Biblioteka ir mokyklos – šviesos skleidėjos (Spalvotas knygų pasaulis)

Šią savaitę, balandžio 23 d., visas pasaulis minėjo Pasaulinę knygos ir autorinių teisių dieną, kuria siekiama pagerbti knygas, rašytojus bei paskatinti visus, ypač jaunus žmones, atrasti skaitymo malonumą ir dar kartą įvertinti žmones, kurie daug prisidėjo prie žmonijos socialinės ir kultūrinės pažangos. Šiam tikslui „Baltijos“ pagrindinė mokykla pakvietė bendruomenę į „Spalvotą knygos pasaulį“.

Jau tapo tradicija

Palangos ,,Baltijos” pagrindinėje mokykloje ši diena minima jau trečius metus. Mokykloje rengiami projektai, kuriuose dalyvauja pradinių klasių mokiniai. Ir šiais mokslo metais pradinių klasių mokytojos Rasa Griciuvienė ir Aurelija Žaromskienė surengė projektą ,,Spalvotas knygos pasaulis”, į kurį aktyviai įsitraukė pradinės, V.Jurgučio pagrindinės, mokyklos-darželio ,,Pasaka”, ,,Baltijos” pagrindinės mokyklų pradinių klasių mokiniai, pedagogai bei tėvai.

„Šis projektas truko dvi savaites. Pirmąją savaitę mokiniai piešė knygų herojus, kūrė savo knygeles. Antrąją savaitę ,,Baltijos” pagrindinėje mokykloje buvo organizuojama mokinių dailės kūrinių paroda ,,Kas knygelėse gyvena?” ir vaikų kūrybos knygelių paroda. Mokyklos bendruomenė ir svečiai žavėjosi miesto pradinių klasių mokinių dailės kūriniais, kurie papuošė mokyklos fojė. O vaikų kurtas knygeles su džiaugsmu sklaidė ne tik pradinių klasių mokiniai, bet ir vyresnieji“, – pasakojo projekto iniciatorė Rasa Griciuvienė.

Kūrė pasaką

Projektą vainikavo kūrybinė popietė ,,Kuriame pasaką“. Pradinių klasių mokytojos R.Griciuvienė, A. Žaromskienė ir muzikos mokytoja J. Gaudėšienė dalyvius pakvietė į renginį, kurio metu patys vaikai kūrė pasaką. Visą savaitę miesto pradinukai ruošėsi, puošėsi šiam renginiui, nes kiekviena mokykla turėjo pristatyti savo karalystės svitą. ,,Baltijos“ pagrindinės mokyklos aktų salė virto rūmais, kuriuose gyveno karalius, karalienė ir jų įnoringoji dukra princesė bei rūmų damos. Šiuos vaidmenis atliko mokyklos aštuntokai: D.Gedgaudas, K. Gadeikytė, M.Lukauskaitė ir septintokė G. Čašej. Karalysčių svitas pasitiko rūstieji karalystės sargybiniai – antrokas T.Anužis ir trečiokas I. Paknys. Karalystės muzikantės septintokės A. Rukšėnaitės smuiku atlikta melodija nukėlė visus į pasaką. Pasakos fėjos devintokės E.Žaromskytė ir J. Dobrovolskytė pakvietė vaikus kartu kurti pasaką. Karalius paskelbė, kad savo dukrą atiduos šauniausios karalystės princui. Karalysčių svitų nariai turėjo atlikti įvairias užduotis. Ypač sužavėjo kiekvienos karalystės prisistatymas, princų išradingos kalbos, kuriomis turėjo iš miego prikelti princesę, karalysčių damų kūrybiškai atlikti darbeliai iš gamtinės medžiagos. Sargybiniai rodė savo vikrumą, pūsdami balionus, o budeliai pademonstravo savo švelnumą, sakydami princesei komplimentus. Pasakos pabaigoje karalius ištekino princesę į laimėjusią  karalystę.

Vaikus žavi galimybė fantazuoti

R. Griciuvienė laikraščiui sakė, kad renginys „Spalvotas knygos pasaulis“ vaikams labai patiko: „Visi buvo apdovanoti gera nuotaika. Manome, kad kiekvienas grįžo į savo mokyklą linksmai nusiteikę, pilni gerų įspūdžių. Lai karaliaus žodžiai ,,Kaip gerai, kad visos karalystės gyvena darniai, taikiai, moka džiaugtis gyvenimu“ mus apjungia kitiems projektams ir darbams“.

Pasakos – tai vienas iš kelių, kuriuo kartos perduoda viena kitai žmonijos sukauptą išmintį. Vaikus žavi siužetai, galimybė fantazuoti ir kurti. Vaidindami vaikai mokosi bendrauti, geriau pažinti save, pasaulį. Įsijausdami į improvizuojamo herojaus pasaulį, jie atsipalaiduoja, mokosi geriau suprasti pasakas ir jų veikėjus. Perprasdami asmenines veikėjų ypatybes, susieja jas su savo patirtimi. Taip jie geriau įsisąmonina savo gerąsias savybes, ugdomos vertybinės nuostatos: pasitikėti savimi, gebėti nuoširdžiai bendrauti su kitais, mokėti žodžiais apginti savo nuomonę nepažeidžiant kitų ir savo orumo. „Vykdydami projektą siekėme diegti šias vertybes vaikams. Džiugu, kad vaikai knygas skaito noriai. Mėgstamiausios jiems – paveikslėliais iliustruotos knygos. Žinoma, tokie renginiai kaip šis, paskatina vaikus dar labiau susidomėti knygų pasauliu“.

Skaito lietuvių autorių knygas

Pašnekovė laikraščiui sakė, kad pradinukai dabar ypač mėgsta vokiečių rašytojo knygą „Ragana Lilė“. Vaikams ji patinka todėl, kad knyga parašyta didesnėmis raidėmis, o raganaitė Lilė nuolat patiria įvairiausių nuotykių. Knygelėje yra ir įvairių burtažodžių, kuriuos vaikai noriai išmėgina.

„Iš lietuvių autorių mažieji renkasi Vytautą Račicką, Vytautę Žilinskaitę, Vytautą V. Landsbergį. Norint, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų ne prie televizoriaus ar kompiuterinių žaidimų, turi matyti tėvų pavyzdį. Jeigu skaito tėvai, didelė tikimybė, kad skaitys ir vaikai. Mokykla ne išimtis. Kartu su pirmokėliais 10-15 minučių pamokos skiriame knygų skaitymui“, – pasakojo Rasa.

Skaitymas mažina agresiją

Visai neseniai minėjome ir Tarptautinę vaikų knygos dieną, kuri yra švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąją.

Šią dieną daugybėje šalių yra rengiamos vaikų ir jaunimo literatūros savaitės. Rengiami konkursai, parodos, konferencijos, skirtos geriausioms pasaulio vaikiškoms knygoms. Vaikų literatūros ištakos – mitai, liaudies kūryba. Pirmosios vaikiškos knygos taip pat buvo leidžiamos, remiantis Biblija, jos morale. Tai katekizmai, elementoriai, šventųjų gyvenimų aprašymai, moraliniai pamokymai, didaktiniai pasakojimai ir apsakymai, šventos giesmės. Pirmasis lietuviškas sakralinis eilėraštis („Kalėdaitis dėl mažų vaikelių“) pasirodė 1763 metais. Pasaulinės vaikų literatūros pradžia – antikos mitai, įvairių šalių liaudies kūryba, Ezopo pasakėčios, Viduramžių epas.

Skaitydami vaikams vertingą literatūrą kas dieną po 20 minučių skatiname jų psichinį, protinį ir moralinį vystymąsi, ugdome jų emocinį intelektą – gebėjimą užjausti, bendrauti, moralinį jautrumą; palankiai veikiame jų savęs vertinimą, mažiname agresyvaus, asocialaus ar nusikalstamo elgesio tikimybę. Skaitymas vaikams taip pat yra būdas sužadinti jų skaitymo poreikį, ugdyti skaitytojus, kuriems dėl to, kad jiems daug ir mielai skaitoma, geriau sekasi mokytis, siekti profesinių tikslų bei įveikti įvairius gyvenimo iššūkius.

Pirmoji lietuviška knyga

Pirmoji lietuviška knyga, parengta Martyno Mažvydo, kai jis dar studijavo Karaliaučiaus universitete, 1547 m.: Catechismvsa prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes del kriksczianistes bei del berneliu iaunu nauiey sugulditas.

Pirmoje lietuviškoje knygoje yra elementorius, katekizmas, giesmynėlis. Prakalba „Knigieles paczias byla...“ – pirmasis originalus eilėraštis lietuvių kalba. Manoma, kad knyga išspausdinta 200-300 egz. tiražu. Išliko du egzemplioriai, saugomi Vilniaus ir Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose. Martyno Mažvydo vardas nebuvo pamirštas. Okupuotoje Lietuvoje ir išeivijoje 1947 m. paminėtas pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejus. Klaipėdoje 1976 m. pradėtas kurti skulptūrų parkas, kuriam vėliau suteiktas Martyno Mažvydo vardas. Lietuvos alpinistai, 1979 m. pirmieji įkopę į 4560 m aukščio viršūnę Tian Šanio kalnuose, ją pavadino Martyno Mažvydo vardu.

M.Mažvydo tema rašomi literatūros ir muzikos veikalai, kuriami dailės kūriniai, jo vardu vadinamos Lietuvos miestų gatvės. Klaipėdoje 1997 m. pastatytas paminklas Martynui Mažvydui.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".