Bendruomenių nariai linki palangiškiams būti geranoriškais ir visuomeniškesniais

Pirmadienio rytą „Palangos tilto“ redakcijon į tradicinį kavarytį rinkosi mūsų miesto bendruomenių vadovai bei nariai. Apie savo džiaugsmus ir problemas, apie tai, ką veikia bendruomenės ne tik vasarą, bet ir žiemą bei tai, su kokiais lūkesčiais jie laukia ateinančių rinkimų į Palangos miesto savivaldybę kalbėjo „Palangos santarvės“, Šventosios seniūnijos bendruomenės, „Bočių“, Palangos neįgaliųjų draugijos bei Palangos parapijos bendruomenės atstovai.

Palangiškiai vis dar apatiški
Pokalbį pradėjusi „Palangos santarvės“ bendruomenės pirmininkė Daina Eimanavičienė pasidžiaugė, kad per praėjusius metus jo vadovaujama bendruomenė sustiprėjo bei pasipildė naujais nariais. Tačiau, pasak pirmininkės, prisikviesti naujų narių, ypač jaunimo, nėra labai lengva – gal ir todėl, kad mūsų mieste esama išties nemažai visuomeninių organizacijų, vienijančių veiklius žmones.
„Palangos tilto“ redaktorius Linas Jegelevičius teiravosi: gal palangiškiai tiesiog nėra labai bendruomeniški?
„Manau, kad Palangoje, skirtingai nei Šventojoje, nėra vieno visus vienijančio branduolio“, – pastebėjo D. Eimanavičienė.
„Kai daug metų gyveni Palangoje, pastebi, kad mūsų žmonės išties yra apatiški, – pasidalijo savo pastebėjimais Irena Švanienė. – Žmonės suaktyvėja tik tada, jei kokia nors problema paliečia juos asmeniškai – tada jie jau ieško, kur, kaip ir į ką kreiptis. O apskritai palangiškiai nėra nei aktyvūs, nei visuomeniški, jiems trūksta iniciatyvos, juos reikia „pastūmėti“. Galbūt tokiam palangiškių būdui turi įtakos tai, kad itin aktyvus darbas vyksta vasarą, tad, jai pasibaigus, visi lyg ir užmiega žiemos miegu. Jeigu būtume aktyvesni, ir pačią Palangą kitokią matytume“.
Pasak 55 metus Palangoje gyvenančios Albinos Rakauskienės, palangiškiai tikrai esą pasyvūs, linkę virti kiekvienas savo katile. Labiausiai juos domina, kaip kuo greičiau ir kuo daugiau užsidirbti. O paraginus imtis vienos ar kitos pilietinės iniciatyvos, dauguma jų numoja ranka: „Ai, vis tiek nieko nebus...“
Pasak „Bočių“ bendrijos pirmininkės pavaduotojo Justino Masalsko, palangiškiai išties nelabai linkę burtis į bendruomenes. Beje, joms trūksta dėmesio ir iš valdžios pusės. „Žmones reikia atsiminti ne tik tada, kai rinkimai ant nosies“, – pastebėjo jis.

Reikia ir lyderio, ir lėšų
Ko gi reikia, kad bendruomenė sėkmingai gyvuotų? Ir kaip ji gimsta: ar patys žmonės susiburia, ar sprendimai dėl jų įkūrimo „nuleidžiami iš viršaus? – tokius klausimus uždavė L. Jegelevičius.
Pasak „Palangos santarvės“ bendruomenės narių, iniciatyva susiburti tikrai ne „iš viršaus“ buvo „nuleista“ – palangiškius burtis paskatino šviesios atminties Rūta Ruzgutė. O kad bendruomenė sėkmingai gyvuotų, būtinas stiprus lyderis, toks, kokį pasak palangiškių, turi Šventoji.
„O šventojiškiai, galima sakyti, susibūrė „iš viršaus“ paskatinti – mes tiesiog nebegalėjome ilgiau gyventi taip, kaip buvo iki šiol, kai Šventoji buvo Palangos podukros vietoje, – pusiau rimtai, pusiau juokais sakė Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius. – Ir per metus padarėme tikrai nemažai: visų pirma, pasiekėme, kad mus išgirstų, kad su mumis miesto valdžia pradėtų šnekėtis. Jau turime ir patalpas – tiesa, tik 11 kv. m, bet mums susirinkti ir bendrauti to pakaks“.
Tačiau, kaip pastebėjo „Palangos tilto“ redaktorius, vien iniciatyvos juk nepakanka. Bendruomenei sėkmingai dirbti ir įgyvendinti savo planus bei projektus reikia ir lėšų. Tad iš kur jos gaunamos?
Pasak D. Eimanavičienės ir Daivos Dekontaitės, „Palangos santarvė“ gyvuoja iš narių pervedamo 2 proc. mokesčio, juos šiek tiek paremia ir bendrovė „Palangos vandenys“. Surenkama ir labdaros, kuria pasidalijama bendraujant su Palangos parapijos bendruomene. Tačiau nemažai lėšų tenka ir pačiam pirmininkui išleisti.
„Labai džiaugėmės, kad mūsų parengtas projektas „Judesys, šokis, sveikata“ pernai gavo finansavimą iš valstybės biudžeto skirtų lėšų Vietos bendruomenių projektams finansuoti, – sakė D. Eimanavičienė. – Mūsų projekte dalyvavo išties daug palangiškių, kurių amžius siekė nuo 35 iki 60 metų, o būtent šio amžiaus žmonės mažiausiai turi kur rinktis pabūti, pabendrauti – vyresni turi Trečiojo amžiaus universitetą, jaunimas irgi turi kur rinktis“.
Tuo tarpu, pasak D. Jurevičiaus, Šventojoje jaunimas yra tapęs „gatvės vaikais“. Jeigu vasaromis jie dar gali rinktis krepšinio, futbolo aikštelėse ar prie lauko treniruoklių, kitu metų laiku jiems nėra kur dėtis. Tad vienas iš Šventosios bendruomenės tikslų – kai bus pradėtas rekonstruoti Šventosios kultūros centras, kad jame atsirastų vietos jaunimui rinktis.
Kaip ir „Palangos santarvė“, Šventosios seniūnijos bendruomenė taip pat rašo projektus ir gauna finansavimą iš valstybės biudžeto skirtųjų lėšų, simbolinį nario mokestį moka patys bendruomenės nariai.
„Kalbant apie projektus – norime jau dabar pakvieti visų bendruomenių atstovus pas mus, į Šventąją, kur rugsėjo 19 dieną vyks tarptautinė bendruomenių sueiga“, – paminėjo D. Jurevičius. 

Vieni remiami, kiti – ne
Palangos neįgaliųjų draugijos, vienijančios per 100 narių, pirmininkas Antanas Šiupinys ragino kitų bendruomenių narius aktyviau rašyti projektus. Nors pripažino, kad, ko gero, jų bendruomenei kiek lengviau, nes finansinę paramą jie gauna per Neįgaliųjų reikalų departamentą. Tačiau ir ten lėšos šiaip neskiriamos: projektai turi būti parašyti.
„Mes turime ir užimtumo būrelius, ir meno kolektyvą – beje, jis mielai dalyvauja „Bočių“ renginiuose. Pinigų yra, tik reikia mokėti juos „paimti“. Mes, pavyzdžiui, gauname finansavimą ir kelionėms – pavyzdžiui, kartu su Palangos parapija vykstame į Šiluvos atlaidus. Pas mus gyvenimas vyksta ne tik vasarą, dirbame visus metus“, – kalbėjo A. Šiupinys.
Tuo tarpu Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“ pirmininkė Elena Baliūnienė pabėdavojo, jog pensininkų neremia niekas. Taip, maždaug kas trečias rašomas projektas gauna dalinį finansavimą, tačiau to esą per mažai, kad bendrija galėtų įgyvendinti viską, ką yra suplanavusi. Tačiau ir pasidžiaugti yra kuo: vyksta renginiai, tradicinės vakaronės, vykstama į keliones, bendraujama su kitų miestų „Bočiais“.
„Kviečiame visus šį sekmadienį į kavinėje „Luiza“ „Bočių“ rengiamą Užgavėnių popietę. Ateikite, atvažiuokite, bus smagu“, – kvietė E. Baliūnienė.

Reiktų daugiau dirbti kartu
„Palangos parapijos bendruomenė gyvena labai gražiai, – sakė šios bendruomenės vardu kalbėjęs Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius Venskus. – Pernai paminėjome Šeimos metus, šiemet minėsime Vienuolystės metus, bendrausime su Kretingos parapija. Noriu pasidžiaugti, kad jūs, atstovaudami savo bendruomenėms, esate ir Palangos parapijos bendruomenės nariai – kurioje, beje, veikia daug atskirų grupių, ir kad mes veikiame visi kartu. Džiugu ir tai, kad visi mes dalijamės savo naujienomis, savo žiniomis, jungiamės į socialinius tinklus, ir taip vyksta sklaida“.
Pasak klebono, itin džiugu ir tai, kad rudenį turėtų prasidėti parapijos namų remontas. O po klebonijos rekonstrukcijos čia atsiras vietos visų bendruomenių atstovams.
„Žinot, kai pasikalbu su kunigais iš kitų miestų, suprantu, kad Palanga yra labai gyva, kad pas mus tikrai aktyvios bendruomenės, aktyvūs žmonės. Tik galbūt reikėtų dar labiau apjungti jėgas, dirbti visiems kartu“, – sakė M. Venskus.
„Palangos santarvės“ atstovai savo ruožtu pasidžiaugė Palangos parapijos bendruomenės suorganizuotu renginiu per šv. Roko atlaidus, kai klebonijos kieme rinkosi ir parapijos bendruomenės, ir kitų bendruomenių žmonės į bendrą šventę. Ir linkėjo kuo daugiau tokių bendrų renginių.
Savo ruožtu klebonas paminėjo, kad bendrai galima švęsti ne tik šv. Roko atlaidus bei kitas religines šventes: štai šv. Valentino dieną Palangos bibliotekoje bus išties gražus renginys, kurio metu bus skaitoma „Giesmių giesmė“.

Valdžios dėmesio trūksta
Užsiminus apie žinių sklaidą, bendruomenių atstovai sakė, jog išties bene daugiausiai bendraujama ir dalijamasi žiniomis socialiniuose tinkluose. Daugiau dėmesio, jų nuomone, bendruomenių veiklai galėtų skirti vietos spauda.
„O labiausiai pasigendame valdžios dėmesio, – sakė D. Dekontaitė. – Toks įspūdis, kad jiems apskritai neįdomu, ką mes veikiame, kokiomis problemomis gyvename. Pavyzdžiui, neseniai buvo „Palangos santarvės“ ataskaitinis susirinkimas. Ir, nepaisant netgi to, kad artėja rinkimai, nei vienas politikas pas mus neatėjo. Beje, mums labai įdomus dar ir toks dalykas: juk Tarybos nariai turi teikti savo ataskaitas. Kur jos? Toks įspūdis, kad tik meras jas rengia ir pristato visuomenei“.
Tuo tarpu D. Jurevičius sakė, jog Šventoji pajuto priešrinkiminį susidomėjimą.
„Kai praūžė uraganas „Feliksas“, Šventosios paplūdimius prinešęs nuardytomis vasaros kavinių liekanomis, pavyzdžiui, lentomis su stirksančiomis vinimis, į bendruomenės sukviestą talką atvyko net trys kandidatai į merus ir nemenkas skaičius esamų ir planuojančių savo postuose likti Tarybos narių“, – šypsojosi D. Jurevičius, pridūręs, jog manąs, kad nemažai dėmesio šventojiškiai sulauks ir vasario 21-ąją, kai vyks rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir visuomeninių judėjimų debatai.
Pasak A. Šiupinio, rinkimai yra labai gera proga pasikviesti politikus ir jiems išsakyti savo problemas ir pageidavimus. Tokia proga Palangos neįgaliųjų draugija pasinaudojo, ir viliasi, kad jiems išsakyti priešrinkiminiai pažadai neliks vien pažadais po rinkimų.
„Tačiau mums vis tiek reikia daugiau spaudos paramos, – dar kartą akcentavo Zigmas Vaičiūnas. – Savivaldybė savo darbų viešinimui skiria šimtus tūkstančių, ir apie tai yra rašoma, nors kartais rinkėjams tiesiog „makaronai kabinami“. O mes, bendruomenė, savo balso neturime“.

Linkėjo vienybės
Pokalbio pabaigoje redaktorius L. Jegelevičius pakvietė visus kavaryčio svečius išsakyti savo palinkėjimus bei lūkesčius šiems ir ateinantiems metams.
Pasak A. Rakauskienės, Palangai, kuri per pastaruosius metus pastebimai atsigavo, ir jos bendruomenei reikia, kad pradėti darbai tęstųsi ir toliau bei kad Palanga nebebūtų penima tik vizijomis, kuriomis ji buvo sočiai pripenėta iki 2011 metų.
D. Eimanavičienė linkėjo visiems palangiškiams būti geranoriškesniems ir bendruomeniškesniems, o D. Dekontaitė savo ruožtu linkėjo dar palyginti jaunoms bendruomenėms augti ir stiprėti, kad jų balsas būtų girdimas ir į jį būtų atsižvelgiama.
Z. Vaičiūnas linkėjo, kad, atsižvelgdama į palangiškių bendruomenių balsą, miesto valdžia daugiau dėmesio skirtų išsakomų problemų sprendimui.
I. Švanienė sakė, jog tikisi, kad 2015-aisiais pagaliau bus įkurti Palangos bendruomenių namai, kur visi ras sau vietos.
J. Masalskas linkėjo, kad tie, kurie turi galimybių padėti kitiems, turėtų tam ir noro. Pasak jo, jeigu kiekvienas galintis padės bent penkiems bendruomenės nariams, matysime ir kitokią Palangą, ir kitokius palangiškius.
D. Jurevičius pasidalijo svajone, kurią norėtų paversti realybe: kad šiemet gražėjančioje Šventojoje naujos kadencijos Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai pasodintų po medį, kurie sudarytų naują alėją. O A. Šiupinys linkėjo visoms bendruomenėms draugiškumo, supratingumo ir glaudesnio bendravimo.
„Visi mes esame vienos didelės miesto bendruomenės nariai, kurie, atsižvelgdami į savo gyvenimiškas situacijas, pomėgius ir poreikius jungiamės į kitas bendrijas, draugijas, bendruomenes. Linkiu, kad kokie tikslai mus bejungtų į mažesnes bendruomenes, nepamirštume, jog esame visų pirma Palangos bendruomenės nariai, ir jeigu ši bendruomenė bus vieninga savo siekiuose, ji bus didelė jėga – ko ir linkiu“, – sakė klebonas M. Venskus.