„Be penkių minučių“ daugiavaikis tėvas Š. Vaitkus: „Netrukus sūpuosiu antrą mergaitę“

Palangos, didžiausio šalies kurorto, galva Šarūnas Vaitkus su žmona Vilma, auginantys dukrą Gabiją ir sūnų Domantą, Tėvo dienos išvakarėse sutikęs atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus džiaugėsi savo atžalomis ir dėkojo žmonai Vilmai, kuri ryžosi netrukus pasibelsiančiai trečiajai šeimos atžalai. „Vaikai yra gyvenimo džiaugsmas, ir aš manau, kad žmogaus misija, siekiamybė šioje žemėje ir yra turėti vaikų, kuriais Dievas suteikė galimybę rūpintis. Jie užaugę iš tiesų ne tik pratęsia giminę, bet ir tampa valstybės piliečiais. Taigi, tai – ne tik giminės pratęsimas, bet ir kartų pratęsimas, lietuvių tautos pratęsimas“, – Tėvo dienos išvakarėse kalbėjo Palangos miesto meras, „be penkių minučių“ daugiavaikis tėvas.

Laukia pagausėjimo
Netrukus į pasaulį ateis ir trečioji šeimos atžala. Galbūt tada, kai skaitysite šį straipsnį, mero šeima jau sūpuos trečiąjį mažylį. Pasmalsavus, kada laukiama šio džiaugsmo, meras neslėpė, jog lemtingasis susitikimas gali įvykti bet kada. „Laukiame šį mėnesį – visą laiką įjungtas mobilusis telefonas, laukiu TO žmonos skambučio. Jo sulaukęs, skubėsiu jai pagelbėti ir vyksiu į artimiausius gimdymo namus. Terminas jau yra suėjęs, tad laukiame visą laiką“, – sakė žinomiausias Palangos tėvas.
Paprašytas išduoti paslaptį, kokios lyties bus laukiamas mažylis, Š. Vaitkus džiaugėsi: „Jau viskas yra aišku. Sakoma, kad berniukai labiau yra mamų vaikai, o mergaitės labiau tėvų, tai džiaugiuosi, kad turėsiu antrą mergaitę“.
Pasak pašnekovo, ryžtis trečiajai atžalai paskatino nenumaldomai bėgantis laikas bei žvilgsnis į ateitį. „Mes labai mylime vaikus – ir savo, ir kitus. Ir su žmona manome, kad gyvenimas eina į priekį, laikas bėga negailestingai – visai neseniai, prisimenu, gimė pirmoji dukra Gabija, o šiandien jai jau dešimt metų, baigė pradinę mokyklą. Ir tas laikas, kaip sakiau, taip negailestingai bėga į priekį, kad pirmieji mūsų vaikai tuoj suaugs, tuoj baigs mokslus ir ieškos galbūt galimybių studijuoti kitur, ne Palangoje. Taigi, išvažiuos Gabija, vėliau ir Domantas, o mes nenorime likti vien tik dviese su žmona – norime turėti dar ir mažesnę atžalą, kurią irgi išleisim į gyvenimą. Džiaugiuosi, kad žmona, kuriai tenka daug pareigų, pasiryžo dar vienam mažyliui. Viliuosi, kad viskas bus laimingai, gerai“, – naujienomis pasidalino būsimas trijų vaikų tėtis.

„Vaikai – džiaugsmas, ne vargas“
Paklaustas, ko vaikai suteikia daugiau – džiaugsmo, ar vargo, miesto galva neabejojo: „Aišku, džiaugsmo, – kokio vargo? Jeigu būtų daugiau vargo, tai nebūtų tų vaikų. Ir Lietuvai reikia jaunų žmonių – matote, kad mūsų gimstamumas mažėja. Vaikai yra gyvenimo džiaugsmas, ir aš manau, kad žmogaus misija, siekiamybė šioje žemėje ir yra turėti vaikų, kuriais Dievas suteikė galimybę rūpintis. Jie užaugę iš tiesų ne tik pratęsia giminę, bet ir tampa valstybės piliečiais. Taigi, tai – ne tik giminės pratęsimas, bet ir kartų pratęsimas, lietuvių tautos pratęsimas“, – kalbėjo Š. Vaitkus ir pridūrė, jog auklėdamas mažuosius labai griežtas nebūna: „Kartais nevengiu pabarti, jeigu negerai, matau, elgiasi. Griežtas gal labai nesu, bet stengiuosi, kad mano vaikai būtų išsilavinę, kad jie žinotų, kaip elgtis viešumoje. Stengiamės ugdyti pagal tai, kaip mus ugdė mūsų tėveliai. Mokome, kad reikia gerbti žmogų“.
Kalbėdamas apie šeimos kasdienybę, tėvas pastebėjo, jog ir elgtis, ir auklėti skirtingų lyčių atžalas tenka skirtingai. „Amžiaus skirtumas tarp vaikų nėra labai didelis – ketveri metai. Mergaitės auklėjimas yra visai kitoks – tai yra, švelnesnis, nes pati mergaitė yra švelnesnė. O sūnus irgi, negaliu pasakyti, kad būtų labai pasiutęs, bet su berniuku jau reikia elgtis kiek kitaip, – sakė tėvas, pripažinęs, jog atžalos labai skiriasi ir charakteriu, ir gabumais. – Gabija turbūt labiau į tėvą, tai yra, į mane panaši, – nenustygsta vietoje. Dramą lanko, taip pat daug kitų įvairių būrelių, gerai sekasi ir mokslai, ypač lietuvių kalba ir apskritai kalbos, gal kiek sunkiau matematika. Ji yra lyg kamuoliukas: visą laiką šokinėti, judėti, daug darbų daryti. Sūnus bent jau dabar toks ramesnis – tai yra Vilmos charakteris. Aš pats esu labiau ūmaus būdo: nevengiu sakyti tiesos – jeigu matau, kad yra neteisinga, aš taip ir sakau. Dukra Gabija, atrodo, darytų taip pat – nežinau, gal dar ir pasikeis charakteris. Domantas yra toks ramesnis, labai nuoširdus vaikas, turi jautrumo, bet, skirtingai negu Gabijai, nors dar šiemet tik pradės lankyti mokyklą, bet jau dabar manau, kad sūnui gerai turėtų sektis tikslieji mokslai – matematika, fizika, nes matau, kaip jis domisi, skaičiuoja – tikiu, kad bus geras matematikas, nežinau, kaip seksis kiti dalykai“.
Anot jo, šeimoje būna visko: ir pasibara brolis su sese, bet, anot jų tėčio, tai – natūralu: „Kiekvienoje šeimoje to pasitaiko, bet šiaip gražiai bendrauja. Kas mane labai džiugina, jog vaikai labai laukia naujojo šeimos nario, saugo mamą. Kad ir vakar, žiūriu, Domantas su Gabija neleidžia nieko mamai nešti, patys neša, ir vis klausia, kada čia judu važiuosite to mažiuko parsivežti, gal jau šiandien? Abudu kalbasi, kaip čia su vežimėliu važiuos. Pasvajoju ir aš apie tai, bet žinau, kad daug laiko turėsiu skirti ne tik savo padidėjusiai šeimai, bet ir visų palangiškių reikalų negaliu apleisti“.
Nors kurorto mero darbotvarkė tikrai įtempta, Š. Vaitkus tikino vis dėlto randantis laiko pabūti su savo vaikais. „Aišku, stengiuosi visą laiką vestis vaikus kur nors kiek įmanoma. Jeigu jie nori, ir į viešus renginius nusivedu. Gabija, kai mažesnė buvo, mieliau ėjo, bet dabar jai jau dešimt metų, tai kiti dalykai ją jau domina – nebūtinai eiti į koncertą su tėvais“, – teigė pašnekovas.

Apie politiką nesikalba
Aukštas pareigas užimantis tėtis sakė, jog šeimoje jo pareigos nėra sureikšminamos. „Niekada nediskutuojam namuose ta tema. Ir vaikams esu pasakęs, kad čia nereikia nei kalbėti, nei girtis – mes esame paprasti žmonės, kaip ir visi kiti. Meras ar ne meras – rytoj bus kitas meras. Kai pagalvoji – kas iš tikrųjų yra tas meras? Kiekvienas žmogus gali ir prezidentas būti, ir meras. Pareigybės kinta, o nuoširdumas ir visos žmogiškos savybės turi išlikti visą gyvenimą – nesvarbu, kokios tos pareigos. Gyvenime viskas pakankamai laikina: vieną dieną esi meras, kitą dieną gali būti kitkuo. Svarbiausia išlaikyti žmogiškumą“, – įsitikinęs Š. Vaitkus.
Jis prisipažino, kad nepaisant tokios nuostatos, paskutiniųjų savivaldos Tarybos rinkimų metu visgi nepavyko vaikų visiškai „paslėpti“ nuo politinių įvykių šurmulio, tačiau, kaip tikino tėtis, atžalos politikos nesureikšmino. „Kadangi mieste buvo iškabintų plakatų, jie, žinoma, žinojo, kad vyksta rinkimai. Pas mus šeimoje apie politiką mes praktiškai nekalbame. Mano žmona Vilma yra apolitiška. Neprisimenu, kada mes esame šnekėję apie politiką. Rinkimų metu aš daugiau išprovokuodavau – kaip tu galvoji, kokia situacija, kaip čia bus ir taip toliau, tai labai paprastai ji visuomet sakydavo, kad viskas bus gerai ir čia nekalbėk“, – juokėsi kurorto vadovas.
Miesto galva tikino, jog šeimoje tikrai nėra vienvaldis vadovas. Pasiteiravus, kas pas juos yra šeimos galva, Š. Vaitkus juokavo: „Dabar bus penkios galvos“.
Pašnekovas tikino, jog sprendimai šeimoje yra priimami pasitarus, – nebūna taip, kad vienas kuris nusprendė, pasakė ir visi turi vykdyti. „Mes tariamės su žmona – nėra taip vienareikšmiai, kad kuris vienas pasakytų ir taip bus. Paprastai sprendimus priimame bendru susitarimu. Džiaugiuosi, kad sekasi sutarti, kad šeimoje viskas gerai. Aišku, būna, ir pasiginčijame, – manau, tai šeimoje natūralu, jeigu sakyčiau kitaip, tai būčiau melagis. Mano darbas nėra lengvas, čia faktas – stengiuosi grįžti į namus ir nepradėti kalbų apie darbą. Nors pagal mano charakterį, aš kai darau darbus, mano galvoje nuolat kirba klausimai: ko nepadariau, kodėl nepadariau, ką rytoj daryti reikia“, – pasakojo meras.

Tėvo vaidmuo – rūpintis šeima
Tėvo dienos išvakarėse kalba natūraliai pakrypo apie tai, koks turėtų būti tėvo vaidmuo šeimoje. „Tėvas pirmiausia turėtų rūpintis šeima. Be abejonės, tai yra ir materialiniai dalykai – kurti šeimos gerovę. Taip pat išleisti vaikus į mokslą, rūpintis, stengtis aprūpinti šeimą. Tėvo vaidmuo yra labai svarbus ir vaikų auklėjime, – kalbėjo kurorto vadovas. – Ir apskritai, Dievas yra sukūręs vyrą ir moterį, tai natūralu, kad jie abu yra šeimos dalis – taip turi būti, negali būti kitaip. Blogai, kai žmonės išsiskiria. Šeimoje svarbus ir vyro, ir moters vaidmuo“.
Žymus tėtis pasidžiaugė, jog pirmąjį birželio sekmadienį atžalos nepamiršta jo pasveikinti su Tėvo diena. „Vaikai visada pasveikina, žmona pasveikina, bet šiaip, kad būtų koks nors atskiras renginys, kažkoks balius, tai tikrai nėra. Nuperka gėlių, pasveikina. Turiu sukaupęs Domanto ir Gabijos piešinių, dar darželyje nupieštų – tokia tradicija“, – džiaugėsi pašnekovas.
Šiandien vaikus auginantys tėvai neretai tvirtina, jog iš mažųjų galima daug pasimokyti. Kurorto meras – ne išimtis. „Pirmiausia tai nuoširdumo – vaikų pasaulyje nėra veidmainystės, nėra kažkokių slaptų dalykų. Na, ne visi žmonės yra sugadinti, aišku, bet mielų dalykų gali iš vaikų pasimokyti“, – atviravo Š. Vaitkus.

Riboja laiką prie kompiuterio
Paprašytas palyginti savo ir atžalų vaikystę, kurorto meras teigė labai didelių skirtumų neįžvelgiantis, visgi nuolatinį dabartinės jaunosios kartos atstovų sėdėjimą prie kompiuterio miesto galva vertino neigiamai ir tikino siekiantis, kad jo paties vaikų laisvalaikis būtų turiningesnis.
„Iš mokyklos skambučių nesulaukiu. Kai aš augdavau, tai sulaukdavo tėvai. Negaliu sakyti, kad ir mano bloga buvo ta vaikystė – gyvenome, valgyti turėjome, aprengti buvome, į mokyklą eidavome. Tada gal kiek kitokie laikai būdavo – ne tiek žmonės orientavosi į materialius dalykus, bet nebuvo taip, kad neturėtume batų ar kitų būtinų dalykų. Gyveno paprasta, normali šeima, kuri nebuvo ypatingai turtinga, bet kaip visi normalūs žmonės – tėvas turėjo „Žiguliuką“, turėjome butą“, – prisiminė meras.
Pasak jo, jokių išskirtinių sąlygų jis su žmona Vilma nekuria ir savo atžaloms. „Tačiau tos šiandien taip populiarios technologijos, manau, yra blogai. Matau, kad dukra maigo savo mobilųjį telefoną, „Facebook‘e“ bendrauja su savo amžiaus vaikais – nedrįstu aš jai drausti, priminti, kad kartais derėtų ir be jų apsieiti. Vis tik kartais atvirai pasišnekame. Patariu jai geriau paskaityti kokią nors knygutę, kad geriau sektųsi mokslai. Ir stengiamės, kad dukra būtų kuo daugiau užimta. Privačiai dukra dar mokosi ir anglų kalbos“, – pasakojo Š. Vaitkus.
O jaunėliui Domantui tėvai nėra dar nupirkę nei telefono, nei kito prietaiso. „Jis gali dienų dienas dėlioti kokius nors žaidimus, kokį konstruktorių – netgi ne savo amžiaus lygmens. Taip gali visą dieną praleisti – man neužtektų kantrybės rankioti tas smulkias detales, o jis gali keturias valandas dėlioti, po to atnešti parodyti. Manau, tai yra neblogas dalykas, kai vaikas mėgsta kažką daryti. Dėlionių žaidimuose Domantui nėra lygių, per valandą gali viską sudėlioti“, – pasididžiavimo neslėpė tėtis.
Meras rūpinasi, kad jo atžalų laisvalaikį užpildytų ne tik būrelių lankymas ar bendravimas su vaikais, kas, pašnekovo nuomone, taip pat yra svarbu. Š. Vaitkus sako siekiąs plėsti savo vaikų akiratį, juos lavinti, mokyti nebijoti bendrauti su žmonėmis. „Jeigu vaikai nori, stengiuosi juos nusivesti į koncertą, ar jei vieši renginiai vyksta. Būdavo Gabija maža, tai ar kolektyvai kokie pasirodo, ar dar kas nors vyksta, – tuoj vaiką už rankos. Stengiausi, kad ji būtų viešumoje, kad matytų, ką tėvas veikia, matytų, kaip žmonės bendrauja – tai plečia akiratį, nėra baimės žmonėms, nes dabar neretai vaikai, jeigu tėvai nekontroliuoja visiškai situacijos dėl kompiuterinių dalykų, susikuria savo pasaulį – pareina iš mokyklos, sėda prie kompiuterio ir iki vakaro žiūri į ekraną. Ir toks vaikas bijo bendrauti su žmonėmis – jis nebemoka bendrauti: grįžus namo jam reikia įsijungti savo pasaulį – tai bloga tendencija“, – tvirtino Š. Vaitkus.
Jis sako pažįstąs keletą žmonių, ypač gyvenančių ir vaikus auginančių privačiuose namuose, kuriuose vaikas yra vienas, aplinkui nėra bendraamžių. „Mūsų situacija – kiek kitokia, mes gyvename daugiabučių namų kvartale, vaikus išleidžiame į kiemą – ačiū Dievui, kad Lietuvos miestuose saugu tai daryti – jie susitinka su savo bendraamžiais, pabendrauja, pabūna, pažaidžia kamuoliu – mūsų vaikų laisvalaikis praeina taip, kaip ir mūsų vaikystė prabėgo. Man tai džiugu“, – pasakojo Š. Vaitkus.

Tėvai davė viską
Užsiminus apie tai, kad šiandieniniai tėčiai vis mažiau dalyvauja savo vaikų gyvenime, kad visuomenėje apskritai yra sumenkęs tėvo vaidmuo, miesto meras prisipažino, jog kartais darbas atima labai daug laiko. „Mano atveju nespėju visur nulėkti – nueina žmona į susirinkimus mokykloje. O dėl vyro vaidmens šeimoje, tai kaip tu mąstysi, kaip elgsiesi, kaip kitus įtikinsi, taip ir bus – aš nejaučiu jokios diskriminacijos. Opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje šalių, kad šeimos skiriasi, kad lieka mažamečiai vaikai – tai kelia didžiausią stresą ne tik suaugusiam, bet ir vaikui, manau, labiausiai vaikui: kada tu, tarkime, dešimt metų gyveni kartu, tu tampi lyg ir neatsiejama dalis, ir vieną dieną sužinai, kad turėsi išsiskirti su vienu iš tėvų – kas iš to, kad yra teismo sprendimai, susitikimai – psichologiškai vaikams yra labai sunku. Nenoriu nieko teisti, bet, neduok Dieve, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, ką pačiam kurorto merui davė jo tėvas, Š. Vaitkus sakė: „Mano tėtis man davė viską, kaip ir mama. Pirmiausia mano tėvai manyje išugdė daug teigiamų savybių: mandagumą, diplomatiją, ir kiti dalykai buvo skiepijami nuo mažens, prisimenu, man buvo kokie ketveri ar penkeri metai, tai visą laiką man sakydavo: „Sutinki kaimyną, pasisveikink“. Tai aš ir kartodavau per dieną po tris kartus: „Laba diena, laba diena, laba diena“.
Dabartinio mero tėvai išaugino ir į gyvenimą išleido tris atžalas, kurias išmokė suprasti, kad pinigai ant medžių neauga – juos reikia kantriai ir sąžiningai užsidirbti. „Augome trise – aš, sesuo ir brolis. Nuo mažumės buvome mokomi ir dirbti. Man, berods, buvo trylika metų, kai jau turėjau darbą Palangoje. Pirmas mano darbas, kiek pamenu, buvo toje vietoje, kur anksčiau kūrėsi atrakcionai Druskininkų gatvėje. Pirmas mano darbas buvo prie žaidimų aparatų. Gaudavau atlyginimą. Vėliau įsidarbinau kitur. Tai, aš manau, labai geras dalykas, nes tu pajauti darbą, supranti, kaip uždirbti pinigus. Išsiugdo supratimas, kad reikia stengtis. Nuo šešiolikos-septyniolikos metų pagal galimybes užsidirbdavome pinigėlių, ir tai nebuvo blogai, – įsitikinęs kurorto vadovas. – Ko mokė mane mano tėveliai, mokau to ir savo paties vaikus“.

Trumpai:
Gimė 1975 metais Palangoje.
Zodiako ženklas – Skorpionas.
Hobis: „Turiu įvairiausių, bet pagrindinis turbūt politika. Kai žmonės sako, kad mėgsta keliauti, tai, manau, net ne hobis – nėra tokių, kurie keliauti nemėgtų. Aišku, kartais pakeisti aplinką privaloma. Mėgstu žvejoti. Tokie pagrindiniai hobiai“.
Šūkis, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Niekada neatsigręžti atgal. Žiūrėti visada į priekį. Ir kiek įmanoma gyvenime esu optimistas, ne pesimistas – kokie sunkumai beužgriūtų, visada žinoti, kad gyvenime esama ir gerų, ir blogų dalykų, ir sėkmių, ir nesėkmių.
Apie Palangą: „Palanga yra pirmiausia mano gimtasis miestas. Mano mylimiausias miestas, tai yra gimtinė, kuri, manau, yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Man Palanga siejasi su gimtąja vieta, ir, be abejonės, tai yra pats gražiausias ne tik kurortas, bet ir vieta, ir miestas. Neretai kartais net ir neįvertiname čia gimę žmonės, ką turime, o turime labai didelį turtą – tai yra pušynai, dviračių takai, infrastruktūra. Teko aplankyti ne vieną miestą, ir įsitikinau, kad tikrai turime didžiulį turtą, ką yra sukūręs žmogus ir ką yra sukūręs Dievas – tai yra fantastika“.