Buvusi apleista Seimo poilsinė virto tarp pušų paskendusia ramybės oaze

Palangoje baigiami statyti „Viešnagės“ poilsio namai, kurių architektūra kaip dėlionės detalės įsiliejo tarp daugiau nei 200 pušų. Šis projektas praėjusių metų pabaigoje vykusiame konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo pripažintas geriausiu „Ateities projektu“.

Dar prieš keletą metų, keliaujant J. Simpsono gatve Palangoje, buvo galima išvysti apleistą buvusią Seimo poilsinę „Viešnagė“. Šiandien ši teritorija visiškai pasikeitusi ir praeivių žvilgsnius traukia tarp pušų įsiliejusiais naujais, moderniais, mažaaukščiais pastatais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuos poilsio namus vystanti bendrovė „Hanika“, priklausanti „Lumont“ įmonių grupei, užsibrėžė tikslą išsaugoti ir išplėsti 1,1 hektaro sklype esantį pušyną.

Išsaugojo ir išplėtė pušyną

„Išsaugoti medžius ir sukurti poilsio namų sinergiją su juos supančia gamta buvo esminės sąlygos, kurias kėlėme tiek sau, tiek architektui. Tai sutapo ir su Palangos miesto administracijos lūkesčiais bei reikalavimais. Ši integracija puikiai pavyko – pastatai savo formomis įsiliejo tarp juos supančių pušų“, – sakė NT vystymo bendrovės direktorė Eglė Gorelienė.

Anot jos, siekiant išsaugoti kuo daugiau žalumos, projekte atsisakyta antžeminių automobilių stovėjimo vietų. Vietoje to, po buvusios poilsinės „Viešnagė“ pastatu, įrengta požeminė dviejų aukštų automobilių saugykla.

„Tai buvo vienintelė vieta, kurioje galėjome įrengti tokio tipo saugyklą automobiliams, kad nebūtų pažeisti aplink esantys medžiai. Mums, kaip plėtotojams, toks sprendimas kainavo brangiau, tačiau teritorijoje leido užtikrinti daug didesnius žaliųjų erdvių plotus“, – aiškino pašnekovė.

Bendrovė į želdynus investavo papildomus 380 tūkst. eurų. Pasak E. Gorelienės, už šias lėšas sklype buvo pasodinta naujų, ne mažesnių nei 6 metrų aukščio pušų, daugybė krūmų ir kitų dekoratyvinių augalų.

„Pastatų fasadus taip pat apsodinome gebenėmis ir dekoratyvinėmis pušimis. Tai poilsio namams leis dar labiau integruotis į supančią aplinką. Taip pat daug dėmesio skiriame medžių ir pastatų apšvietimui – siekiame, kad ši miesto dalis būtų gyva visus metus, net tamsiais žiemos vakarais“, – pažymėjo E. Gorelienė.

Medžiagų pasirinkimas

Šį objektą sudaro keturi sudėtingos konfigūracijos trijų aukštų pastatai, kurių bendras plotas siekia apie 3,3 tūkst. kv. metrų. Juose baigiami įrengti 39 poilsio apartamentai.

Projektą projektavo architektas Donatas Rakauskas. Jo suprojektuoti „Eglės apartamentai“ Palangoje jau yra pelnę prestižinį – geriausio metų poilsio būsto objekto – apdovanojimą.

„Projektas plėtojamas šalia tokių jautrių architektūrinių vertybių, kaip Palangos Civilinės metrikacijos skyrius ar „Medžiotojo namelis“. Šie objektai savo svarba įpareigojo kokybiškai architektūrai bei medžiagiškumo pasirinkimams, skatino kurti vientisą bei su aplinka harmoningai derantį vaizdą, parodant, kokia ši Palangos dalis yra svarbi“, – sakė D. Rakauskas.

Anot jo, statant objektą buvo panaudotos šiuo metu pasaulyje tvariausios ir geriausios medžiagos, pavyzdžiui, rankų darbo daniškos deginto molio plytos, kurių tas pats tipas ir spalva buvo naudojamas Kopenhagos Karališkosios koncertų salės fasadui ar patinuota žalvario skarda, kurią galima išvysti ant daugelio garsių pasaulio objektų fasadų.

„Visos naudotos medžiagos buvo pasirinktos ne pagal jų kainą, o vertinant svarbiausią kriterijų – kokybę. Jos pasižymi ilgaamžiškumu, natūralumu ir ekologija bei sukuria sinergiją su pastatus supančiomis ilgaamžėmis pušimis“, – pažymėjo architektas.

Pasak D. Rakausko, projekte suprojektuoti itin dideli balkonai, kurių plotai atskiriems apartamentams siekia iki 50 kv. m. Visuose pastatuose įrengta pažangi geoterminė šildymo ir vėsinimo sistema, biometrinė praėjimo kontrolė tiek laiptinėse, tiek į apartamentus.

DELFI