Buvęs Vilniaus meras saulėlydį politikoje pasitiks Palangoje kaip liberalų vienytojas

Palangos politikos padangėje sužėrėjo nauja ryški asmenybė: Arūnas Štaras – Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas, kuris prie jo vairo stojo, susijungus abiems kurorto liberalioms jėgoms – liberalsąjūdiečiams ir liberalcentristams. Vieną Liberalų sąjūdžio kūrėjų, 63-ejų metų politiką vargiai reikia pristatyti: jis 1991-1993 m. buvo Vilniaus meras, daug metų ir Vilniaus miesto Tarybos narys, yra ragavęs ir viceministro, ir Vilniaus universiteto docento, ir privataus verslo duonos. Bet energingas, į interviu redakcijoje atmynęs dviračiu A. Štaras purtosi minties, kurią jau perša politiniai oponentai, kad Palanga, jos gyvenimas ir rūpesčiai jam, įpratusiam gyventi sostinės ritmu, – svetimi.

„Man rūpi Palanga“
„Gal pakaktų pasakyti, kad mano žmona – palangiškė. Esame beveik 40 metų kartu – be jokių neištikimybių, krizių, turime kurorte iš žmonos tėvų paveldėtą namą, kuriam iki šiol negalėjome skirti pakankamai dėmesio. Neslepiu, kad čia ji Palangoje turi ir daugiau nekilnojamojo turto. Todėl man Palanga – kaip antrieji namai“, – „Palangos tiltui“ teigė A. Štaras.
Bet, svarbiausia,  anot A. Štaro, jį imtis atsakomybės už Palangos liberalsąjūdžio skyrių paskatino jame tvyrojęs „balaganas“, kol prie jo vairo stovėjo prieštaringai vertinamas Eimutis Židanavičius.
„Nenoriu apie E. Židanavičių, turėjusį reikalų su teisėsauga, ir aš nepalankiai kalbėti, bet vadovaujant jam stiprūs žmonės skyriuje buvo išvaikyti, o skyriaus perspektyvos tapo miglotos, – sakė A. Štaras. – Labai nerimtai atrodė, kad skyriaus pirmininkas, gerbiamas Arvydas Dočkus vieną dieną, ne itin aiškiomis aplinkybėmis, atsistatydina, o beveik kitą dieną jis jau įteikia pareiškimą stoti į Tėvynės sąjungą. Buvau ir Tarybos, ir valdybos narys partijoje. Klausimas dėl E. Židanavičiaus nekart buvo iškilęs“.
Kol kas dar A. Štaras zuja tarp Vilniaus ir pajūrio, bet, artėjant rinkimams į savivaldybių Tarybas (jie turėtų įvykti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje – aut.), šalies politiko veterano keliai vis dažniau ves į Palangą.
„Ir ne tik dėl politikos. Ruošiamės su žmona persikelti nuolat gyventi į Palangą. Man rūpi Palanga. Kas joje atsiras, ko joje neturėtų būti, kas galėtų būti geriau. O geriau daug kas galėtų būti“, – sakė politikas.
Prisipažinsiu, mane, ne pirmus metus ariantį žurnalistikos dirvonus, per mūsų beveik valandos pokalbį stebino pašnekovo racionalūs, pamatuoti ir toliaregiški vertinimai.
„Aš gi pagal profesiją – matematikas, todėl mėgstu gyvenime situacijas modeliuoti, numatyti bent kelis ėjimus į priekį“, – tarsi skaitydamas mintis, šyptelėjo.
Kai jį, jau ne vieną dieną akylai stebėjusį abiejų liberalių politinių jėgų jungimosi peripetijas pajūryje, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis metų pradžioje paprašė stoti prie kurorto liberalsąjūdiečių vairo,  Liberalų sąjūdžio statytojas sutiko nesimuistydamas.
