Augantis PKU paskolų portfelis – kurorto verslo sveikatos požymis

Pernai Palangos kredito unija (PKU) išdavė paskolų dviem milijonais litų (580 tūkstančiais eurų) daugiau nei 2013 metais. Tai – ne tik Palangos verslo geros sveikatos požymis, bet taip pat ir ženklas, kad PKU palangiškiams yra patikima kredito įmonė. „Ypač džiugina, kad tai pavyko pasiekti unijai prisitaikius prie priežiūrą vykdančio Lietuvos centrinio banko griežtų reikalavimų. Kaip ir Centrinis bankas, Palangos kredito unija dirba konservatyviai: po 2012 metų PKU išduotų paskolų rizika nėra aukšta. Tai – stabilumo garantas ir visiems mūsų klientams“, – sakė Sandra Garjonytė, kuri neseniai buvo išrinkta PKU Valdybos pirmininke. Ji sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

– Kokie klausimai buvo svarstomi ir kokie svarbūs sprendimai buvo priimti kovo pabaigoje įvykusiame PKU visuotiniame susirinkime?
– Išties pačioje kovo pabaigoje pas mus įvyko, kalbant liaudiškai, ataskaitinis susirinkimas. Jo darbotvarkės pagrindiniais klausimais buvo ataskaitų tvirtinimas – metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir pelno paskirstymo (nuostolių atlyginimo) tvarkos projekto pristatymas, metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) tvarkos priėmimo, 2015 m. kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas, buvo perrinktas PKU valdybos pirmininkas. Buvo taip pat išklausyta stebėtojų tarybos ataskaita, paskolų komiteto ataskaita, Vidaus audito, valdybos ataskaitos.
– Ko gero, daugeliui įdomiausia naujiena bene yra ta, kad buvęs PKU Valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus sėkmingai dalyvavo kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas tiesioginiuose mero rinkimuose Kaišiadoryse – tapo rajono meru, o jūs tapote naująją PKU valdybos pirmininke.
– Taip, susirinkimo metu mano kandidatūrai buvo pritarta. Beje, daugiau norinčių pasivaržyti dėl šių pareigybių nebuvo.
– Papasakokite glaustai palangiškiams, koks buvo jūsų kelias į PKU Valdybos pirmininkės pareigas. Žinau, kad jūs Palangos kredito unijoje pradėjote dirbti prieš tris metus teisininke. Vadinasi, karjeros prasme, Palanga jums sėkminga.
– Taip, pradėjau dirbti Palangos kredito unijoje teisininke 2012 metais, beje, balandžio viduryje. Po to, V. Tomkui pasitraukus iš PKU administracijos vadovo pareigų, jį pakeitė kitas asmuo, kuris, nepavykus įgyvendinti jam keltų tikslų, vėliau pasitraukė. Unijos valdybos buvau paskirta unijos laikinąja administracijos vadove, o vėliau, 2014 metais, gavusi Lietuvos banko leidimą dirbti PKU administracijos vadove, buvau paskirta į šias pareigas. V. Tomkui atsistatydinus iš PKU Valdybos pirmininko pareigų dėl politinės karjeros, kaip minėjau, aš ataskaitiniame susirinkime buvau patvirtinta PKU Valdybos pirmininke. Tai labai įpareigoja, nes Lietuvos centrinis bankas dabar kelia itin aukštus reikalavimus kredito unijų vadovams.
– Kadangi gyvenate Klaipėdoje, o dirbate kredito unijoje kurorte, jus galima geografiškai laikyti „vietos“ žmogumi. Palangos kredito unija visada buvo žinoma kaip „vietos bankelis“, valdomas „vietos žmonių“. Tai buvo pateikiama kaip unijos stiprybės požymis, nes unijos valdymo organams vadovaujantis žmogus, atvykęs iš toli, buvo manoma, negali per trumpą laiką suprasti visų vietos niuansų. Ar jūsų išrinkimas valdybos pirmininke reiškia, kad vėl grįžtama prie PKU ištakų – „vietos bankelio“ su „vietos vadovais“?
– Po 2012 metų įvykių, kai teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš tuometį kredito unijos faktinį vadovą (E. Petrauską – aut.), visuose unijos organuose – valdyboje, paskolų komitete ir stebėtojų taryboje – išliko ir vietos žmonių, palangiškių. Tad, atsakant į jūsų klausimą, Palangos kredito unija buvo, yra ir, tikiu, bus, visų pirma, vietos bankelis. Mano atėjimas tokio suvokimo nepakeitė: unija kaip buvo, taip ir lieka kurorto finansinė institucija. Džiugu, kad jūs mane, klaipėdietę, laikote „vietos“ žmogumi (šypsosi – aut.)
– Ataskaitiniame susirinkime buvo svarstomas klausimas ir dėl pelno paskirstymo, ir nuostolių. Kokie Palangos kredito unijai buvo 2014 metai: pelningi ar nuostolingi?
– Vienareikšmiškai tai atsakyti nėra paprasta, kad būtų išvengta klaidingų interpretacijų. Metus baigėme geriau nei buvo prognozuojama. Tai – džiugu. Finansine prasme, 2014 metus baigėme nuostolingai – nuostoliai šiek tiek viršijo du milijonus litų, bet, noriu pabrėžti, kad unijos nuostoliai – vis dar veiklos unijos administracijos, kuri valdė PKU iki 2012 metų, pasekmė. Be to, kita pagrindinė aktyvų mažėjimo priežastis – šiek tiek natūraliai sumažėjo turto vertė. Nuo 2012 metų Palangos kredito unijos nuostoliai kasmet nuolat mažėja – praėjusiais metais buvo mėnesių, kuomet dirbome pelningai. Tikiu, kad šie metai gali būti lemiami, unijai likviduojant nuostolius ir pradedant dirbti pelningai. Iš veiklos PKU pernai vidutiniškai turėjo apie 0,5 milijono litų pelno. Tai nuteikia gerai, nors praėjusieji metai, kaip minėjau, nebuvo paprasti.
– Kokia jūsų, kaip naujosios PKU Valdybos pirmininkės, veikos strategija?
– Žinia, unija dirba keliomis kryptimis, viena jų labai svarbi – paskolų išdavimas. Taip pat – darbas su paskolų skolininkais. Kaip dirbama šiose srityse, labai nulemia bendrus finansinius rezultatus metų pabaigoje. Pernai paskolų portfelis padidėjo nuo 19,77 milijono litų iki 21,89 milijono litų, taigi, fiksuotas augimas. Indėlių portfelis šiek tiek susitraukė, tam įtaką turėjo palūkanų normos mažėjimas. Svarbu tai, kad Palangos kredito unijai pakanka likvidžių lėšų, – likvidumo normatyvas, kuris šiuo metu yra 45 procentai, o pagal Lietuvos banko reikalavimus minimalus yra 30 procentų. Didžioji dalis paskolų praėjusias metais teko juridiniams asmenimis, o šiais metais sieksime daugiau pritraukti fizinių asmenų pasinaudoti šia paslauga. Ypač dabar, kai verslininkai ruošiasi sezonui – svarsto, kaip atnaujinti savo verslus, kur papildomai investuoti. Paskolų suteikimo sąlygos šiuo metu palankios, kai kurių kategorijų paskoloms reikalingas ir mažesnis papildomas pajus.
– Iki 2012 metų buvusios Palangos kredito unijos administracijos žengė kelis itin abejotinus, rizikingus žingsnius: investavo į Graikijos vyriausybės vertybinius popierius, pavyzdžiui, laikė dalį indėlių „Snore“. Matyt, tai irgi atsispindi kaip „uodega“ metiniuose balansuose?
– Taip, tokią „uodegą“ turime, bet kiekvienais metais tampa vis trumpesnė: kredito unija yra visiškai suformavusi specialiuosius atidėjimus tiek „Snore“ laikytoms lėšoms, tiek investicijoms į Graikijos VVP.. Beje, nepaisant sunkios finansinės padėties šioje šalyje, jos vertybiniai popieriai turėjo šiokią tokią paklausą 2014 metais: dalis jų buvo pelningai parduoti, bet dar turime dalį graikiškų vertybinių popierių, kurių išperkamumas yra itin abejotinas. Kaip minėjau, ir jiems esame suformavę specialiuosius atidėjimus, kaip rekomendavo Centrinis bankas.
– Kad pernai PKU paskolų portfelis didėjo, yra džiugi žinia. Labai svarbu paskolų tolesnei tendencijai bus jūsų, kaip naujosios PKU Valdybos pirmininkės, pozicija. Kokia ji bus: drąsi, pagrįsta pamatuota rizika ar atsargi? Ar jūs – riziką mėgstanti moteris?
– Pagrįsta rizika yra gerai, bet noriu pasakyti, kad paskolų išdavimas nepriklauso tik nuo PKU administracijos vadovo ar valdybos pirmininko: visi paskolų išdavimo klausimai sprendžiami kolegialių organų. Pirmiausiai Paskolų komitetas siūlo valdybai pritarti ar ne (paskolai), o Valdyba pagal pateiktus dokumentus įvertina pateiktus dokumentus, užtikrinimo priemones, ir grąžinimo riziką. Vadovaudamiesi Lietuvos banko nutarimais ir unijos pasitvirtintais reglamentais dirbame pakankamai konservatyviai. Dėl sumų, kurios viršija 28 962 eurų (100 000 litų), kreipiamės į LCKU, kuri atlieka paskolų antrinį vertinimą. Tik gavę Centrinės kredito unijos teigiamą vertinimą, išmokame paskolą. Tad, kaip matote, nuo mano polinkio į riziką ar ne, paskolų išdavimas nepriklauso. Pabrėžiu, kad viskas vertinama labai konservatyviai, nors galbūt tai klientui ir nepatinka. Kita vertus, visų nuo 2012 metų išduotų paskolų Palangos kredito unijoje rizika, problemiškumas yra labai mažas, iš šio paskolų porfelio skolininkų praktiškai neturime. Iš esmės, visos probleminės paskolos, kurias turime, yra išduotos iki 2012 metų.
Kaip ir praėjusiais metais, 2015 metais esame numatę daugiau dėmesio skirti rinkodarai: gerinti visą unijos paslaugų paketą, pritraukti daugiau klientų.
– Ar PKU paskolų ir indėlių portfelių duomenys leidžia teigti, kad verslas Palangoje visiškai atsigavo po 2008–2010 metų finansinės krizės?
– Tai, ką rodo mūsų duomenys, liudija, kad kurorto verslas baigia išbristi iš krizės padarinių. Tie, kam esame suteikę paskolas, vykdo įsipareigojimus pagal iš anksto suderintus grafikus. Žinoma, galbūt kartais įsipareigojimų vykdymas yra garantuojamas tam tikrų įmonės vidinių kaštų sąskaita.
– Kaip apibūdintumėte savo vidutinį paskolos gavėją?
– Didžioji dalis yra smulkieji verslininkai. Dalis yra tie, kurie užsiima nekilnojamojo turto statyba Palangoje, arba investavimu į tokias statybas. Yra paskolų vartojimo reikmėms patenkinti.
– Praėjusiais metais LCB gerokai sugriežtino kredito unijų veiklą, buvo priimtos Kredito unijų įstatymų pataisos. Kaip tai paveikė PKU veiklą? Ar lengva buvo prisitaikyti prie naujų reikalavimų?
– Kaip minėjau anksčiau, LCB sugriežtino skolinimosi sąlygas, bet kadangi PKU ir taip konservatyviai vertina visus savo klientus – žiūri į visus tarsi pro padidinamąjį stiklą, tai itin didelio šoko nepatyrė: pavyko sėkmingai prisiderinti.
– LCB numatęs sugriežtinti atsakingo skolinimosi nuostatas, kurios pirmiausia paveiks visus naujus būsto paskolų ėmėjus. Žinia, po tokio griežtinimo klientai, pasiėmę būsto paskolas su didesnėmis palūkanomis, unijose negalės vėliau jų perfinansuoti į pigesnes paskolas bankuose. Ar daug jūsų klientų paliestų tokie pakeitimai?
– Klientų, kurie persirefinansuoja į kitus bankus, unijoje turime labai mažai. Tokių atvejų per metus turėjome bene du. Tad mums šiai dienai nėra itin aktualu.
– Palangos kredito unija pradėjo teikti naujas paslaugas. Papasakokite apie jas, prašau.
– Šių metų sausį, per neeilinį unijos visuotinį narių susirinkimą buvo patvirtinta mūsų nauja įstatų redakcija, įsigaliojus naujam Kredito unijų įstatymui. Nauja redakcija unijai suteikia teisę paslaugas teikti ir ne unijos nariams. Ne nariams skolinti negalime, bet jie gali mūsų unijoje susimokėti visus mokesčius, mokant už jų administravimą pigiau nei aptarnavimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Beje, unijos nariai pas mus gali susimokėti komunalinius mokesčius ir už kai kurias kitas paslaugas nemokamai. Kas taupo laiką, tai yra patogu, juolab, kad didelių eilių pas mus nėra.
Taip pat Palangos kredito unijoje tiek nariai, tiek ne nariai gali dolerius keisti į eurus, ir priešingai. Tad, neabejoju, vasarą sulauksime dėl to gerokai daugiau klientų. Apie galimybes pasikeisti valiutą domisi užsieniečiai, ypač Rusijos gyventojai, kurie nuolat domėjosi ir anksčiau.