Ar Palangos kavinės ir restoranai pakvies į akciją „Palikta kava“?

Tradicinis „Palangos tilto“ kavarytis šią savaitę kaip niekada atitiko savo pavadinimą, nes buvo kalbama būtent apie... kavą. Tiksliau kalbant, kad jos puodeliu nemokamai galėtų pasivaišinti neįgalintis jos kavinėje nusipirkti miesto senjoras ar bet kuris kitas miestelėnas, gyvenantis su susiveržtu diržu. Ar gali miesto kavinės parodyti, kad jos yra socialiai atsakingos ir imtis šalyje vis populiaresne tampančios akcijos „Palikta kava“ įgyvendinimo mūsų kurorte? Akcijos esmė paprasta: joje dalyvaujančiose kavinėse (apie jų prisijungimą prie akcijos liudytų specialus lipdukas ant durų) geros valios žmonės nusipirkę puodelį kavos, sumokėtų ir už kitą – tam nepažįstamajam...

J. Basanavičiaus gatvėje trūksta ramybės
Didžioji Palangos kavinių dalis įsikūrusi J. Basanavičiaus gatvėje. Tad „Palangos tilto“ redaktorius kavaryčio susitikimą pradėjo svečių klausdamas, kaip dažnai jie patys lankosi šioje gatvėje, siūlė pasidalinti mintimis, ar kurorto verslas yra socialiai orientuotas, taip pat išsakyti nuomonę, ar kainos pagrindinėje miesto promenadoje pernelyg „nesikandžioja“.
Organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė su apmaudu pastebėjo, kad J. Basanavičiaus gatvė visų pirma „dirba“ turistams, todėl vaizdas joje – gan iškreiptas: „Mūsų brodvėjus jau daug metų beveik nesikeičia. Mano nuomone, labai netikslingai įrengtas dviračių takas gatvėje, nes esant dideliam žmonių srautui esi priverstas vaikščioti itin atsargiai. Tad tiek karuselėms, tiek dviratininkams Palangoje yra begalės kitų erdvių, o J. Basanavičiaus gatvė turėtų tapti ramių pasivaikščiojimų alėja, kokia prieš daugelį metų ir buvo“.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (VRA) prezidentas, restorano „Sporto lizdas“ savininkas Darius Miklovas, pasiūlęs grįžti prie susitikimo temos – ar Palanga gali organizuoti akciją „Palikta kava“? – sakė: „Vaišių pas mus būna dažnai. Beveik per visas didžiąsias kurorto šventes – Stintų šventę, Ilgąjį stalą – vaišiname ir miestiečius, ir kurorto svečius. Bet „Paliktos kavos“ akcija turėtų vykti šiek tiek platesne forma ir tapti kitokio pobūdžio. Bet kad Palangos verslininkai į šią akciją žiūrėtų skeptiškai, nemanau, kad taip viskas yra paprasta. Juo labiau, kad ta tema jau esu diskutavęs su restoranų savininkais, domėjomės, kaip tokia ar panaši praktika taikoma kituose miestuose“.
Tikrų vaišių, pastebėjo I. Švanienė, kurorte būna labai jau mažai, o jei ir būna, tai nebent prieš politines agitacijas.

Galimybė įsigyti dovanų kuponus
Palangos pensininkų draugijos „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas, verslininkas Justinas Masalskas siūlė akciją „Palikta kava“ išplėsti: dalinti dovanų kuponus tiems, kuriems labiausiai to reikia.
„Kavinių ir restoranų vadovai galėtų padaryti dovanų korteles ar kuponus. Tai turėtų būti bendra kortelė, galiojanti visose akcijoje dalyvaujančiose kavinėse. Bet kuris žmogus, norintis padaryti gerą darbą, nupirktų kortelę už kokią tik nori sumą ir atiduotų tam, kuriam, jo manymu, labiausiai reikia pagalbos. Tokiu atveju gavęs kortelę asmuo galėtų ja naudotis kada nori, ir galbūt išgerti ne tik kavos bet ir užkąsti“, – savo nuomonę išsakė J. Masalskas.
VRA prezidentas D. Miklovas sutiko, kad kas nors panašaus galėtų būti įgyvendinama Palangoje, bet pirmiausia siūlė apsiriboti akcija „Palikta kava“.
Kad tokiai akcijai būtų uždegama žalia šviesa, pasak D. Miklovo būtina susitarti su restoranais, dalyvaujančiais tokioje akcijoje ir kuo aktyviau platinti žinią visuomenėje: „Šį klausimą būtinai kelsime Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos susirinkime kovą. Manau, kad norinčių dalyvauti bus tikrai ne vienas verslininkas ar organizacija“.

Kaip paskatinti visus dalintis?
Paskatinti visuomenę palikti „akcijinį“ puodelį kavos, anot I. Švanienės, yra didžiausias iššūkis: „Kad daugelio restoranų ir kavinių savininkai sutiks, tai čia ne bėda. Bet kaip skatinti visuomenę, kad ji dalintųsi su kitais?“
Bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė dalijosi kitų miestų patirtimi. Moters įsitikinimu, reikia labai nedaug: „Kai kurios kavinės didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo paskelbusios, kad tam tikrą dieną, tam tikrą valandą kviečia senjorus pasivaišinti puodeliu kavos“.
Pasak D. Eimanavičienės, žmogui labai dažnai yra sunku prašyti: „Esame kuklūs, o senjorui ypač nesmagu klausti, ar jis galėtų pasivaišinti. Tad tokios akcijos pradžia turėtų būti skleidžiama visuomenėje, kavinėse. Į ją turėtų įsitraukti vis daugiau. Nebūtina dalyti kavą ar arbatą kasdien, nebūtina visą dieną, bet tam tikru laiku, kurį ilgainiui senjorai įsidėmėtų. Panašiai vyksta ir prekybos centruose, vaistinėse, kai tam tikrą savaitės dieną senjorams pirkinių krepšeliui suteikiama papildoma nuolaida. Ir žmonės ja tikrai naudojasi“.

Panašių sumanymų praeityje jau buvo
D. Miklovas priminė 2015 metais vykusią akciją, kuomet spalio 1-ąją, Tarptautinę senjorų dieną, apie dešimt kavinių vykdė panašią akciją ir kvietė senjorus pasivaišinti karštais gėrimais: „Paskelbėme kavines, kurios dalyvavo tokioje akcijoje. Didelio antplūdžio nebuvo, pasitaikė kavinių, į kurias visai nebuvo užeita. Kyla klausimas – gal senjorams nedrąsu užeiti į kavinę net tokių akcijų metu? O kuomet nevyksta jokios panašios akcijos, J. Basanavičiaus gatvėje senjorą palangiškį pamatysi jau labai retai“.
D. Eimanavičienė pastebėjo, kad net ir visai šeimai išeiti papietauti populiariausioje Palangos gatvėje išties brangu: „Vienam žmogui gal dar ir nebus finansiškai skaudžiai, bet išėjus su šeima, suma jau susidarys vis dėlto nemaža. Vis labiau galime pastebėti, kaip žmonės taupo“.
Į šią mintį skubėjo reaguoti D. Miklovas sakydamas, kad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo kišenę: „Savininkai tikrai ruošia valgiaraščius, kuriuose esančių patiekalų kainos prieinamas kiekvieno kišenei. Beveik kiekviena kavinė siūlo kompleksinius pietus, kurie kainuoja 3-5 eurus. Tad tikrai galima užeiti nebijant palikti didelę sumą už skanius pietus“.
Restorano „deCuba“ vadovė Vilija Viskantienė ir administratorė Evelina Miciukevičienė informavo, kad iki 18 valandos didžkukuliai restorane kainuoja 4 eurus.
„Šia akcija tikrai labai dažnai žmonės pasinaudoja, nevengia užeiti ir senjorai. Turime nuolatinių klientų, tarp kurių ne vienas senjoras, kurie užeina bene kiekvieną savaitę“, – sakė jos.

Nuolaidos ne tik kavai
Pasak J. Masalsko, kai kurie verslai itin daug dėmesio kreipia į senjorų poreikius. „Yra vaistinės tinklas, kuris tam tikromis dienos valandomis suteikia senjorams net 30 procentų nuolaidą. Panašių akcijų vyksta ir prekybos centruose. Paskelbkime panašias akcijas ir kavinėse. Nebūtina duoti ką nors nemokamai, suteikime 50 procentų nuolaidą – tai jau didelis dėmesys pagyvenusiam. Tokiu būdu gal tikrai aktyviau bus išeinama iš namų, galbūt nebijos pasikviesti artimą, jei žinos, kad sąskaita bus perpus mažesnė“, – samprotavo palangiškis.
I. Švanienė įsitikinusi, kad patys žmonės turi būti aktyvesni.
„Nebūtina pačiam lankytis kavinėje, galima tiesiog užeiti ir atsakingam žmogui perduoti norimą pinigų sumą pasakant, kad skiriu šią sumą kavos puodeliui, sriubos lėkštei ar karštam patiekalui. Jei paaukosime kiekvienas, kiek galime, tikrai nuo to nenuskursime. Svarbiausia – norėti padėti. Pati visuomenė turi padėti kavinėms ir restoranams vykdyti „Paliktos kavos“ ar panašias akcijas. Svarbu žinoti vietas, kurios įsitraukia į akciją“, – mintimis dalijosi I. Švanienė.
Sklaidos priemonių mieste tikrai netrūksta – būtų galima greitai sužinoti apie mieste vykdomas akcijas, įsitikinusi verslininkė.
D. Eimanavičienės teigimu, pradžioje užtektų ir spaudos, tačiau galima žmones informuoti ir kitais būdais: „Spauda turi didelį poveikį, bet mieste veikia ne viena įvairaus pobūdžio organizacija. Pasakai pirmininkui – žinia tuoj pat bus paskleidžiama. Yra miesto internetinė svetainė, yra reklaminiai stendai visame mieste, parduotuvėse. Puikus reklaminis garsiakalbis gali būti ir Trečiojo amžiaus universitetas, kuriame lankomasi vis aktyviau. Ir kodėl nepamąsčius, kad skelbimą apie akciją galima prisegti politinės partijos stende – galbūt net politikai prisidėtų prie akcijos?“

Dilema – kam atiduoti „paliktą kavą“?
Restorano „deCuba“ atstovės teikė, kad „deCuba“ sutinka prisijungti prie akcijos dar jos net nepaskelbus oficialiai, bet jos nuogąstavo, ar nebus diskriminacijos, jei „palikta kava“ bus atiduodama tik senjorams.
„Kam ją atiduoti? Manau, būtų ne visiškai teisinga, jei ji atitektų tik senjorams. Jei mes savo informaciniame stende parašome, kad turime paliktos kavos, vadinasi, bet kuris užėjęs gali jos paprašyti. Kaip derėtų elgtis tokiu atveju? Labai lengvai gali atsirasti piktnaudžiavimo atvejų“, – mąstė E. Miciukevičienė. Kad palikta kava galėtų atitekti ne tik senjorams, pritarė ir D. Miklovas: „Nors negalima žmonėms klijuoti etikečių, tačiau turėtume įsivesti tam tikrus saugiklius ir saugotis nuo agresyvių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos, mėgstančių girtauti, kurie galėtų neigiamai paveikti ir kitus kavinės lankytojus. Tokiu atveju gal kartais tikrai geriau mandagiai pasakyti, kad šiuo metu paliktos kavos neturime, arba suteikti galimybę ją išsinešti su savimi“.
Užsienyje tokios akcijos, „Palangos kavaryčio“ dalyviai sutiko, populiarios, būta panašių bandymų – ir sėkmingų – ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet mažesniuose akcijos pradžia būtų šiek tiek sudėtinga, sutiko diskusijos svečiai.
„Manau, kad kol viskas įsibėgėtų, prireiktų nemažai laiko. O labiausiai nesinorėtų, kad tokia akcija būtų vykdoma tik mėnesį ar du. Tai turėtų plisti ir lipdytis kaip sniego gniūžtė, kad tai taptų visiems įprasta ir nebekeltų nuostabos. Restoranams taptų dėkingas vasaros sezonas, kuomet lankosi daug svečių iš užsienio, kur tokios akcijos populiarios, tad jie čia tokias iniciatyvas dar labiau skatintų ir galbūt pratintų mūsų visuomenę“, – sakė V. Viskantienė.
Pasak D. Miklovo, būtina į akciją įtraukti ne tik J. Basanavičiaus gatvės kavines: „Kitiems gal per toli eiti, kiti gal turi savo mėgstamą kavinę kurioje kitoje miesto vietoje, tad įvairovė taip pat reikalinga. Nesustokime tik pagrindinėje Palangos gatvėje. Tik, deja, ta palikta kava dažniausiai vis dėlto atsirastų ten, kur didesni žmonių ar turistų srautai“.
Baigiant diskusiją, D. Eimanavičienė paskatino savo nuomonę dėl tokios akcijos reikalingumo išreikšti ir visus miesto gyventojus, o kavinių savininkus nedelsiant veikti: „Norint, kad visuomenė keistų savo požiūrį, svarbu veikti iškart, nelaukti. Jei nori daryti gerą darbą, daryk jį tuoj pat. Ir dalinkis informacija su kitais. Geriausia reklama – iš lūpų į lūpas, geriausias bendravimas – akis į akį, o ne internetu...“