Būsimos Vyriausybės užmojus palangiškiai ir sveikina, ir dėl jų nerimauja

Ko tikėtis iš naujos Vyriausybės, kurioje pirmu smuiku „grieš“ niekam nežinomi „valstiečiai“? Mokesčių reformos? Švietimo reformos? Kokios jos bus? Nors dar kabinetas nesuformuotas ir nepaskelbta Vyriausybės programa, ne vieną jau erzina – ar džiugina – į viešą erdvę prasprūdusios būsimos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Socialdemokratų partijos vyriausybės idėjos. „Palangos tiltas“ pakalbino palangiškius, teiraudamasis jų nuomonės apie tai, kokius jos darbus jie sveikintų, o dėl kurių nerimautų.

Daugiau regįs „nesveikintinų“ idėjų
Palangiškis verslininkas Raimondas Abromas sako, kad kol kas jis regįs daugiau „nesveikintinų“ idėjų.
„Na, pavyzdžiui, kad ir, regis, būsimas neišvengiamas naujos Vyriausybės siekis visus pinigus sukaupti didžiuosiuos miestuose. Jeigu taip atsitiks, mažesnieji miestai, ir Palanga, priklausytų nuo centrų. Mes – nuo Klaipėdos. Girdėjau vieno jų atstovo tokią mintį – koncentruoti visus pirkimus, aukcionus centruose. Man tai nepatinka. Priešingai, manyčiau, kad savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau teisių“, – dėstė R. Abromas.
Jam „keistoka“ atrodo ir „valstiečių“ mintis įsteigti specializuotas alkoholio parduotuves.
„Man atrodo, kad tokiu būdu kažkieno asmeniniai įsitikinimai yra perkeliami į valstybės politiką. Ar nebus taip, kad tuos „buteliukus“ tik perkilnosime iš vienos lentynos į kitą? Nemanau, kad toks būdas – kažkokių specializuotų parduotuvių steigimas – padės išrauti alkoholizmo rykštę ir tautą pagydyti nuo jo“, – įsitikinęs palangiškis.
Anot jo, investicijos į švietimą veiktų efektyviau mažinant alkoholio prekybą šalyje.
„Man atrodo, kad yra pavojus, jog prekyba alkoholiu po tokio naujos valdžios vajaus tiesiog nugrims į šešėlį“, – „Palangos tiltui“ sakė R. Abromas.

Patinka siekis keisti mokesčių nuo atlyginimo tvarką
Viešbučio „Gamanta“ savininką Alvydą Meškį džiugina būsimos Vyriausybės siekis mokėjimus „Sodrai“ ir darbuotojo atlyginimą „sujungti į vieną“.
Įgyvendinus mokesčių nuo atlyginimo pertvarką pagal „valstiečių“ viziją, mokesčius mokėtų tik pats darbuotojas, taip padidėtų atlyginimo „ant popieriaus“ išraiška, bet „į rankas“ būtų gaunama tiek pat.
Šiuo metu nuo „ant popieriaus“ gaunamo atlyginimo darbuotojas moka 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 6 procentus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką ir 3 procentus „Sodros” įmoką. Dar 27,98 procentus „Sodros” įmoką, 3 procentų PSD įmoką ir 0,2 procentų įmoką į Garantinį fondą nuo atlyginimo „ant popieriaus“ sumoka darbdavys.
Keičiant mokesčių nuo atlyginimo sistemą pagal LVŽS pasiūlymus, į GPM būtų įtrauktas ir PSD bei dalis socialinio draudimo (SD). Taip susidarytų naujas 29 procentų GPM tarifas. Jei darbuotojo „į rankas“ gaunamas atlyginimas nesikeis, GPM išties bus 29 procentai ir išliks įmoka į Garantinį fondą, tada galima paskaičiuoti, kad siūlomo atskirti pensijų draudimo mokesčio (PDM) tarifas sieks apie 12 procentų.
Tiesa, LVŽS kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad PDM tarifas gali būti 9 procentai, o tai reikštų, kad bendras atlyginimo apmokestinimas sumažėtų.
„Po tokių pakeitimų kiekvienas darbuotojas algalapy matytų ne tik tai, kokį atlyginimą jis gauna, bet ir kiek jis „kainuoja“ darbdaviui – sumoka mokesčių pats ir kiek sumoka darbdavys. Man atrodo, kad gerai būtų, jeigu darbuotojas, pasirašydamas už, pavyzdžiui, 500 eurų algą, matytų, kad dar beveik tiek už jį mokesčių pavidalu valstybei sumoka pats darbdavys“, – „Palangos tiltui“ sakė A. Meškys.

Nuvylė naujojo Darbo kodekso sustabdymas
Anot verslininko, buvusios Vyriausybės darbų tęstinumas „turės būti“, bet viešbutininką nuvylė „valstiečių“ sprendimas atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą metams.
„Naujasis darbo kodeksas, ypač jame numatytos nulinės darbo sutartys, labai aktualios Palangai. Jos būtų labai reikalingos kurorto viešbučiams, kavinėms. Pažiūrėkite, ir mūsų viešbučiui labai dažnai prireikia ir santechniko, ir elektriko paslaugų. Kaip tokius žmones, atėjusius padirbėti valandai, įforminti? Nulinės darbo sutartys tokius dalykus sureguliuotų“, – sakė A. Meškys.
Jis atkreipė dėmesį, kad pagal senąjį Darbo kodeksą darbdavys privalo „Sodrai“ apie naujo darbuotojo įdarbinimą pranešti prieš dieną.
„Tai – nepatogu, kartais darbuotojo prireikia skubiai, tą pačią dieną. Atidėjus naujojo Darbo kodekso priėmimą, vėl nebus lankstumo darbo santykiuose“, – svarstė „Gamanta“ savininkas.
Jis abejojo ir dėl „valstiečių“ siūlomų apribojimų įsigyti alkoholiui. „Jeigu, tarkime, pas mus didelis nelaimių kelyje skaičius, galbūt vertėtų griežtinti vairuotojų atsakomybę – net numatyti automobilio konfiskavimą, pavyzdžiui. O ne galvoti apie monopolio įvedimą alkoholiui, nors pati idėja yra gera“, – sutiko A. Meškys.

Aukšti svečiai pakeliui į Šventąją?
Šventojiškis Domininkas Jurevičius stebisi, kad, net nepradėjus naujajai Vyriausybei dirbti, nežinant ministrų pavardžių, jau pasipylė kritikos lavina prieš būsimą valdžią.
„Siūlyčiau visiems palaukti nors šimtą dienų ir tada kritikuoti“, – teigė vyras.
Anot jo, reikėtų sulaukti ir Vyriausybės programos, kurioje jis viliasi matyti konkrečių įsipareigojimų. „Visus paskutinius 26 metus girdžiu tik lozunginius ir deklaratyvius siekius: „Sieksime“, „stengsimės“...“, – pastebėjo pokalbininkas.
Į pastabą, kad, valdant LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, ir Šventoji tapsianti antraisiais Naisiais, D. Jurevičius atkirto, kad Šventoji galėjo jau seniai tokia būti, „jeigu būtų buvęs toks vietinės valdžios noras“.
Jį džiugina, kad visos Seimo rinkimuose dalyvavusios politinės partijos į savo rinkimų programas buvo „įsitraukusios ir Šventąją“.
„Pabrėžiu: visos! Neabejoju, kad naujajai valdžiai jos duoti pažadai Šventajai bus priminti ne kartą. Ir net daugiau: jau artimiausiu metu, gal net šią savaitę, Šventoji sulauks aukštų svečių iš Seimo ir būsimos Vyriausybės. Man patikimi šaltiniai pranešė, kad atvyks delegacija dėl Šventosios jūrų uosto“, – dalijosi informacija aktyvus Šventosios bendruomenės narys.

Švietimo sistemos pokyčiai
Naujoji šalies valdžia pasišovusi keisti švietimo sistemą. Tą padaryti siekia panaikindama mokinio krepšelį, o vietoj jo visuotinai visose mokyklose, ir aukštosiose, įvesti klasės krepšelį. Vieni tokiam tikslui nepritaria, kiti sako, jog verta pabandyti, nes pokyčių mūsų švietimo sistemoje jau tikrai reikia. Beje, klasės krepšelis – jokia naujiena. Šių metų pradžioje kelios savivaldybės išbandė eksperimentinę metodiką, apie kurią jau kalbama senokai.
Kaip prieš kurį laiką sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, savivaldybėms atidavus tas pačias lėšas, kurios yra skiriamos per krepšelių sistemą, leidžiant joms tomis lėšomis disponuoti ir tvarkytis, būtų jaučiamas daug didesnis efektas. „Mūsų žingsniai yra nukreipti link Suomijos modelio. Kad savivalda ne tik tvarkosi su švietimo tinklu, bet ir gali pagal tam tikras specifikas prie turinio prisiliesti“, – viešai yra sakęs R. Karbauskis.

Mokinio krepšelis atskleidė trūkumų
Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas patvirtino, jog klasės krepšelių projektas sukurtas ir kai kuriose savivaldybėse išbandomas jau dabar (vykdomas pilotinis projektas).
Paklaustas, ką toji naujoji metodika reikštų mokykloms, direktorius pabrėžė, jog tokiam projektui, koks vykdomas dabar, reikės didesnio finansavimo. Paprasčiausiai mokykloms, kurių klasėse yra daugiau mokinių, mažėja finansavimas ir tokių mokyklų konkurencingumas.
„Prisiminkime, kam buvo parengta mokinio krepšelio metodika. Visų pirma tam, kad mokytojams būtų laiku sumokami atlyginimai, nes nepriklausomybės pirmaisiais metais savivaldybės mėnesio pabaigoje nesumokėdavo mokytojams atlyginimo, todėl šią funkciją vėliau perėmė valstybė”, – paaiškino direktorius.
Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė patikino, jog įvedus mokinio krepšelio metodiką, pradžioje ji pateisino lūkesčius, tačiau laikui bėgant keitėsi ir poreikiai. „Mokytojai laikui bėgant keliasi savo kvalifikacijas, tokiu atveju jiems priklauso ir didesnis atlyginimas, tačiau mokinio krepšelis tarsi įspraudė savivaldybes į tam tikrus rėmus ir nebesuteikė galimybės atitinkamai mokėti mokytojams, koeficientas mažėjo, mažėjant mokinių skaičiui“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.
Senosios gimnazijos direktorius L. Šidlauskas įsitikinęs, jog švietimo sistemoje turi vykti nuolatinis atsinaujinimas ir tai vyksta priklausomai nuo ten dirbančių iniciatyvų. „Jeigu siekiama mokyklose pažangos, inovacijų, vien mokinio krepšelio šiandien jau ir nebepakanka, būtina skirti daugiau lėšų ir mokymosi aplinkai. Taigi kuriamos laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės ir kita. O tai nepigiai kainuoja. Pokyčių turi vykti, bet kaip bus artimiausiais metais, šiandien spėlioti tikrai nereikia. “, – teigė L. Šidlauskas.

Dažnai pasigirsta pageidavimų laikytis Suomijos švietimo sistemos pavyzdžio. Anot specialistų, tai švietimo sistema, kuri puikiai veikia ir nekelia jokių didesnių problemų nei mokytojams, nei mokiniams. Senosios gimnazijos direktorius atkreipė dėmesį, jog ten ypač didelis dėmesys skiriamas mokiniui, jo individualizavimui, paties mokytojo motyvacijai. „Domėjausi vienos apklausos rezultatais. Joje buvo klausiama, kodėl mokytojai pasirinko būtent šią profesiją, atsakymas buvo toks: todėl, kad mokytojai gali ilgai atostogauti“, – šypsojosi direktorius.

Eksperimentinės savivaldybės
Kaip žinia, pastaruoju metu drastiškai mažėjo mokinių mokyklose, tam įtakos, specialistų vertinimu, turėjo ir ydinga mokinio krepšelio sistema.
Pavyzdžiui, rugsėjį keliems mokiniams nusprendus pereiti mokytis kitur, kartu išsinešamas ir krepšelis – skirta pinigų suma vaikui per metus. Likusi klasės dalis lieka, mokytojai lieka, jiems reikia mokėti tokio paties dydžio algas, o pinigų tam jau nebeužtenka.
Dažnai taip būna, jog gelbėjant mažąsias mokyklas, nukenčia didžiosios, kadangi pagalbos prireikusiai mokyklai reikia ir didesnio finansavimo.
Nuo sausio 1-osios penkiose savivaldybėse – Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių ir Šalčininkų rajonuose – buvo išbandomas klasės krepšelis.
Pagal naująją finansavimo metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o kitos – mokymo reikmės, tai yra švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės – mokiniui, pranešė metų pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Atsižvelgiant į sąlyginės klasės dydį, kiekvienam srautui buvo nustatyti trys klasės krepšelio dydžiai pirmoms-dešimtoms klasėms: mažiausias – kai yra 9-11 mokinių, vidutinis – kai yra 12-20 mokinių, ir didžiausias – kai yra 21 ir daugiau mokinių viename sraute.
Parenkant savivaldybes žiūrėta, kad jos būtų skirtingos – atsižvelgta į jų gyvenamosios vietos tipą, gyventojų skaičių, mokyklų tinklą, į tai, ar jose yra mokyklų tautinės mažumos kalba. Pavyzdžiui, viena yra vidutinio dydžio savivaldybė, kita – žiedinė, t. y., greta viena kitos esančios savivaldybės, iš kurių viena žiedu apjuosia antrąją, trečia – turinti mokyklų tautinės mažumos kalba.
Kol kas Švietimo ir mokslo ministerija rezultatų eksperimentinėse savivaldybėse neskelbia.
Eksperimento rezultatais šiek tiek domėjusis Švietimo skyriaus vedėja L. Valužienė papasakojo, jog skirtų eksperimentinėms savivaldybėms lėšų nepakako ir teko skirti papildomai.
„Kiek teko domėtis, kaip pasiteisintų ši metodika Palangos miesto savivaldybėje, tai visose mokyklose, išskyrus Šventosios, būtų nuostolinga“, – atskleidė L. Valužienė, patvirtinusi, jog kol kas daugiau diskutuoti apie tik sklandančius gandus sunku.