosios gimnazijos moksleivei ne viskas buvo rožėmis klota.  Debatų turnyro komandos, sudarytos iš įvairių šalių atstovų, vertė suprasti ir „pajausti“ kitatautį komandos partnerį. Delnai prakaitavo ir nuo debatų: jie  vyko ne įprasto mums lietuviams „Karl Popper“ debatų būdu, o kur kas sudėtingesniu „Asian“ būdu. Kaip teigė Meda: „Iš pradžių tikrai buvo baisoka, tačiau vėliau pamačiau, jog ne aš viena nepratusi prie šio stiliaus, daug kas klydo, bet nė vienas nepasidavė.“

Grįžę namo, projekto dalyviai  gavo užduotį  surengti savo mokymosi įstaigose viešus parodomuosius debatus,  papasakoti apie jų svarbą moksleiviams. Meda, sukvietusi turbūt visus devintų bei dešimtų klasių senosios gimnazijos moksleivius, surengė viešus debatus,  kuriems talkino Rasa Jonkutė ir Jūratė Rėpšaitė. Jos žaibiškai, per vieną dieną, sugebėjo jiems pasiruošti (paprastai ruošiamasi apie savaitę). Mažoji gimnazijos salė buvo sausakimša. Netrūko šurmulio, judėjimo bei tylių pašnekesių, tačiau išgirdę temą „Ar reikėtų ankstinti balsavimo amžių“ jaunuoliai salėje sukluso. Panašu, jog šie debatai abejingų nepaliko. Renginys, trukęs vieną pamoką, paliko įspūdį daugeliui.

Debatuose, kaip įprasta, išsiskyrė dvi nuomonės (už ir prieš). Kiekviena pusė  išdėstė savo argumentus, kartais, net pertraukiant priešininkus. Tačiau čia ir slypi debatų esmė: mokėjimas prisitaikyti prie „primetamos“  situacijos bei nepasimetimas ir gebėjimas orientuotis.

 M. Lazdauskaitė,  paklausta kokias savybes turi turėti žmogus, norintis debatuoti, teigė: „Labai svarbu mokėti būti komandos nariu. Taipogi sugebėti tiek užsirašinėti, tiek „sukti“ makaulę, kaip reikės atsikirsti, na, svarbu ir mokėjimas prisitaikyti prie temos, nes tikrai nebūna taip, jog nevisada pakliūna tema, kurią  palaikai. Turbūt esminė savybė, nepaisant išvardintų,  yra žinių troškimas“.

Pašnekovė  prisipažino, kad prieš pradėdama dalyvauti debatuose, neturėjo nė žalio supratimo apie politiką. Tačiau debatai ją privertė ja domėtis. „Žinoma, ir ne tik politika! - „Palangos tiltui” dalinosi patirtimi moksleivė. Vargu ar kuris nors debatų meistras sugebėtų tai daryti nepasiruošęs, nepasidomėjęs labiau debatų tema.

Meda Lazdauskaitė renginio pabaigoje pridūrė: „Labai dėkoju debatams, dėl to, kokia esu dabar. Prieš keletą metų tiesiog negalėdavau net pagalvoti apie kalbėjimą viešai. Debatavimas man reiškia ugdyti savo individualias ir kaip komandos nario savybes. Be debatų neįsivaizduoju savo gyvenimo“, - sakė mergina.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Andžela Žibinskytė-Tomasienė, po gaisro liepos mėnesį šią savaitę grįžusi į savo naujus namus Palangoje, sako: „Norisi iš laimės verkti, kiek aplink yra gerų žmonių.“ Šių metų liepos 9 dienos palangiškė A. Žibinskytė-Tomasienė mielai išbrauktų iš kalendoriaus ir gyvenimo –  vakare,   apie 22 val., jos šeimą užklupo nelaimė – sudegė jų turtas – butas, o jame ir beveik visi...


Į LRT.lt kreipėsi sukrėsta palangiškė, kurios mama, keliaudama iš darbo namo vėlų rugpjūčio 14 dienos vakarą, žuvo nukritusi nuo „Rimi“ nuomojamų pagalbinių patalpų laiptų Palangoje.


Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 42 884 žmonės – tai 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 m. dėl COVID-19 pandemijos pabaigos. 


Per šį savaitgalį  – 2022 m. gegužės 20-22 d. – į Klaipėdos apskrities pareigūnus kreipėsi net 11 sukčių aukomis tapusių žmonių. 


Vilniaus politikos analizės instituto parengtame Savivaldybių gerovės indekse Palanga tarp 60 Lietuvos savivaldybių užėmė 7 vietą šalyje. Per metus į viršų palypėjome net penkiais laipteliais.   


Vasario 16-oji užima svarbią vietą kiekvieno lietuvio širdyje. Ši diena – ypatinga data Lietuvos valstybės istorijoje, skaičiuojančioje jau antrą tūkstantmetį.


Sekmadienį, birželio  27 d., „Gytarių“ stadione vyko Lietuvos jaunučių čempionato U-13 diviziono Šiaurės-Vakarų regiono rungtynės, kuriose susitiko FA „Šiauliai" ir Palangos SC - FK „Gintaras“ klubai.


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


Visai Lietuvai kalbant apie Saulių Skvernelį užklupusią sunkią ligą – premjeras serga pirmos stadijos limfoma, vėžiu, Palangos politikai, vaizdžiai tariant, noriai kalba apie gyvybę Marse ir gėjų teises, tik ne apie savo sveikatą. „Palangos tilto“ šaltiniai kurorto sveikatos įstaigose teigė, kad miesto politiką jose išvysti galima išvysti nebent su sloga....


Kas gali būti baisiau, negu išeiti prieš auditoriją žmonių ir  kalbėti  viešai?  „Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime, kaip skelbia šaltiniai, mirties baimė užėmė antrą vietą.  Pirmoje vietoje buvo kalbėjimas viešai“, - sakė  gegužės 3-ją iš Kinijos, Pekino, grįžusi  dvyliktokė Meda Lazdauskaitė.  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius