Bibliotekoje – Šventosios žemės atminties ženklai

Penktadienį Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta jau aštuntoji projekto „Šventosios žemės atminties ženklai” paroda, kurioje eksponuojami rugpjūčio 19-25 dienomis vykusio simpoziumo – plenero metu sukurti dešimties Lietuvos menininkų bei projekto organizatorių šventojiškių Audronės Bukauskienės ir Petro Barono darbai.

Aštuntoji paroda

„Šiandien pakvietėme jus į jau aštuntąją itin prasmingą ir turiningą parodą „Šventosios žemės atminties ženklai“. Kasmet rengiamų simpoziumų metu sukurtų darbų parodos leidžia vėl ir vėl iš naujo atrasti Šventąją, jos praeitį ir dabartį, ir, kaip visada, stebina neišsenkančiu plenerų organizatorių Audronės ir Petro bei jame dalyvaujančių dailininkų kūrybiškumu“, – parodos atidarymo metu sveikindama visus surinkusius kūrėjus bei jų kūrybos ir Šventosios žemės gerbėjus sakė Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė.

„Gyvename Šventojoje, kuri yra Palangos dalis. Ir matome čia tokių dalykų, kurių neturi Palanga ir kuriais mes, šventojiškiai, didžiuojamės. Ne tik didžiuojamės, bet ir stengiamės kartu su kitais menininkais, gyvenančiais pačiuose įvairiausiuose miestuose, štai jau aštunti metai iš eilės permąstyti Šventosios kultūros ir istorijos paveldą bei nūdieną ir perteikti visa tai įvairiomis meninėmis priemonėmis“, – sakė viena iš projekto ir parodos organizatorių A. Bukauskienė.

Šiais metais pleneras ir simpoziumas vyko rėmėjo Domininko Jurevičiaus poilsinėje, kur savaitę gyveno ir kūrė šeši dailininkai: Nijolė Vilutienė (Vilnius), Arturas Makštutis (Liškiava), klaipėdiečiai Saulė Želnytė, Dovilė Kvekšaitė, Algimantas Ramanauskas ir Dalia Čistovaitė. Prie jų savo kūryba prisijungė seni projekto dalyviai: vilnietė V. Daniliauskaitė, klaipėdietė Vaidė Gaudiešiūtė, palangiškės Gražina Oškinytė-Eimanavičienė ir Miglė Jonaitienė, bei šventojiškiai A. Bukauskienė ir P. Baronas.

Renginio dalyviams buvo pristatyta Mikelio Balčiaus surinkta vaizdinė ir faktinė medžiaga apie senąsias Šventosios gimines, miestelio, uosto kūrimą, padėjusį menininkams giliau pažinti Šventosios kultūrinį bei istorinį paveldą ir suteikusi inspiracijų kūrybai.

Šventojiškių giminės

Itin daug dėmesio sulaukė rugsėjo pabaigoje vykusios Šventosios bendruomenės šventės metu pristatyta ir Palangos viešojoje bibliotekoje kartu su kitais kūriniais eksponuojama A. Bukauskienės sukurta meninė kompozicija, skirta senosiomis šventojiškių giminėms. Ant stilizuotų burių pristatoma 16 seniausių šeimų, gyvenančių Šventojoje dar nuo 17 a. ir suteikiančių gyventojams antruosius sodybų vardus, istorija.

„Nebūčiau įstengusi parengti šios ekspozicijos, jeigu ne paties svarbiausio mūsų pleneristo, istoriko ir archeologo M. Balčiaus surinkta istorinė medžiaga ir idėjos“, – prisipažino A. Bukauskienė, priminusi, jog Šventojoje buvo pristatoma ne tik ši meninė kompozicija, bet ir tebėra eksponuojama Šventosios istoriją iki 1939 metų pristatančių nuotraukų paroda.

„Šiai ekspozicijai trūksta dviejų dalykų: chronologijos ir literatūrinių tekstų, – pripažino M. Balčius. – Tačiau ir iš to, ką taip gražiai burėse sudėliojo Audronė, galima susipažinti su senųjų tiek lietuviškų, tiek latviškų, tiek kuršiškų šaknų turinčių Šventosios giminių istorija. Pavyzdžiui, Vigelių giminė. Gali kilti klausimas, kodėl jiems skirtojoje burės pusėje vaizduojama kopa ir vandentiekio bokštas – ogi todėl, kad jų senąją sodybą toji kopa ir užnešė. Arba Šiukštų giminė – ant jų sodybos pamatų iškilo Šventosios bažnyčia“.

M. Balčius paminėjo, jog medžiaga ekspozicijai buvo rinkta pradedant istoriniais duomenimis iš pirmojo Palangos dvaro inventoriaus, sudaryto 1679 metais. Iš ten minėtų šventojiškių pavardžių iki šių dienų išlikusios keturios – gal kitos giminės išsikėlė iš šių vietų, o gal – neturėjo giminės pratęsėjų, kaip, pavyzdžiui, Ukseliai, užauginę septynias dukras ir nė vieno sūnaus. Taip pat remtasi 1781 m. pirmaisiais Šventosios planais, 1922 metų gyventojų sąrašais, kuriuose minimi ir sodybų pavadinimai.

„Šios dienos ekspozicijos herojai – arba senosios pavardės „nešiotojai“, namų saugotojai, arba senųjų amatų tęsėjai ar naujų tradicijų kūrėjai. Arba – legendos, tokie, kaip Žibų šeima“, – sakė M. Balčius, išreiškęs viltį, jog tęsiant projektą „Šventosios žemės atminties ženklai“ pildysis ir šventojiškių giminėms, ir pačiai Šventosios istorijai skirtosios ekspozicijos, kurios pasipildytų ir medžiaga, ir tekstais.

Užburti Šventosios žemės

Po M. Balčiaus pristatymo žodis buvo suteiktas patiems plenero dalyviams dailininkams, atvykusiems į parodos atidarymą.

Klaipėdietė D. Kvekštaitė sakė, jog simpoziumo metu išklausiusi M. Balčiaus ir pasinėrusi į istorines detales, „užsikabino“ už senųjų Šventosios sodybų medžių, kurie buvo tam tikras šeimos ir sodybos pagrindas: juk ir dabar kai kur matome, jog namų nebėra, o medžiai dar auga. Tad dailininkės sukurtuose darbuose – Šventajai būdingi šermukšnis ir gluosnis.

S. Želnytė iš Klaipėdos sustojo ties M. Balčiaus kolekcijoje saugomais Šventojoje rastų senų krosnių koklių detalėmis: per paslapties ir praeities rūką iš paveikslų alsuoja senųjų krosnių šiluma. O klaipėdietė D. Čistovaitė, pasiklausiusi M. Balčiaus paskaitos apie senąsias Šventosios gimines bei jų ženklus, kuriais šios ženklindavo įvarius įrankius bei namų apyvokos daiktus, ant medžio lentos perkėlė tuos dvylika ženklų. Ir dvylika laivių, tyliai plaukiančių į saulėlydį...

Jau trečius metus projekte dalyvaujanti palangiškė G. Oškinytė-Eimanavičienė sakė likusi ištikima jai artimiausiai temai – Šventosios žemėje atrastiems ir galbūt dar neatrastiems lobiams. Tik šįkart šias temas ji perteikė nauja technika – tapė ir arbata. O M. Jonaitienė sakė ieškojusi paralelių tarp atšiaurių ir vėjuotų keltiškų bei kuršiškų pakrančių.

P. Baronas pristatė tuos darbus, kurie eksponuojami nuotraukose – savo sukurtą medalį  kunigams T.ir A. Falkenau, kuris pratęsė šventojiškiams skirtų medalių seriją, bei A. Makštučio skulptūrą „Ženklas”, kuri primena vėjo sūkurį, nešantį atnaujinimą, pasikeitimus ir kartu, kaip vilkelis, išlaikantį pusiausvyrą.

Savo pamąstymus Šventosios, pajūrio tematika tęsia ištikima grafikai ir nuo pat pirmojo plenero juose dalyvaujanti V. Gaudiešiūtė, V. Daniliauskaitė naujomis rankų darbo popieriaus formomis tęsia praėjusiais metais pradėtą „Šventosios žemės” seriją, pirmą kartą Šventojoje apsilankiusi N. Vilutienė perteikė legendas apie žvejų moteris, o A.Ramanauskas – smėlio, kopų ir jūros pasakas.

Beje, menininkai žada po vieną Šventojoje kurtą darbą dovanoti plenero rėmėjui D. Jurevičiui. O jis savo ruožtu pažadėjo, jog šie darbai taps pradžia naujos kolekcijos, kuri bus perduota Šventosios bendruomenei, kai tik atsiras erdvė, kur bus galima ją eksponuoti.