Buvusių Palangos gimnazistų, vėliau tapusių garsiomis asmenybėmis, prisiminimai

Palangos tiltas, 2023-02-26
Peržiūrėta
1652
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

JONAS LAIMONAS TAPINAS
JONAS LAIMONAS TAPINAS

„Mokykloje labiausiai patiko lietuvių kalba ir literatūra, prancūzų kalba ir fizinis lavinimas. Sunku patikėti, bet jau 10-oje klasėje sužavėtas prancūzų kalbos mokytojos Stefanijos Bračaitės pasakojimų apie Paryžių turėjau tik vieną svajonę: kaip mokytis ir elgtis, kad įstočiau į Vilniaus universitetą, o paskui išvažiuočiau į Paryžių studijuoti ir apie tai parašyti knygą. Nors tais laikais šios svajonės atrodė absoliučiai neįmanomos... Dalyvavau kone visur, kur tik priimdavo – literatų būrelyje, mokyklos tinklinio rinktinėje, dainavau chore. Jei ką gyvenime pasiekiau, jei įgyvendinau savo svajonę, tai Palangos mokytojų dėka. Turėčiau išvardinti visus, bet paminėsiu tik keletą: Joną Brindzą, įžvelgusį ir tobulinusį mano literatūrinius sugebėjimus; S. Bračaitę, pagimdžiusią mano didžiausią svajonę; Algirdą Taurinską, sugebėjusį įskiepyti meilę fizikai, disciplinai, kuri sekėsi bene sunkiausiai; Gediminą Kundrotą, įdiegusį mintį, kad norint ko nors pasiekti reikia labai daug dirbti, ir, žinoma, direktorių Joną Kazlauską. Visada šiltai prisimenu prie tvarkos ir darbo pratinusius sutuoktinius Zarankas ir Adą Liachovičių, leidusį suprasti, kad tikslieji mokslai, ypač matematika, turi savo grožio ir žavesio.“

Rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas, eseistas, prizininkas JONAS LAIMONAS TAPINAS, Gimnaziją baigęs 1962 metais 

 

„Gerai sekėsi istorija, literatūra, fizinis lavinimas, dailė, muzika. Buvau „A“ klasėje, sportininkų. Tapome Lietuvos lengvosios atletikos aukso medalininkais. Lankiau orientacinio sporto būrelį, esperanto kalbos kursus, literatūros būrelį, dalyvaudavau olimpiadose, baigiau Palangos vaikų muzikos mokyklą. Buvo sunkus metas – okupacija, tad negalėjau reikštis kaip tikintysis, kaip Lietuvos patriotas. Sunku buvo ir mokytojams... Įsiminė tie, kurie sugebėjo žmogiškumą perteikti, nors ir slėpdami tai „tarp eilučių“. Neišskiriu nė vieno, bet daug geros įtakos turėjo auklėtojas J. Brindza, mokytojas Vytautas Kusas, direktorius J. Kazlauskas, kūno kultūros mokytojas J. Zaranka, prancūzų kalbos mokytoja B. Bogačionkienė ir daugelis kitų garbingų mokytojų.“ 

Poetas, teologas, aktyvus Kretingos pranciškonų vienuolyno atkūrimo dalyvis, Amerikos žurnalistų sąjungos narys, pedagogas EDMUNDAS ATKOČIŪNAS, Gimnaziją baigęs 1962 metais

 

„Mokykloje labiausiai patiko kartą per savaitę vykstančios gamybos dienos. Tada vietoj pamokų eidavome į mokyklines gintaro apdirbimo dirbtuves. Negalėjau pakęsti mezgimo, siuvinėjimo ir kitų rankdarbių, todėl nuolat prašiausi į berniukų grupes, kurie dirbo „rimtesnius“ darbus: braižė, šlifavo, montavo ir kt. Pavyko pakeisti net griežtojo fizikos mokytojo Stulgio nuomonę įrodant, kad mergaitės – puikios elektrotechnikės. Buvau išimties tvarka priimta į būrelį. Labai gerbėme ir mylėjome savo auklėtoją rusų kalbos mokytoją Zavjalovą – Černovą. Pokštavome kaip ir kiti. Svarbiausias tikslas – pakeisti pamokos temą ir atitolinti atsakinėjimą prie lentos. Piknaudžiavome tuo, kad mokykloje senosios krosnys praleisdavo dūmus, todėl nuolat įtikinėdavome fizikos mokytoją Taurinską, kad klasėje jaučiasi dūmų kvapas ir mums negera. Žinoma, mokytojas, susirūpinęs mūsų sveikata uostinėdavo krosnį, kraipydamas galvą, stebėdavosi... Mums to ir tereikėdavo.“ 

Gamtos mokslų mokytoja, aktyvi Kuršių kultūros propaguotoja DALIJA MIKALAUSKAITĖ, Gimnaziją baigusi 1962 metais

 

„Kai aš mokiausi Palangos vidurinėje (vakarinėje) mokykloje, buvau jau „įmitęs“ vyrukas, atitarnavęs sovietinėje armijoje. Mokėmės vakarais. Gerai prisimenu mokytojus A. Lechovičių, Leščinskienę, Šiaudvytienę, A. Taurinską. Pokštauti kaip ir nederėjo. Nors mokytojai buvo jauni, ir mes jau – ne piemenys, tačiau žodžiais „pasišpilkuoti“ mėgdavome. Mokytoja klausia nuomonės apie Katrės ir Jonio šeimyninį gyvenimą, o aš į tai: „Negaliu atsakyti, dar neturėjau tokios patirties“. Juokas ir tiek.“

Savamokslis archeologas, istorijos žinovas, kolekcionierius, aktorius, Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas, Latvijos trijų žvaigždžių ordino kavalierius, Palangos garbės pilietis MIKELIS BALČIUS, Gimnaziją baigęs 1971 metais

 

„Mokykloje labiausiai domino gražios merginos, dar literatūra, istorija, fizikos uždaviniai ir krepšinis. Lankiau literatų būrelį ir lengvosios atletikos bei krepšinio treniruotes. Mano idealas buvo lituanistas Jonas Brindza, įspūdį darė trenerio Jono Zarankos inteligencija, žavėjausi matematike Dalia Trinkauskiene. Mokykloje nepokštavau. Laisvu nuo mokytojų klausymosi metu rašiau eilėraščius. Pokštauti tais laikais buvo pavojinga. Mane bent tris kartus rimtai rengėsi mesti iš mokyklos, nes vis kur nors įkišdavau ne ten savo trigrašį.“

Žurnalistas, publicistas, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto signataras RIMVYDAS VALATKA, Gimnaziją baigęs 1975 metais

 

„Mokykloje domėjausi rok muzika ir sportu, ypač – krepšiniu, tačiau labiausiai traukė geriausiai pasaulį ir jo dėsningumus paaiškinanti tėvo dėstoma disciplina – matematika. Labai patiko radiotechnika. Labiausiai įsiminė matematikos mokytoja D. Trinkauskienė, fizikos mokytojas A. Taurinskas, lietuvių kalbos mokytojas J. Brindza. Per pamokas užkalbindavom Taurinską apie smuikelį ar kokią kitą jo gyvenimo istoriją, mokytojas daugiau kaip pusę pamokos laiko praleisdavo pasakodamas prisiminimus. Per pertraukas, ypač kai direktoriaus pavaduotoja Glinskienė apšaukdavo visus dėl triukšmo ir netvarkos, koridoriuje visi vaikščiodavome po vieną ratu, rankas susidėję už nugaros, vaizduodami kalinius kalėjime.“

Matematikas – kibernetikas, politikas, valstybės veikėjas RAIMUNDAS PALAITIS, Gimnaziją baigęs 1975 metais

 

„Mokykloje patiko istorija, matematika, rusų kalba, biologija, kūno kultūra. Mokykliniais metais lankiau darbų būrelį, chorą, irklavimą, kovinę savigyną ir likau su boksu. Labiausiai įsiminė mokytojas J. Brindza (kuris pirmasis parašė dvejetą), auklėtoja matematikos mokytoja Raščiauskienė, auklėtoja Kasmauskienė, kūno kultūros mokytojas R. Grabauskas (už įskiepytą norą sportuoti), kūno kultūros mokytojas Kundrotas – už toleranciją ir supratingumą. 

Mūsų mokykliniai pokštai? Be abejo, „kibindavome“ merginas, tampydami už kasų, laistėmės vandeniu iš švirkštų.“

Palangos sporto centro direktorius, bokso treneris, Lietuvos ir Palangos miesto savivaldybės politinis veikėjas SAULIUS SIMĖ, Gimnaziją (tada – M. Gedvilo vidurinę mokyklą) baigęs 1990 metais

Informacija parengta pagal Palangos senosios gimnazijos 3 G kl. mokinio 2012 m. metinį darbą „Senoji gimnazija. Mokiniai“. Darbui vadovavo tuometė anglų kalbos mokytoja Genė Pečiukevičienė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Antrojoje dokumentinio serialo „Tikslo link. Olimpas“ serijoje „Sugrįžimas“ – pasiruošimo sezonui pabaiga, Jono Vainausko prisiminimai apie nesėkmingiausią karjeros etapą Liepojoje ir dėmesys komandos masažuotojui Juozui Petkevičiui, legendiniam Juozukui. 


Palangos meras Šarūnas Vaitkus viešu kreipimusi savo Facebook paskyroje visų prašo registruotis TS-LKD kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimui https://demokratijossvente.lt/registracija , o vėliau, patvirtinus jūsų registraciją ir balsuoti už jį, 30-ą saraše. Šiandien yra paskutinė diena registruotis.



Kovo mėnesį Palangos senąją gimnaziją pasiekė džiugios žinios apie gimnazistų pasiekimus respublikinėse chemijos ir biologijos olimpiadose.


Šių metų Adventą pasitinkame gyvendami koronaviruso (COVID-19) pandemijos sąlygomis. Pasikeitė mūsų gyvenimas, pasiilgstame bendravimo, edukacinių, sporto bei kultūros renginių. Palangos sanatorinės mokyklos bendruomenė dalijasi praėjusių metų Advento prisiminimais. Tuo laikotarpiu įvyko nuostabi edukacinė pamoka “Tradicinis gintaro apdirbimas”, kurią surengė...


Tremties prisiminimai gyvi ir po 70 metų

"Palangos tilto" informacija, 2019 03 25 | Rubrika: Jūros vaikai

„Prisimenu viską, lyg tai būtų įvykę vakar“, – atsidūsta tremties duonos skonį pajutusi dar vaikystėje palangiškė Adelė Drungilienė. Praėjo lygiai 70 metų, kai traukinių vagonais buvo išgabenta tūkstančiai lietuvių į visišką nežinią. Daug žmonių iš tremties nebegrįžo, ten ir atgulė. Iki šiol gyvi liudininkai prisimina kiekvieną smulkmeną, o...


Prieš šventes visi puošia ne tik savo namus, bet nori, jog švenčių nuotaika vyrautų ir jų darbo vietose, tad įstaigų darbuotojai belaukdami švenčių neretai parodo neeilinį savo kūrybiškumą. Belaukdami artėjančių švenčių aplankėme keletą įstaigų, kurios, beje, dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės paskelbtame gražiausio šventinio...


Reikšmingi prisiminimai – į naują knygą

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 05 27 | Rubrika: Kultūra

„Lietuvai reikia meilės“, – vieną savo tekstą 2007 metais pavadino žinomas lietuvių kultūros istorijos tyrinėtojas, didžiojo tautos sielos sergėtojo ir filosofo, sveikos gyvensenos propaguotojo Vydūno gerbėjas, pasekėjas, Klaipėdos miesto ir Šakių rajono Garbės pilietis Bernardas Aleknavičius.


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


Atsižvelgiant į užklupusią visus lietuvius šilumą, Palanga jau visiškai pasiruošusi sutikti poilsiautojus. Ko gi daugiau bereikia – saulutėje įdegti jau galima, ir netgi stipriai, maudytis jūroje – taip pat, viešbučiai ir restoranai išskėstom rankom laukia atvykstančių turistų, o ir pramogų jau galima rasti. Tačiau, kaip papasakojo Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius