Arvydas Juozaitis paskelbė savo valstybės politikos gaires

Palangos tiltas, 2018-06-15
Peržiūrėta
2250
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Arvydas Juozaitis paskelbė savo valstybės politikos gaires

Pirmadienį 55-iems žinomiems visuomenės veikėjams viešai paraginus Sąjūdžio pradininką, olimpietį, rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, jis sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Žurnalistai, daugelis žmonių, o ir nemažai politikų kreipėsi į A. Juozaitį, prašydami išsakyti savo vertinimus ir požiūrį į aktualius klausimus. Ir nors A. Juozaitis dar nepatvirtino galutinio savo apsisprendimo dėl kandidatavimo į Lietuvos prezidento postą, tačiau viešam svarstymui jis nutarė pateikti savo valstybės politikos gaires, pavadindamas jas „Lietuva yra čia“.
Sąjūdžio pradininkas mato reikalą aptarti 12 tezių, atskleidžiančių jo požiūrį į pagrindinius šalies ir jos žmonių, valstybės ir politikos klausimus. Skelbiame šias gaires.
Arvydo Juozaičio valstybės politikos gairės viešam svarstymui „Lietuva yra čia“:
1. Globalios Lietuvos nėra, LIETUVA YRA ČIA. Sparčiai mažėjantis mūsų Tėvynės gyventojų skaičius yra pasiekęs kritinę ribą, kurią artimiausiu metu galime peržengti. Tai nutikus, Lietuva fiziškai nebeatsikurs, o „globali Lietuva“ išnyks bematant. Todėl gyvybiškai būtina keisti dabartinį politinio elito kursą, globalizuojantį Lietuvą.
2. Laisvė, tapatinama su laisvu žmogaus judėjimu, išeinant iš Tėvynės ir negrįžtant gyventi į Tėvynę – yra laisvės iliuzija. Žmogaus gyvenimas reikalauja ištikimybės žemei, tėvų ir protėvių žemei, tai pabrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė. Neoliberalioji ideologija yra pražūtinga Lietuvos laisvei.
3. Didžiausia pasaulio globalizacija seniai įvykusi – tai krikščionybė. Nūdienė globalizacija naikina žmogaus veidą ir nualina jo sąžinę. Visaverčio žmogaus reikmė – atsispirti šiai niveliacijai. Tai padaryti galima vadovaujantis ir dešimčia Dievo įsakymų, ir tradicinėmis religijomis, tautos vertybėmis bei papročiais.
4. Išklydusiems iš Tėvynės Lietuvos valstybės piliečiams, atsisakiusiems Lietuvos pilietybės turi būti suteikiama galimybė ne siekti „dvigubos pilietybės“, o gauti Lietuvio pasą. Lietuvio pasas leistų išsižadėjusiems Lietuvos pilietybės, susigrąžinti ją be išlygų. Lietuvio pasas būtų svetur atsidūrusiųjų kilminių Lietuvos žmonių saitų su Tėvyne liudijimas, o taip pat ir reali teisė įgyti Lietuvoje valstybės garantuotą išsilavinimą, socialines paslaugas. Lietuvio pasas neleistų tik vieno – balsuoti Seimo ir Prezidento rinkimuose, referendumuose. Lietuvos žinia pasaulyje pasklidusiems lietuviams turi keistis: Lietuva kurs sąlygas grįžti, o ne išvykti.
5. Socialinė atskirtis Lietuvoje yra pasiekusi milžiniškų aukštumų. Viduriniojo gyventojų sluoksnio naikinimas, kurį metų metus vykdė politinis Lietuvos elitas, neišskiriant nė vienos dominuojančios partijos, turi būti nedelsiant sustabdytas. Pirmiausiai tai reikštų diferencinių mokesčių įvedimą pagal principą: kapitalas moka daugiau.
6. Be gimdančios šeimos – Lietuva be ateities. Šeimos politika turi siekti gyventojų skaičiaus gausėjimo, o tai susiję su finansine pagalba motinystės ir tėvystės pareigoms. Socialinių priemonių reikmės nustatomos pagal šeimos gerovės rodiklius. Gausia skelbiama jau trijų vaikų šeima, jai skiriama ypatinga valstybės parama.
7. Švietimo sistema turi ugdyti ne kosmopolitinį žmogų, o pirmiausiai Tėvynės pilietį, atvirą pasaulio naujovėms. Aukštasis mokslas turi būti kreipiamas tautos ir valstybės gyvybingumui stiprinti, o neverčiamas rinka. Visų mokymo įstaigų Lietuvoje bendrinė kalba – lietuvių kalba.
8. Tauta per Konstituciją suteikia įgaliojimus valdžiai ir riboja jos galias. Valstybinių ir stambaus masto korupcinių nusikaltimų tyrimams būtina įstatymu įsteigti savarankiško, plačius įgaliojimus turinčio Ypatingojo prokuroro instituciją.
9. Mokslo ir inovacinė Lietuvos bazė negali būti vien tik verslo priedas. Strateginiai tyrimai ir nacionalinės technologijos – vienas iš valstybės tikslų, kaip ir jaunųjų Lietuvos mokslininkų ateities planavimas Lietuvoje. Protas yra universalus, tačiau jo kilmė ir panaudojimo vaisiai – lokalūs.
10. Lietuvos kultūra negali būti paversta vien eksperimentų erdve. Joje kaip aksioma turi būti išsaugotos mūsų tradicijos ir Dainų šventės, tautą per amžius gelbėjusi kūryba. Valstybinė kalba stiprinama, švietimas vykdomas pirmiausia valstybine kalba.
11. Amžiaus grupių atskirtis yra socialinio gyvenimo akligatvis. Valstybė turi rūpintis, kad vyresniojo amžiaus žmonės ne tik neskurstų, bet ir dalyvautų viešajame gyvenime.
12. Visos tarptautinės sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo instrumentai turi tarnauti Lietuvos ir regioniniam saugumui bei gerovei. Reikia iš esmės ir naujai kurti Lietuvos-Latvijos santykius, Baltiškąją vienybę. Euroatlantiniam bendradarbiavimui, NATO nėra alternatyvos. Lietuva neturi palaikyti Europos Sąjungos federalizavimo, ji eina su saugančiomis savo realų suverenitetą šalimis. Lietuva pasisako už ES kaip tėvynių sąjungą.

„Palangos tilto“ inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kai Palangos meras Šarūnas Vaitkus su bendrapartiečiu Renaldu Seibučiu savo Facebook paskyroje atsisveikino taip jausmingai tarsi šis, trinktelėjęs miesto Tarybos duris, vyktų užkariauti Marso kanjonus, o ne prisijungti prie Kauno „Žalgirio“ trenerių štabo, truktelėjau pečiais: Renaldai, per metus su trupučiu kaip Palangos miesto Tarybos narys nesublizgėjai ir nesuradai savęs naujame tau...


Palangos savivaldybė kovo pradžioje paskelbė meninio akcento, skirto grafų Tiškevičių 200-osioms Palangos valdų įsigijimo metinėms įamžinti, projekto idėjos pirkimo konkursą.


Vos per 30-metį „persiritęs“ Egidijus Viskontas, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, jau spėjo „paragauti“ gyvenimo Amerikoje, patarinėjo įvairiems Seimo nariams, dirbo Seimo frakcijų referentu, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, o nuo 2020 metų – žemės ūkio viceministru Sauliaus Skvernelio vyriausybėje. „Kartais juokauju, jog mokyklos suole užrašyta svajonė užaugus...


Oro bendrovė Wizz Air paskelbė, kad nuo 2022 m. kovo mėn. planuoja pradėti vykdyti skrydžius iš Palangos į Kijevą.


Rugsėjo 15 dieną į dalykinę-pažintinę kelionę po Europos politikos lopšiu vadinamą Strasbūrą Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės kvietimu išvyko Lietuvos socialdemokratų partijos Palangos skyriaus narės Vilma Vorienė ir Virginija Steponkienė. 


Pirmadienį 55-iems žinomiems visuomenės veikėjams viešai paraginus Sąjūdžio pradininką, olimpietį, rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, jis sulaukė didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Žurnalistai, daugelis žmonių, o ir nemažai politikų kreipėsi į A. Juozaitį, prašydami išsakyti savo...


Visi mes keičiamės, bet šiandien Danas Paluckas, Tarybos narys ir kurorto socialdemokratų skyriaus pirmininkas, visai kitoks nei atvykęs į Palangą daugiau kaip prieš penkis metus - ne tik su vešlia „modžahedo“ barzda ir žandenomis, bet ir gerokai labiau savimi pasitikintis, jaučiantis atsakomybę už kiekvieną žodį. Šie metai jam - audringi: metė gerai...


Popiežius Pranciškus brėžia naujas gaires Bažnyčiai  8

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2013 03 14 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

„Annuntio vobis gaudium magnum. Habemus papam. (Skelbiu jums didį džiaugsmą. Turime popiežių.)“, – šiuos viso pasaulio ilgai lauktus žodžius Vatikane iš šv. Petro bazilikos balkono trečiadienį vėlai vakare ištarė prancūzų kardinolas Jeanas Louis Tauranas.


Paveldosaugininkai pagrasino kurhauzą perimti valstybės nuosavybėn

Dalia JURGAITYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 11 17 | Rubrika: Miestas

Ar gali atsitikti taip, kad valstybėje, savo Konstitucijoje įtvirtinančioje nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, yrantis kurhauzas galėtų būti paimtas valstybės nuosavybėn? Būtent apie tai įspėjo pastarosiomis dienomis  valstybės saugomo kultūros vertybės  kurhauzo bendrasavininkius Palangos miesto savivaldybę ir Jackų šeimą pasiekęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros...


Paskutiniajame praėjusių metų miesto Tarybos posėdyje patvirtintas kurorto Savivaldybės trejų metų strateginis veiklos planas. Tai detalus institucijos darbo planavimo dokumentas, kuriame, išanalizavus situaciją, suformuluoti Savivaldybės strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės bei numatyti vykdomų programų finansavimo šaltiniai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius