Angliškos kalėdos: pirk arba mirk!

Kuomet lietuviška šventų Kalėdų tradicija pabrėžia saikingą vartojimą bei susilaikymą šiomis švenčių dienomis, tautiečių pamėgtoje Anglijoje vyrauja visiškai priešinga tradicija. Metų pabaiga vietos gyventojams suteikia neaprėpiamų galimybių įsigyti geriausios kokybės daiktų už prieinamą kainą, taip pat prisivalgyti bei nusigerti iki žemės graibymo. Toks itin vartotojiškas britų gyvenimo būdas yra neatsiejama jų mentaliteto dalis. Tad Kalėdų šventės vainikuoja statistinio anglo visų metų pirkimus. Juk žodžio “apsipirkimas”, tokio populiaraus visame pasaulyje, kilmė yra angliška: “shopping”.

Eiliniai britai, kurių didžiosios dalies kasdieniame gyvenime religija nevaidina beveik jokio vaidmens, Kristaus gimimo šventę prilygina dideliam „šopingui”. Arba itin dideliam apsivalgymui, ką mes liaudiškai „apsirijimu” vadiname. Pavyzdžiui, tradiciniame Šiaurės Anglijos miestelyje, kuris dydžiu prilygsta mūsų Kėdainiams, Kalėdų švenčių dienomis barai ir restoranai lūžta nuo lankytojų gausos. Vietiniai gyventojai viešojo maitinimo įstaigose linksminasi su draugais ir giminaičiais, masiškai „plempia” alų ir aptarinėja kalėdinius pirkinius. Anglų barai - tai ištisa kultūra, angliško gyvenimo centras bei socializacijos galimybės. Bičiulystės siekiantis britas laisvalaikiui praleisti veikiau tave pakvies į alaus barą nei į namus. Tad angliškas dėsnis „mano namai - mano tvirtovė” yra aktualus ir per Kalėdų šventes: barai anglams puikiai pasitarnauja kalėdiniam bendravimui.

Besaikis ir masinis lyg prieš pasaulio pabaigą pirkimas Anglijoje turi ir egzistencinį potėpį: vidurinioji klasė, pasinėrusi į paskolų ir kreditų sistemos mašineriją, kalėdiniais pirkiniais kompensuoja dėmesio ir laiko trūkumą sau bei savo artimiesiems. Labiausiai stresą kasdieniame gyvenime patirianti Europos tauta įsivaizduoja pirkimo manija užkamšanti tarpžmogiškųjų santykių spragas. Labai nereti atvejai, kuomet vaikai, atvykę aplankyti į senelių namus apgyvendintų savo tėvų, tiesiog jiems įbruka Kalėdines dovanas ir atgal…pro duris. Apie egzistencines problemas čia nepriimta ilgai kalbėti ir į jas gilintis: turi būti optimistas, besišypsantis ir žvilgantis lyg tame prekybos centre įpakuota kalėdinė dovana.

Tad ir ruoštis Kalėdoms Anglijoje pradedama dar rugsėjo gale. Prekybininkai skaičiuoja galimus pelnus, planuoja apimtis bei tyrinėja vartotojų nuotaikas. Viena galingiausių Europos ekonomikų didžiąsias žmonijos šventes puikiai pavertė vartojimo industrija: kaip praėjusią savaitę pranešė visuomeninė transliuotoja BBC, šiemetinės Kalėdos turėjo tapti „pelningiausiomis” mažmenininkams per visą istoriją! Per to paties transliuotojo vakaro žinias buvo įdomu stebėti reportažą, kuomet garsiojoje Oksfordo gatvėje Londone (joje išsidėsčiusios garsiausių mažmenininkų parduotuvės visame pasaulyje) nuo pat ankstyvo ryto, tik prasivėrus parduotuvių durims, minia pirkėjų vulkano jėga šturmuoja parduotuvių lentynas, instinktyviai griebdama viską, kas tik pakliūva po ranka. Tuo tarpu du pardavėjai reporteriui lyg išsigandę dievagojasi panašaus antplūdžio niekuomet nematę. „Apokaliptinis” pirkimas susijęs ir su nuo ateinančiųjų metų sausio pradžioje didėsiančiu anglišku pridėtinės vertės mokesčiu. Vartotojų nežinomybė dėl kitų metų kainų pavertė šias angliškas Kalėdas pelningiausiomis.

Kita vertus, būtų pernelyg sunku vienareikšmiškai pasmerkti britų kalėdinį įprotį be saiko „šopintis”. Angliškoji kalėdinė tradicija yra gerokai žaismingesnė nei mums, dažnai materialiąją gyvenimo pusę matantiems lietuviams, atrodo. Pavyzdžiui, žaismingos kalėdinės giesmės (Christmas Carols), giedamos gatvėse ir viešosiose vietose – vienas seniausių kalėdinių papročių, siekiančių viduramžius. Tuomet elgetos giesmėmis prašydavo maisto, pinigų ar gėrimo. Šiandien jaunos moksleiviukės ar šiaip žmonės su polėkiu kalėdines giesmes gieda vaikščiodami iš namų į namus arba viešose vietose tam, jog gautus pinigus paaukotų labdarai: apleistiems seneliams ar vaikams, gyvūnams. Kalėdos Anglijoje jos gyventojams yra gera proga solidariai padėti tiems, kam labiausiai tos pagalbos reikia. Šios turtingos visuomenės gražioji pusė apeliuoja ir į mūsų, post-transformacinės visuomenės, moralinį nervą.

O tuo tarpu kaimynui anglui pasigyręs, jog per kelias kalėdinių atostogų dienas lėksiu aplankyti seniausio pasaulyje Oksfordo universiteto, sulaukiau komentaro: “Oxford? It is the best place for shoping!” (“Oksfordas? Tai pati geriausia vieta apsiprekinimui!”).