„Partijos bendra politika buvo tokia: kai tik susijungs abi liberalios jėgos, ieškoti stipraus lyderio skyriui, – sakė jis. – Bet aš labai realiai vertinu dabar partijos Palangos skyriuje susiklosčiusią padėtį. Labai gerai žinau visas praeities batalijas dėl liberalsąjūdiečių skyriaus pirmininko kėdės, turiu savo nuomonę dėl E. Židanavičiaus, žinau, teks padirbėti, kad tiek skyriaus senbuviai, tiek naujieji nariai būtų kaip viena komanda. Nesu naivus: kai kuriems žmonėms skyriuje iki šiol labiau rūpi savo asmeninės ambicijos. Tai – natūralu“.

Turi daug stiprių kortų
Jo stiprios kortos, kurių neturi nė vienas kitas kurorto politikas, – kaip ant delno: milžiniška darbo savivaldoje patirtis – ir ne bet kur, o Vilniuje, net diriguojant jam; buvusio Vilniaus mero neklampina jokie skandalai, kurie leistų suabejoti jo nepriekaištinga reputacija ir žmogiškomis savybėmis; A. Štaras atėjo į politiką ne iš verslo, susiraizgiusio su politika lobizmo saitais, o iš akademinių mokslo sluoksnių. Jis – kol kas Palangos politikoje neturi didelių priešų, kaip ir didelių draugų.
„Esu toks, koks esu: su savo kietu stuburu. Gal kam nors čia jau ir pradedu nepatikti. Jau susidūriau su cenzūra“, – nusišypsojo A. Štaras, prisiminęs ir nusistebėjęs, kad jam vieno socialinio tinklo paskyroje „Mano Palanga“ paskelbus kelis puslapius iš knygos apie smetoninę Palangą ir po to prasidėjus įdomiai diskusijai, paskyros administratoriai paskubėjo juos ir visą diskusiją ištrinti.
„Kadangi yra trys puslapio administratoriai, tai nesunku matematinio atmetimo būdu atspėti, kas tai padarė... Gal jau tampu pastebimas, ar net baisus ir Palangoje?“ – juokėsi buvęs Vilniaus meras.
Į pastabą, kad, ko gero, ir kai kurie buvę kurorto liberalcentristų sunkiasvoriai dar puoselėja ambicijas reikšmingesniam vaidmeniui partijos skyriuje, A. Štaras gūžtelėjo pečiais: „Gali būti. Bet, logiškai mąstant, ir kiek man teko jau girdėti iš skyriaus, aš bene labiausiai tinku taikomajam, jungiamajam vaidmeniui šiuo metu“.
Su matematikos docentu sunku nesutikti.
1974-1977 m. A. Štaras, jau Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakulteto diplomantas, studijavo Maskvoje, M. Lomonosovo universitete, kuriame jis apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją – tapo mokslų daktaru.
Jau sovietmečiu jis galėjo nerti į politikos vandenis, bet nepanoro stoti į Komunistų partiją.
„O be Komunistų partijos nario bilieto, patys žinote, ne kažin ką galėjai tuomet nuveikti, – atviravo redakcijos svečias. – Išduoti savo įsitikinimus – ne man. Kai Lietuvoje prasidėjo atgimimas, iš karto įsitraukiau į Sąjūdžio veiklą. 1999 metais įstojau į tuometinę Lietuvos liberalų sąjungą ir nuo tol esu vienos iš liberalių partijų narys“.
Iki 2013-ųjų jis buvo Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, valdybos narys, bet prieš metus nusprendė pasitraukti iš jos.
„Yra jaunesnių ir energingesnių vežimą traukti, – sako vyras. – Politikoje labai svarbu pajusti, kada reikia išeiti, kad nebūtum našta. Ta prasme, aš jaučiausi galįs būti partijai reikalingas kritiniu metu Palangos skyriui. Todėl aš čia“.
A. Štaras šiuo metu Vilniuje teturi tik vienas pareigas – jis yra respublikinės Privatizavimo komisijos narys. „Tai – pusiau visuomeninės pareigos. Jau nebesu valstybės tarnautojas“, – sakė pašnekovas.

„Užduotis – nelengva“
Bet dabar visos jo mintys – Palangoje, ir pirmiausia – kaip suderinti stipriai po jungimosi atsinaujinusio skyriaus stygas ir mechanizmą.
„Užduotis nėra paprasta, – sutiko A. Štaras. – Abi susijungusios grupės – toli gražu ne vienodo svorio. Taip, galbūt kai kam nepatinka, kad nesu palangiškis. Neslepiu tai nei nuo jūsų, nei nuo jūsų skaitytojų“.
Kita vertus, jis sako, yra daug fundamentalių dalykų, kurie  puikiai tinka daugeliui veiklų: ir vadovaujant partijos skyriui, ir stovint prie savivaldybės vairo.
„Kaip buvęs Vilniaus meras, puikiai suprantu, kad kai kurie dalykai, buvę Vilniui itin aktualūs man stovint prie sostinės vairo, ar dabar, niekada nebus svarbūs Palangai, nes jos – kitoks svoris, lygis, kita specifika. Jokiu būdu nesakau, kad politika ir sprendimai čia – paprastesni“, – sakė A. Štaras.
Jis tikino, kad nesiekiąs „bet kokiomis priemonėmis“ pakliūti į valdžią per ateinančius savivaldos rinkimus. „Tiesiog sieksiu, kad skyrius gerai pasirodytų juose. Jeigu žmonės balsuos, kaip balsavo per Europos Parlamento rinkimus, 7 mandatai bus realu. Bet, žinoma, sėkmė priklausys, kaip mes, skyrius, veiksime iki rinkimų, ir kaip kiti veiks prieš mus“, – sakė politikas.
Anot A. Štaro, jis dar nenusprendęs, ar dalyvausiąs tiesioginiuose mero rinkimuose. „Spręs skyrius. Neatmetu, kad gali būti ir kitas žmogus“, – sakė vyras.
Paprašytas minutėlei įsivaizduoti, kad jam tektų diriguoti Palangos gyvenimui, A. Štaras susimąstęs sakė: „Nepaisant dabartinės miesto valdančiosios koalicijos ir mero nuopelnų Palangai, Palanga – vis dar sezoninis kurortas, kurio vystymasis priklauso nuo to, kokia vasara jai buvo“.
„Manau, kad nereikia išradinėti dviračio, kalbant apie tai, kokia Palanga turėtų būti ateityje. Grafas Tiškevičius, įkūręs Palangą, nepuolė į ją visus vilioti galimybe pusnuogiems pagulėti paplūdimyje ar paūžti. Jo Palangos vizijos buvo kaip kurorto, teikiančio sanatorinį gydymą – reabilitaciją, kalbant šiuolaikiškai. Toje socialinio tinklo „Mano Palanga“ paskyroje aš ir užvedžiau diskusiją, kad Palangai reikia kuo daugiau šiuolaikinių, įvairių gydyklų“, – sakė A. Štaras.

Negalima pasikliauti vien tik ES parama
Jis jau spėjo pasidomėti buvusių purvo gydyklų Vytauto gatvės pabaigoje istorija ir teigia, kad nykstantys pastatai galėjo būti parduoti, anot jo, nemokšiškai. „Kas aukcione sumoka daugiau, tas ir įsigyja, o vėliau jau, žinia, vadovaukitės detaliuoju planu. Taip, jame parašyta, kad turi būti gydyklos, bet, patikėkite, be papildomų saugiklių, savivaldybės suformuluotus reikalavimus lengva apeiti ir Palangą parklupdyti ant kelių. Panašiai atsitiko su statytojais, apie kuriuos neseniai rašėte: statinio paskirtis – vienbučiai ar dvibučiai, o iškyla daugiabučiai“, – pastebėjo kurorto liberalsąjūdžio skyriaus pirmininkas.
Jis nesutinka su tuo, kaip ir kiek buvo įvertinti buvusių gydyklų Vytauto gatvėje pastatai ir sklypas prie jo. „Turtingų „bičų“ su trim milijonais litų, norinčių ateiti į tą vietą Palangoje, lažinuosi, gali per dieną atsirasti ne vienas ir ne du. Gal tas „bičas“ sumokės ir dešimt milijonų litų už tą sklypą, bet esmė, kad jis dešimt metų sklype gali nieko nedaryti – tik rengti detaliojo plano pakeitimus. O norinčių ir galinčių investuoti milijonus ir vykdyti gydyklų veiklą, nėra tiek daug. Kaip juos surasti, atvesti į Palangą ir sutarti, kad būtų atliktos didžiulės investicijos, sukurta šimtai darbo vietų, nereikia atsakymų ieškoti vadovėliuose. Pasižiūrėkime, kaip Druskininkai tvarkosi, kiek juose yra sanatorijų ir gydyklų. Net sovietmečiu Palangoje buvo kur kas daugiau sanatorijų, nei dabar“, – sakė A. Štaras.
Bet politikas sutinka, kad neigti dabartinės Palangos valdžios pasiekimus būtų neprotinga ir netoliaregiška. „Tą pastebi visi. Štai pas mus atvažiavo draugai iš Vilniaus, kurie anksčiau į kurortą atkakdavo tik dienai. Jie stebėjosi, kokia Palanga yra pasikeitusi ir graži, – sakė liberalas. – Bet to nepakanka. Nuvažiavus į bet kurio šalies miestelio centrą, rasime Europos Sąjungos lėšomis išgražintas gatves ar pagrindinę aikštę. Tačiau tokių gatvių ir aikščių priežiūrai ir toliau reikės lėšų iš biudžeto. O kas suneš tuos pinigėlius į savivaldybės ar valstybės biudžetus? Svarbiausia – sukurti sąlygas vietos verslui dirbti. Kad ateitų didelės investicijos. Kokios jau atėjo į Druskininkus, ar ateina, pavyzdžiui, į Birštoną. Per pastaruosius ketverius metus tik vienas kitas stambesnis investuotojas atėjo į Palangą. Yra apie ką pagalvoti“.
Liberalsąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas sako nenorįs lyginti mero Š. Vaitkaus su jo pirmtakais, bet pastebi, kad Š. Vaitkui „labai pasisekė“, kad atėjus jam į valdžią, Vyriausybei vadovavo taip pat konservatorius. „Kad premjeras A. Butkevičius suka į Palangą kur kas dažniau, nei visi kiti Vyriausybės vadovai, net konservatorių, žinoma, didelis Š. Vaitkaus nuopelnas. Kitą vertus, stojęs prie Vyriausybės vairo, ir A. Butkevičius negalėjo visko nubraukti, ką Palangai jau buvo spėjęs padaryti jo pirmtakas A. Kubilius, – sakė buvęs Vilniaus meras, prisiminęs ir tuos laikus, kai jam pačiam teko daugybę savivaldybės sprendimų derinti su Seimu ar Vyriausybe. – Oho, kiek teko matyti lankytojų, ir kokių prašymų išgirsti ar juos perskaityti tarp eilučių ar užuominų... O kolegos net tokius lankytojus įspėdavo: „Štaro stuburas – per kietas, kad jis nusilenktų jums, pamindamas įstatymą“.
Bet esama ir kitų jo bruožų – kompromisų ieškojimas, lankstumas. „Esu labai tolerantiškas žmogus ir vadovas, – apibūdino save. – Ir laisvamanis“.
„Be abejo, tai gali kam nors ir nepatikti Palangoje, bet ir visų kurorto žmonių negalima traukti ant to paties kurpaliaus. Kuo daugiau įvairovės, tuo geriau visiems. Tikiu, Palangai – taip pat“, – sakė Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininkas.