„Besikandžiojant“ sąskaitoms už šildymą, viltys – į „užstrigusią“ biokuro katilinę

Šiųmetis ruduo buvo išties dėkingas šildymo atžvilgiu, tačiau paspaudus šaltukui ne vienas patapšnojame radiatorių ar dujinę krosnelę. Miestui vėluojant į darbą paleisti biokuro katilą, kuris tikima, jog galėtų šildymo sąskaitas sumažinti apie 10 ar net 15 procentų, Palanga ir toliau lieka tarp dešimties šalies savivaldybių, kur šildymas yra brangiausias. Kaip palangiškiai susidoroja su šalčiu? Kaip ir kiek šildosi? Kokie miestelėnų lūkesčiai dėl vėluojančios biokuro katilinės mieste?

Šildosi patys ir vargo nemato
Gerai tiems, kurie gyvena privačiuose namuose ir kuriems nereikia sulaukti gąsdinančių sąskaitų už šildymą. „Palangos tilto“ skaitytoja, gyvenanti nuosavame name, dalijosi savo patirtimi: ji gyvena itin šiltai ir taupyti nėra jokio reikalo. „Gyvename savo name, turime savo mišką, tad malkomis rūpinamės patys ir kūrename kiek norime, kada norime. Tikrai netaupome – jau nuo ankstyvo rudens, vos pajutę, kad jau vėsoka, šildomės. Tad kiek mums kainuoja šiluma, sunku pinigine išraiška įvertinti“, – sakė moteris.
Yra ir tokių, kurie privačiuose namuose šildosi elektra. Pasirinkę tokį šildymosi būdą pripažįsta, kad tai – nepigu, tačiau kitokio sprendimo neapvyko rasti, nes UAB „Litesko“ nesuteikė redakcijos pašnekovams leidimo įsivesti dujinį šildymą, kuris pašnekovės, gyvenančios Vytauto gatvėje, manymu, būtų pigesnis. Gyventoja gali džiaugtis ir kita šildymosi alternatyva – židiniu. „Tačiau šis malonumas šildo tik vieną kambarį, o ne visą namą“, – kalbėjo moteris.
O štai kitas Palangos gyventojas, turintis galimybę šildytis dujomis, sako, jog tokiu būdu šildantis taip pat tenka taupyti: „Dujinio šildymo privalumas tik tas, kad nereikia rūpintis namo šildymu, jei išvykstame dienai ar ilgiau – paliekame įjungę minimalų režimą ir grįžtame į jaukius namus“. Tačiau pašnekovas tikino, jog būnant namie vis dėlto neatsuka šildymo visu pajėgumu – tik išeidami į darbus ar naktimis šiek tiek prisuka. Dujinis šildymas patogus, tačiau, anot pašnekovų, nelabai pigus, tad taupyti vis tiek tenka.
Kietuoju kuru (malkomis) namus šildantis „Palangos tilto“ skaitytojas tikino, jog vis dėlto kūrendamas krosnį atsižvelgia į oro sąlygas ir į tai, kokią medieną parinkti: „Šiltesniu oru, koks buvo didžiąją rudens dalį, stengiausi kūrenti ne tokiomis brangiomis malkomis – liepos, alksnių, lazdynų. Tokiu būdu susitaupo „geresnės“, kuomet jomis kūrenu jau gerokai paspaudus šalčiui – uosio, beržo ar net ąžuolo“.
Gyventojui pasisekė, kadangi, kaip ir prieš tai kalbėjusi pašnekovė, taip pat turi nuosavą mišką, tad nors ir pataupo, tačiau bent jau dėl kokybiško kuro niekada nereikia rūpintis.

Gelbsti reguliuojamas šildymas
Klaipėdos plente daugiaaukštyje gyvenantis vyriškis šilumos sąskaitą už spalio mėnesį gavo šiek tiek didesnę nei pernai ir nekantriai laukia naujosios biokuro katilinės: „Esame susidėję plastikinius langus, tačiau gyvename pirmame aukšte, tad labai šiltu butu negalime džiaugtis. Labai laukiame naujosios biokuro katilinės darbų pabaigos, tai tikrai padėtų sutaupyti. Laukiame, tačiau džiugių naujienų vis negirdėti“.
Tame pačiame name Klaipėdos plente gyvenanti jauna šeima taip pat negalinti džiaugtis labai šiltu butu, o sąskaitas už spalio mėnesį, kai dar tikrai nebuvo šalta, gavo ne pačias mažiausias – už 65 kvadratinių metrų būstą šeima sulaukė 54 eurų sąskaitos. Šeima šilumą stengiasi taupyti uždariusi duris į kitus kambarius. „Būtų negaila mokėti tuos didelius pinigus, jei bent jau gyventume šiltai, o dabar – nemaži pinigai už šaltą būstą“, – tvirtino gyventojai.
Abu šio namo pašnekovai tikino, jog jei ne namo bendrijos reguliuojamas šildymas, mokėti tektų dar brangiau. Reguliavimas dar padeda šiek tiek sutaupyti. Šį faktą patvirtino ir kalbinami Medvalakio gatvės gyventojai, kurie taip pat džiaugėsi, jog šildymas yra reguliuojamas. „Džiaugiamės, kad yra taupomi gyventojų pinigai, naktimis šildymas šiek tiek primažinamas, paspaudus didesniems šalčiams – atsukamas daugiau, o tai tikrai turi įtakos, kai atsižvelgiama į oro sąlygas. Sąskaitos, palyginti su pernai, atėjo maždaug tokios pat, bet naujoji biokuro katilinė galbūt padėtų dar šiek tiek sutaupyti, kas ypač pensininkams tikrai aktualu“, – kalbėjo „Palangos tilto“ skaitytojas.
Tame pačiame Palangos rajone gyvenanti šeima dalijosi pastebėjimais, jog už 78 kvadratinių metrų būstą spalio mėnesį buvo paruošta 54 eurų sąskaita (tik už šildymą). „Nelabai pamenu, kiek tokiu pat metu mokėjau pernai, tačiau manau, jog galbūt galėjo būti ir mažiau – spalis tikrai nebuvo šaltas“, – sakė mergina.
Plytų gatvėje gyvenanti pensininkė, paklausta apie šildymo kainas, taip pat neturėjo pasakyti ką nors guodžiančio: „Moku labai daug. Pernai vien už šildymą, be karšto vandens, tekdavo mokėti 400-500 Lt (115-145 eurus)“.
Moteris gyvena senos statybos name, kuriame įdiegta reguliuojamo šildymo sistema, tad šiltesniais orais, visų namo gyventojų sutarimu, nustatomas pats minimaliausias ir taupiausias režimas, tad šilta, moters pasakojimu, retai kada būna: „Senas namas, daug šilumos netenkame. Renovacija galbūt ir atneštų naudos, jei ne piniginei, tai bent gyventume šilčiau“.

Gyvena šaltai, o moka nemažai
Akivaizdu, jog gyventojai, gyvenantys butuose, kur tiekiamas centralizuotas šildymas, didele šiluma nelabai gali džiaugtis. Ganyklų gatvės daugiabučio namo ketvirtame aukšte gyvenanti moteris skundėsi, kad gyvena vėsiai, o sąskaitos už šildymą – ne pačios mažiausios. Beje, pirmoji šių metų sezono sąskaita paguodžiančiai bent jau ne didesnė nei pernai, tačiau moteris piktinasi valdininkais: „Gyvenu viena, išlaikyti būstą tikrai sudėtinga, tačiau negaliu gauti kompensacijos už šildymą, kadangi turiu sodą ir tai užkerta kelią kompensacijai gauti“.
Moteris guodėsi, kad nuo šaltuko gelbėjasi uždarydama bute duris į kitus kambarius ir laiką dažniausiai leidžianti virtuvėje, kur šilčiausia. O Kretingos g. gyventoja, gyvenanti 68 kvadratinių metrų bute jau gali palyginti, jog šiemet gavo gerokai didesnę sąskaitą už šildymą nei pernai. „Pernai už spalio mėnesį gavome apie 70 litų (20 eurų), o šiemet – 49 eurai. Skirtumas akivaizdus. Kai tuo tarpu žinau, jog Klaipėdoje gyvenanti sesuo, gyvenanti taip pat senos statybos daugiabučiame, už spalio mėnesį mokėjo vos 9 eurus. Skirtumas akivaizdus ir stulbinantis“, – piktinosi pašnekovė. Moteris pasakojo, jog nepaisant šilto rudens, kuomet spalio mėnesį vyravo dviženklė teigiama temperatūra, šildymas nebuvo prisukamas, tad gyventojai eurais „šildė“ lauką.
Palangiškė, gyvenanti Sodų gatvėje, viltingai laukia geresnių laikų – naujosios biokuro katilinės arba namo, kurio sienos akyse trupa, renovacijos. „Gyvename vidutiniškai, nėra nei labai šalta, nei karšta, tačiau sąskaitos – tiesiog baisios. Šiemet dar nelabai yra ką palyginti, tik vienas mėnuo, bet pernai vidutiniškai be karšto vandens, tik už šildymą mokėjome 700 Lt (200 eurų), kai tuo tarpu sūnus, gyvenantis naujos statybos name, kur įrengtas autonominis šildymas – vos 60 Lt (~17 eurų)“, – sakė moteris.
Toje pačioje gatvėje, nerenovuotame ir senos statybos name gyvenanti kita „Palangos tilto“ skaitytoja taip pat skundėsi, anot jos, „žvėriškomis sąskaitomis“. „Nežinau, kaip bus toliau, bet už spalio mėnesį, palyginti su praėjusiais metais, atėjo labai daug – 65 eurai. O lauke dar tikrai šilta buvo. Tai kiek mokėsime, kai ateis tikroji žiema?“ – guodėsi moteris.
Pašnekovė abejoja ir renovacijos teikiama nauda, o juo labiau nebetiki ir valdininkų pažadais dėl naujosios biokuro katilinės – pažadai, anot pašnekovės, taip ir liko pažadais jau antrąjį šildymo sezoną.

Yra ir besidžiaugiančių pigia šiluma
O štai Vytauto gatvėje, daugiabutyje šalia reabilitacijos centro-viešbučio „Palangos linas“ 55 kvadratinių metrų bute gyvenanti šeima už spalio mėnesį sulaukė vos 4 eurų sąskaitos. Kalbinta mergina pasakojo, jog panašiai tokiu pat metu mokėjusi ir pernai. „O ir per visą žiemos sezoną nemokame daug – vidutiniškai apie 100 Lt (~30 eurų)“, – palygino ji. Nepesimistiškai buvo nusiteikusi ir Druskininkų gatvės gyventoja, kuriai už praėjusį mėnesį teko sumokėti tik 21 eurą. Pensininkė gyvena viena, kompensacijos už šildymą negauna, tačiau labai skųstis nėra linkusi.
Dar 2014 metų vasarą Palangos gyventojams buvo žadamas numatomas pigesnis šildymas, kuomet pradėta statyti antra biokuro katilinė, kuri, tikima, gali gerokai sumažinti šildymo kainas kurorte. Tačiau darbai užstrigo ir sąskaitos už šildymą pinigines plonins ir šiemet.