Atsarga gėdos nedaro

Visi turime daiktų, kurie mums yra būtini, sukuriantys jaukią ir patogią aplinką. Tačiau pasitaiko, kad netikėta nelaimė sugadina arba visai sunaikina per daugelį metų įgytą turtą, todėl visiems pravartu sudaryti namų turto draudimo sutartį. „Būstą Lietuvoje kasmet draudžiasi vis daugiau gyventojų, ši draudimo rūšis populiarėja ir besidraudžiančių vis daugėja, nepaisant net krizės, nors pagal būsto išdraustumo rodiklius, Lietuva dar gerokai atsilieka nuo labiau išsivysčiusių Europos valstybių. Pavyzdžiui, skandinavams apdrausti būstą yra tiesiog savaime suprantamas dalykas – būsto draudimą turi daugiau nei 90 proc. skandinavų“, – „Palangos tiltui“ sakė „Lietuvos draudimo“ Pajūrio skyriaus vadovė Erika Šaulienė.

Nepaisant krizės – būsto draudimas auga

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, gyventojų būsto ir turto draudimo rinka auga. „Per pastaruosius dvejus metus, kai gamta pasidarė itin aktyvi, fiksuojamas 8 proc. rinkos augimas ir prognozuojame, kad vis daugiau gyventojų pasirūpins savo būsto draudimine apsauga. Statistikos departamento duomenimis, būsto draudimo rinka Lietuvoje sparčiai auga nuo 2006 m. prasidėjusio nekilnojamojo turto „bumo“, kai bankai pradėjo iš savo klientų reikalauti apdrausti su paskola perkamą būstą. Nuo 2006 iki 2009 metų būsto draudimas Lietuvoje didėjo nuo 13 iki 24 proc. Atėjus krizei ir apmirus prekybai nekilnojamuoju turtu, draudimo paslaugų poreikis stabilizavosi, tačiau būsto draudimas yra ta draudimo rūšis, kuriai krizė nepadarė ženklios įtakos ir kuri, nepaisant ekonominio nuosmukio, vis tiek augo. Tiesa, tas augimas, galbūt, nebuvo toks didelis, kokio tikėtasi prieš krizę, bet nuosmukio tikrai nėra“, – paaiškino E. Šaulienė.

Vadovė pabrėžė, jog būsto draudimo augimą pastaraisiais metais skatina ir su gamtos jėgomis susijusios priežastys: „Padaugėjo audrų, stiprių uraganinių vėjų, žiemą sulaukiame speigo ir sniego, įvairių kitų ekstremalių gamtos reiškinių. Šios priežastys lemia žmonių apsisprendimą savo turtą bei būstą apsaugoti įsigyjant būsto draudimą. Antra, ne mažiau svarbi priežastis, kodėl būsto draudimas populiarėja, yra žmonių sąmoningumas ir tam tikros kultūros lygis. Toje pačioje Skandinavijoje, kur būstą draudžiasi 90 proc. gyventojų, žmonės įpratę patys pasirūpinti tuo, kas atlygins nuostolius įvykus nelaimei. Lietuviai čia dar turi daug erdvės vytis kaimynus, bet pamažu ledai pralaužiami ir žmonės įvertina bei supranta, kad nelaimės užklumpa staiga ir geriau būti tikram, kad tokiu atveju atstatyti turtą, atlyginti nuostolius padės draudimas“.

Apsisaugoti nuo gamtos stichijų, gaisro

Palangoje, kaip ir kitur Lietuvoje, savo būstą yra apdraudę vidutiniškai kas ketvirtas namų ūkis. Pasak E. Šaulienės, draudimo apsauga geriau yra pasirūpinę namus turintys, priešingai nei butus, gyventojai: „Jiems yra aktualiausias pastatų draudimas, apsaugantis nuo tokių nelaimių, kaip gamtos stichijos ar gaisras, bei jų turimo turto draudimas. Butų savininkams aktualiausias yra turto draudimas, nors nereikėtų pamiršti ir civilinės atsakomybės draudimo, kuris nelaimės bute atveju atlygins ir kaimynams padarytą žalą. Dažniausia nelaimė butuose yra užliejimas dėl trūkusių vamzdžių. Palangiškiams norėčiau specialiai patarti, kad renkantis šią draudimo apsaugą jie papildomai pasitartų su draudimo konsultantu ir tinkamai įvertintų sumą, kurią draudimas atlygintų nelaimės atveju. Dažnai pasitaiko, kad žmogus apsidraudžia labai jau maža suma, o jei užpylimo metu apgadinamas, sakykim, labai prabangiai suremontuotas kaimyno butas, tai tos draudimo sumos atlyginti nuostoliams nepakanka. Taip pat pastebime, kad palangiškiai rūpinasi ne tik savo būstu, bet ir savimi, nes nemaža dalis palangiškių yra apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų“.

Privačių namų gyventojams dažniausiai padaromos žalos yra gamtos, taip pat ir vagystės, tuo tarpu butų savininkams ypač dažnai nuostolių atneša užliejimai, kai trūkę vamzdžiai užlieja sienas ir kitą namuose esantį turtą bei vagystės. „Jei kalbėsime apie būsto draudimą, pinigine prasme daugiausiai nuostolių atneša gaisrai. Per gana trumpą laiką ugnis praryja daug metų kauptą turtą ir nelieka nė pėdsako. Prieš keletą metų Palangoje, visame pajūrio regione, išsiskirdavo žalos dėl stipraus vėjo, audrų, tačiau pastaraisiais metais gamta netikėtų reiškinių pažeria visoje Lietuvoje, ir tarkime, didžiausia dešimtmečio audra vadinama 2010 metų vasaros vėtra pajūrio visiškai nepalietė. Žinoma, vėjai prie jūros stipresni, todėl tikimybė, kad būtent gamtos jėgų sukeltos nelaimės dažniau lankys pajūrio gyventojus, išlieka“, – teigė E.Šaulienė.

Draudimu rūpinasi moterys

Kaip „Palangos tiltui“ sakė E. Šaulienė, draudžiasi įvairių amžiaus grupių ir įvairios socialinės padėties gyventojai. „Statistika rodo, kad dažniausiai būsto draudimu Lietuvoje rūpinasi moterys, o automobilius dažniau draudžia vyrai. Dažnam verslininkui draudimas, ypač iki krizės, buvo tapęs būtinybe, tačiau krizės metu dažnas nusprendė pataupyti draudimo sąskaita. Jau yra ir nukentėjusių nuo tokio taupymo: nelaimė užklupo tada, kai žmogus nebuvo apsidraudęs. Vyresnio amžiaus žmonės labiau įpratę drausti būstą, jaunesnius, kaip jau minėjau „pratina“ bankai arba tiesiog gyvenimas. Čia labai tinka patarlė apie degančią kaimyno trobą: dažnas tai pamatęs nusprendžia ir pats apsisaugoti, nes supranta, kad nelaimė kitą kartą gali neaplenkti ir jo namų“, – pasakojo pašnekovė.

„Ką butus, kotedžus, ar sodo namelius draudžia palangiškiai? Daugiausia yra draudžiamas su paskola pirktas būstas. Būsto draudimo įmoka priklauso nuo daugelio konkretaus būsto savybių, tik įvertinus jas konkrečiai pateikiamas draudimo pasiūlymas. Skaičiuojant įmoką, atsižvelgiama į apdraudžiamo objekto, jo vietos, ploto, turimo turto ir pan. Tarkime, šiuo metu standartinio buto (iki 70 kv. metrų ploto) namų turto ir civilinės atsakomybės draudimas kainuoja 12 Lt mėnesiui. Tokia draudimo apsauga sergės namuose esantį turtą nuo ugnies, vandens, gamtos žalų, vagystės rizikos bei suteiks apsaugą ir atlygins nuostolius, jei jūsų bute trūkęs vamzdis aplies kaimynus (civilinės atsakomybės draudimas). Beje, taip vadinamosios užliejimo žalos (kai trūkę vamzdžiai ar skalbimo mašinų žarnelės sukelia vandens išsiliejimą ir aplieja ne tik jūsų, bet ir žemiau gyvenančių kaimynų butą) yra pačios dažniausios daugiabučiuose pasitaikančios žalos“, – pabrėžė pašnekovė bei priminė, jog draudžiantis reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia verte draudžiamas būstas – nuo to ir priklausys galutinė išmoka draudžiamojo įvykio atveju.

Kokio žalos atlyginimo gali tikėtis apdraudęs savo turtą žmogus? „Ypatingą dėmesį skiriame žalų sureguliavimui ir visiems savo klientams jau pirmojo pokalbio telefonu metu aiškiai pasakome, kada tai bus atlikta. Jeigu padaryta žala nėra sunki, dėl išmokos yra susitariama iš karto ir pinigai kliento sąskaitą pasiekia jau kitą dieną. Telefonu iš karto yra sureguliuojama apie 40 procentų visų žalų. Po nelaimės atstatant būstą taip pat siūlome pasinaudoti bendrovės partnerių paslaugomis – jie padės atliekant įvairius remonto darbus, šalinant gaisro pėdsakus, taisant sugadintą buitinę techniką“, – sakė E. Šaulienė.