Daugiabučio kieme – oazės kampelis

Nebūtina turėti nuosavą kiemą, jog atrastum erdvę, kurią galėtum puoselėti ir kitiems dar pavyzdį parodyti. Būtent tokią erdvę atrado palangiškė Danguolė Norkienė savo daugiabučio namo Druskininkų g. 9A, kuriame gyvena jau 26 metus, kieme, kur įrengė puikų gėlyną, džiuginantį ne tik kaimynų, bet ir praeivių akis. „Tą darau su didžiuliu malonumu. Visgi turbūt genai nulėmė, jog taip traukia ta augmenija“, – pasakojo moteris, dedanti daug pastangų dėl gražios savo ir kaimynų namų aplinkos.

Išmoko prižiūrėti dirbdama
Ponios Danguolės išpuoselėtame darželyje galima rasti ne tik įprastų mums augalų, bet ir retai sutinkamų, pavyzdžiui, tokių nedidelių eglučių, kurias palangiškė pavadino akmens eglutėmis, mat jos auga tarp akmenų.
„Šį augalą parsivežiau prieš 20 metų, jį pasodinau ir jis sėja sėklas, pats dauginasi. Daug kas atkreipia dėmesį į šiuos unikalius augalus. Juos galima pasimerkti ir į vazą, papuošia puokštes ir labai puikiai atrodo. Štai, prieš tiek pat metų parsivežiau ir žydinčiojo klevo daigelį. Šiemet jis man gerokai taką užėmė, tad jį apkirpau“, – apie prižiūrimus darželio augalus pasakojo Danguolė.
Pasiteiravus, iš kur gi ji visgi išmokusi taip prižiūrėti gėles, įvairius augalus, moteris pripažino, kad pats darbas visko ir išmokęs. „Taip, kaip ir su cepelinais, kai kartą nepasisekė jų išvirti, bandai daryti kitaip, ieškai priežasčių, kas negerai buvo. Taip ir su augalininkyste – darai ir mokaisi“, – pateikė smagų pavyzdį palangiškė.
Gavusi kokių daigelių moteris puikiai juos pritaiko savo prižiūrimame darželyje, ir nėra jis perkrautas, visi augalai skoningai atradę savo vietas. Danguolė žino kiekvieno jo pavadinimą, paskirtį ir dar patars, kuris augalas gražiausiai papuoš stalą laukiant svečių ar kaip pačiam daigelių prisisodinti savame darželyje.
Palangos bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė, gyvenanti kaimynystėje su Danguole, atskleidė, jog visuomet kaimynė negaili patarimų ir augalų daigelių, jeigu tik kas jų paprašo. „Pro mūsų kiemą dažnai žmonės eidavo į kapines. Dauguma negali praeiti pro taip išpuoselėtą darželį. O Danguolė su visais pasikalba, duoda jiems patarimų ir daigelių negaili“, – gerų žodžių apie Danguolę nestokojo bendruomenės pirmininkė. Beje, tam, kad Danguolei būtų paprasčiau prižiūrėti gėlyną, bendruomenė teikė prašymą Savivaldybei dėl krūmiapjovės. Tuomet gauta 100 litų šiai priemonei įsigyti.

Šeimoje ji – ne viena gėlių mylėtoja
„Net nežinau, kiek rūtų išdalinau. O viena gėlė pati pas mane atėjo – ar per vėją, ar per dulkes. Ji man sukėlė susidomėjimą, kai ją pamačiau prie Klaipėdos universitetinės ligoninės. Vieną dieną ir pas save pamačiau. Ji puikiai tiks žiemos puokštėms. Taip pat labai plečiasi“, – pasakojo pašnekovė.
Į Druskininkų gatvės 9A namą D. Norkienė atsikraustė prieš 26 metus. Tuomet ji iškart atkreipė dėmesį, jog nėra darželio, ją pasitiko tik alyvų krūmas, kuris buvo dviejų pirštų storumo ir dar katinų nudraskytas. Dabar alyvos vietoje veši rožė.
„Pažiūrėjau, pakraipiau galvą, kad sunku čia bus ką padaryti, daug darbo. Bet pagalvojau, kad samdysiu iš paskutiniųjų. Pasisamdžiau du savivarčius, išvežė gruntą. Praėjo dar dvi savaitės, – prašiau ir Dievo palaimos, ir vyno taurę išgėriau dėl tvirtumo, – pasiryžau iškasti 70 centimetrų gylio griovį, kad galėčiau pasodinti gyvatvorę. O aš sodinukus iš pamiškės vežiau“, – pasakojo apie sunkų darbą pačioje pradžioje Danguolė. Bet ji nepabūgo, negailėjo savo jėgų, jog sukurtų gražią oazę prie daugiabučio namo langų. Beje, ne tik jėgų moteriai reikia nuolat prižiūrėti gėlyną, bet ir lėšų, kadangi kartais vien savo rankų nepakanka, o ir augaliukų susigundo vieną kitą nusipirkti.
Ir tai jau ne pirmas moters įrengtas gėlių darželis Palangoje. Prieš tai ji gyveno Sodų gatvėje, kur taip pat prižiūrėjo darželį. Jai išsikrausčius, kaimynai pasakojo, tempė augalus visi, kas tik norėjo. Moteris nuogąstavo, kad ir Druskininkų gatvėje gali būti taip pat, kai jos neliks, nes darbo reikia įdėti daug, o niekas nenori tuo užsiimti.
Iš kur gi tas polėkis kurti grožį, meilė augmenijai? Moteris pripažino, jog tikriausiai tai visgi genai, kadangi ir jos brolis, kuris dirbo Klaipėdos šilumos tinkluose, taip pat turėjo polinkį augalams – jis darbo vietoje net įrengė rožyną. Tuomet vyrai tik kraipė galvomis.
„Dar mama, pamenu, man vis sakydavo, kad nebevargčiau, nesikelčiau tiek anksti laistyti, apžiūrėti visų gėlių, sakydavo, kad man proto trūksta. Bet aš atšaudavau, kad visokių žmonių reikia“, – nusišypsojo Danguolė, kuriai augalai buvo svarbi gyvenimo dalis nuo pat mažens.

Geras pavyzdys užkrečia
Ši vasara, pasak palangiškės Danguolės, buvo labai nepalanki augalams, nes vyravo sausra ir karštis. Ir jos pačios kai kurios gėlės neatlaikė – nudegė žiedai.
Moteris pripažino, jog dėl kiekvieno netekto augaliuko jai itin širdį sopa. „Štai, kažkas pavogė pelyną, man taip širdį skaudėjo. Dėl kiekvieno labai išgyvenu. Žinoma, visko būna. Ir vaikai išlaužo, akmenis išsvaido, o kiek didžiųjų akmenų žmonės išsinešė, nė nepastebėjau“, – sakė palangiškė, rodydama augalus ir kiekvieną kampelį, kurie kiekvienas jos rankų apčiupinėtas.
Bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė D. Eimanavičienė džiaugėsi: „Kas gali taip gražiai apsodinti namo pamatą? Labai gražu, tiesiog puiku. Kiekvienas kampelis – tvarkingas, išpuoselėtas. O kiek daug darbo tam reikia“.
D. Norkienė papasakojo, jog kažkuomet visą sieną buvo apjuosusios piliarožės, tai pro šalį eidami žmonės traukdavo fotoaparatus ir džiaugdavosi, jog siena pražydo.
Toks puikus pavyzdys, kaip galima prižiūrėti erdvę, užkrėtė ir kaimynus, kurie taip pat ėmė dabinti savo žaliąsias erdves.