Baltų vienybės diena sugrąžino vasarą: tiestas tiltas tarp dviejų tautų

Savaitgalį Palangoje vėl buvo jaučiama vasara – puikus oras į didžiausią šalies kurortą švęsti Baltų vienybės dienos sukvietė būrį žmonių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Latvijos. Palanga tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybes.

Daug garbių svečių
Šventės organizatoriai įdėjo daug pastangų, jog Palangoje minėta Baltų vienybės diena suviliotų kuo daugiau žmonių. Renginių gausa padėjo, bet puikiu pagalbininku, kviečiant atvykti į kurortą, tapo ir puikus oras.
Baltų vienybės diena šiemet Palangoje buvo švenčiama tarpvalstybiniu lygiu, tad šventėje sulaukta ir itin garbių svečių – Baltų vienybės dienos iškilmėse dalyvavo Lietuvos ir Latvijos Parlamentų vadovai Viktoras Pranckietis ir Inara Mūrniecė, su oficialia delegacija į Palangą atvyko Lietuvos Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, Latvijos Kultūros ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja Inita Pauloviča bei Tarptautinių santykių ir ES politikos skyriaus vedėja Solvita Apala, Tarpparlamentinių ryšių grupės nariai Kęstutis Masiulis (grupės pirmininkas), Rima Baškienė, Valerijus Simulik, Aurelijus Veryga, taip pat Palangos miestai-partneriai iš Latvijos, Rusijos ir Vokietijos atstovai.

Savotiškas tiltas tarp baltų
Baltų vienybės dienos pradžią paskelbė šventiška dalyvių eisena – joje, lydimi Palangos orkestro muzikantų bei šokėjų, dalyvavo Palangos miesto vadovai, oficialūs miesto svečiai, meno kolektyvai bei visi norintieji. Nuotaikinga eisena pajudėjo nuo Palangos miesto simbolio Kurhauzo, pasuko Grafų Tiškevičių alėja bei šventinę nuotaiką praeiviams dovanojo eidami Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėmis iki Jūratės ir Kastyčio skvero.
Būtent šioje erdvėje visus eisenos dalyvius pasitiko jungtinis lietuvių ir latvių choras, prie kurio vėliau prisijungė ir Palangos orkestras.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus visiems linkėjo širdyje pajusti ne tik šventę, bet ir pasididžiavimą savo baltiška kilme. „Palanga švenčia nuostabią šventę. Džiaugiuosi, kad kurortas tapo savotišku tiltu tarp baltų – Latvijos ir Lietuvos. Visa širdimi linkiu didžiuotis tuo, kad esame baltai. Kartu su mūsų broliais latviais, o taip pat – ir Palangos miestų-partnerių iš įvairių užsienio valstybių atstovais bei visais palangiškiais ir šiandieniniais Palangos svečiais švęsdami Baltų vienybės dieną mes ne tik sau, bet ir kitoms valstybėms skelbiame žinią, kad mes, baltai, esame, ir esame vieningi, taip pat – kad puoselėjame savo tradicijas ir kultūrą“, – sakė Palangos meras.

Tūkstančius metų gyvuoja protėvių žemėse
Šventės dalyvius pasveikino taip pat Lietuvos ir Latvijos Parlamentų vadovai V. Pranckietis ir I. Mūrniecė. „Baltų vienybės diena švenčiama čia, prie Baltijos jūros, kuri visais laikais teikė žmonėms gėrybes. Šiandien minime 781-ąsias Saulės mūšio metines, kai susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė kalavijuočių ordiną. Tai buvo istorinė pergalė mūsų valstybių ateičiai. Tai buvo baltų sąjunga. 2000 metais paskelbus rugsėjo 22 dieną Baltų vienybės diena, pastebime, jog ši šventė kasmet tampa vis įspūdingesnė. Pakvieskime miestus ir kaimus, kad teiktų savo kandidatūras būtent pas juos švęsti Baltų vienybės dieną 2019 metais. Kiti metai yra Latvijos metai. Tai bus abiejų valstybių nepriklausomybių šimtmečio metai. Džiaugiuosi, kad šiandien galiu pasakyti, jog nepaisant mūsų tautoms kilusių iššūkių, sunkumų, mes, baltai, tūkstančius metų gyvuojame savo protėvių žemėse ir saugojame kalbas, papročius ir vertybes, o svarbiausia, savo istorinę atmintį perduodame savo ateities kartoms. Baltų ainiai tapo pasaulio žmonėmis, tačiau neprarado savo savitumo, pasididžiavimo baltiška kilme. Baltų vienybės diena – tai ne tik šventė, ši diena labai reikšminga vystant saitus tarp mūsų dviejų valstybių. Šiandien, susidurdami su įvairiomis kliūtimis, turime būti vieningi. Tegul būna visi žmonės broliai“, – teigė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, paskelbęs Baltų vienybės dieną atidarytą.
Latvijos Parlamento vadovė I. Mūrniecė džiaugėsi būdama Palangoje, kuri yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Baltijos perlas. „Mes abi tautos tikrai esame broliškos tautos, šeimos esmė yra bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba. Tačiau kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir tarp dviejų broliškų valstybių vyksta ir konkurencija. Mes, latviai ir lietuviai, vieni kitus palaikome, bet ir konkuruojame. Žinome, kad nėra lengva dirbti energetikos ir transporto infrastruktūros srityje, bet tuo pačiu ir paprasta, kai ieškome bendrų, tiek kiekvieno iš mūsų ekonominio pranašumo, nes anksčiau ar vėliau mes visada pasirenkame eiti kartu. Kas šiandien vienija mūsų valstybes: teritorinis artumas, tradicijos, mūsų Baltijos jūros smėlis, kopos, pušys ir gintaras. Ir ne tik, sieja bendra istorija, esame kartu kovoję už tautų nepriklausomybę. Toliau dirbkime kartu, esu įsitikinusi, kad mums to reikia, gyvenkime baltų vienybėje, didžiuokimės baltų žmonėmis“, – į susirinkusiuosius kreipėsi I. Mūrniecė.

Garbingas apdovanojimas
Dar vienas itin garbingas svečias – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Garbės narys Jose Mendes Bota. Jis į Palangą atvyko su ypatinga misija. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Garbės narys J. M. Bota miesto merui Š. Vaitkui įteikė didžiausiam Lietuvos kurortui skirtą Europos prizo apdovanojimą – Garbės ženklą. Europos prizo apdovanojimai vietos bendruomenei skiriami už nuveiktus darbus skleidžiant Europos vienybės idėjas, už aktyvų bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Šis apdovanojimas Palangai yra jau trečiasis garbingas apdovanojimas Europos mastu – prieš trejus metus pirmą kartą įvertinta Palanga gavo Europos diplomą, 2015 m. – vėliavą, o šiemet Lietuvos kurortas pasiekė priešpaskutinę pakopą – Garbės ženklą. Iki paties Europos prizo liko tik vienas žingsnis.
Baltų vienybės dienos šventės atidarymo renginį praturtino ir pirmą kartą Palangoje koncertavusio jungtinio Lietuvos ir Latvijos diplomatinių chorų bei Palangos orkestro pasirodymas. Choristai – Lietuvos bei Latvijos diplomatai, ambasadų darbuotojai – kartu su Palangos orkestru publiką pradžiugino keletu kūrinių: sugiedojo „Tautišką giesmę“, Latvijos himną, Europos Sąjungos himną „Odė džiaugsmui“, taip pat – populiarią latvišką dainą „Lec, saulite“ bei lietuviškąją „Mūsų dienos – kaip šventė“.
O ir oficialiajai daliai dainos netilo. Po visą kurortą pasklido lietuvių ir latvių liaudies melodijos – Palangoje vyko tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“, subūręs apie 400 dalyvių iš Lietuvos bei Latvijos, o vienas lietuvių kolektyvas atvyko net iš Vokietijos.

Gausu renginių
Renginių šeštadienį buvo apstu – šurmuliavo kermošius, kurio dalyviai taip pat pasistengė kurti išskirtinę nuotaiką – palapinės buvo padabintos latviška ir lietuviška simbolika. Palangos centre, Vytauto bei J. Basanavičiaus gatvėse, išsirikiavo arti pusantro šimto kermošiaus dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų, Latvijos, Ukrainos bei Rusijos, Kaliningrado srities. Čia buvo galima ne tik įsigyti originalių tautodailininkų dirbinių, bet ir pasmaguriauti – Vytauto gatvėje išsirikiavo kulinarinio paveldo meistrai.
Šventės svečių dėmesio nestokojo ir Jūratės ir Kastyčio skvere įsikūrę grilio meistrai – čia vyko Baltų patiekalų barbekiu turnyras Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos pirmininkų taurėms laimėti. Patyrę dalyviai, susibūrę į komandas, ne tik demonstravo savo sugebėjimus, gamindami patiekalus iš sterko, vištos, jautienos ir žvėrienos, bet ir noriai dalijo vertingus patarimus besidomintiems.
Beje, gardūs kvapai sklandė ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – čia vyko maisto vagonėlių festivalis „Food Park Palanga“. Toks renginys Palangoje surengtas pirmą kartą.
J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje bei Jūratės ir Kastyčio skvero pradžioje smalsuolių laukė senųjų baltų amatų demonstruotojai – čia buvo galima pamatyti, kaip patyrusių meistrų rankose „gimsta“ kalvystės gaminiai, karpiniai, rištinės bei vytinės juostos, nėriniai, odos dirbiniai, kaip drožiami mediniai šaukštai, apdirbamas gintaras ar vilna ir kita.
Šventinę programą praturtino ir nekasdienis įvykis – visai šalia jūros, Meilės alėjoje Palangos miesto vadovai kartu su miestų-partnerių atstovais pasodino Draugystės medį – tulpmedį. Šis simbolinis veiksmas tapo Palangos miestų-partnerių Skulptūrų parko įkūrimo pradžia.
Baltų vienybės dieną renginių Palangoje vyko ir daugiau: Lietuvos bei Latvijos mokslininkus ir turizmo atstovus subūrė konferencija „Baltų kelias“, o abiejų šalių moksleiviai savo žinias demonstravo besirungdami „Protų mūšio“ kovose, Palangos kurorto muziejuje duris atvėrė tarptautinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“. Taip pat kurorte vyko įvairios abiejų šalių menininkų darbų bei vaikų piešinių parodos, viliojo kalbų mokyklėlė „Baltiški žaidimai“, nemokamas Lietuvos ir Latvijos filmų demonstravimas. Mėgstantieji aktyviai leisti laisvalaikį buvo pakviesti į dviračių maratoną-žygį maršrutu Nida (Latvija) – Palanga bei dalyvauti Šventojoje vyksiančiose „Vikingų laivų“ lenktynėse.
Vakare į įspūdingą koncertą pakvietė Koncertų salė – čia žiūrovai scenoje išvydo klasikinės muzikos grupę „Dagamba“ (Latvija) ir naujųjų idėjų kamerinį orkestrą „NIKO“ (Lietuva). Alternatyvios muzikos gerbėjai buvo laukiami kultūros bare „Kablys: Jūra. Kultūra“, kur vakare vyko maisto vagonėlių šventės „Food Park Palanga“ uždarymo koncertas. Jo metu pasirodė grupės „Flash Voyage“ ir „Baltasis Kiras“.