UAB „Palangos vandenys“ paskirta viešu paviršinių nuotekų tvarkytoju Palangos mieste

Ant žemės paviršiaus iškritęs lietus, tirpstantis sniegas vandens telkinius pasiekia Palangą po žeme išraizgiusiais paviršinių nuotekų surinkimo tinklais, kurių bendras vamzdynų ilgis mūsų mieste siekia daugiau nei 50 kilometrų.
Jų priežiūra ir gera būklė yra labai svarbi. Didesnių liūčių metu šiukšlėmis užsikišusios ir laiku neišvalytos vandens nubėgimo grotelės ar kur nors pažeistas vamzdis tam tikroje gatvės vietoje, ar didesnėje teritorijoje gali virsti tikru potvyniu.
Lietingojo sezono metu nuo gatvėse staiga pakilusio vandens kasmet kenčia klaipėdiečiai. Visai neseniai matėme Madridą ištikusią nelaimę, kai dar neregėta liūtis užtvindė Ispanijos sostinės metro liniją, o jos gatvės virto sraunia upe, kuri nešė net automobilius.
Palanga panašių nelaimių išvengia dėl to, kad savivaldybei priklausantys paviršinių nuotekų surinkimo tinklai yra nuolat prižiūrimi ir valomi. Iki šiol šių vamzdynų priežiūros darbus atlikdavo bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ ir jie būdavo apmokami iš miesto biudžeto. Be tinklų rekonstravimo ir atnaujinimo vien tik jų valymas ir priežiūra kasmet kainuodavo apie 15 tūkst. Eurų.
Šių metų gegužės 30 dienos sprendimu Palangos miesto taryba viešu paviršinių nuotekų tvarkytoju nuo 2020 metų sausio 1 d. paskyrė UAB „Palangos vandenys“, kuri veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vandens įstatymu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu.
Šiuose teisės aktuose įtvirtintas principas, kad sąnaudas, patirtas įgyvendinant vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, turi padengti vandens vartotojas pagal nuotekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.
Tai reiškia, kad už paviršinių nuotekų sistemos priežiūrą turi mokėti tų sklypų savininkai ar nuomotojai, kurie yra prijungti prie savivaldybei priklausančių paviršinių nuotekų infrastruktūros. Teisės aktai numato, kad mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą moka juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, užsiimantys komercine veikla (abonentai).
Pagal abonentų skaičių, prižiūrimų tinklų ilgį ir jų priežiūrai būtinas sąnaudas kubinio metro paviršinių nuotekų tvarkymo kainą nustato savivaldybės taryba, suderinus su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Kainos nustatomos tokios, kad padengtų paviršinių nuotekų tvarkytojo patiriamas sąnaudas.
Kol kas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paviršinių nuotekų tvarkymo kainas yra nustačiusi tik 24 šalies savivaldybėse iš 60. Brangiausiai už lietaus vandens surinkimą mokama Visagine, Druskininkuose ir Šiauliuose - 29, 26 ir 25 centai už kubinį metrą.
Mažiausias mokestis paskaičiuotas Panevėžyje, Marijampolės ir Lazdijų rajonuose – po 7 centus.
UAB „Palangos vandenys“ tik dabar renka duomenis apie paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, jų būklę, tinklų priežiūrai būtinas sąnaudas, abonentų skaičių. Pagal šią informaciją paviršinių nuotekų tvarkymo kaina bendrovei „Palangos vandenys“ bus skaičiuojama tik kitais metais. Tikėtina, kad mūsų kurorte veikiantiems abonentams šis mokestis bus pradėtas taikyti kitų metų antrajame pusmetyje.
Paviršinių nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal meteorologinius duomenis apie regione iškrentančių kritulių vidutinį daugiametį kiekį ir abonento naudojamo žemės sklypo plotą. Apskaičiavus mokestį už metus, jis bus mokamas kas mėnesį lygiomis dalimis.
Apskaičiuojant abonento teritorijoje susikaupiančias paviršines nuotekas didžiausią reikšmę turės žemės sklypo paviršiaus dangos.
Pavyzdžiui, stogų dangoms taikomas didžiausias 0,85 koeficientas, kietoms ir vandeniui nelaidžioms dangoms (asfaltuotam paviršiui) – 0,83, akmens grindiniui – 0,78.
Mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą perpus mažės už iš dalies vandeniui laidžius paviršius (sutankintą gruntą, žvyrą, skaldą) – 0,4 koeficientas. Žaliesiems plotams: pievoms, vejoms, gėlynams, kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra taikomas 0,2 koeficientas.
Abonentų naudojamų teritorijų žalieji plotai, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra ar žemės ūkio naudmenos į apmokestinamą paviršių nebus įtraukiamos.
Visi Palangos savivaldybėje veikiantys abonentai artimiausiu metu bendrovei „Palangos vandenys“ privalės deklaruoti naudojamų žemės sklypų paviršiaus plotus, pagal kuriuos bus skaičiuojamas šiam sklypui tenkančių paviršinių nuotekų kiekis. Duomenų nepateikusiems abonentams, pateikusiems klaidingus duomenis bus taikomas 0,8 koeficientas.
Už paviršinių nuotekų tvarkymą nereiks mokėti miesto pakraščiuose ar tose miesto vietose veikiančioms įmonėms, kur nėra šių nuotekų surinkimo infrastruktūros, o lietaus nuotekos pačios įmonės yra nuvestos į upelius ar vandens telkinius.
Abonentams, kuriems teks mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą, yra svarbu, kokio dydžio mokesčio reikia tikėtis? UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis pateikė tokį pavyzdį.
Palangai artimiausios Kretingos vandens matavimo stoties duomenimis metų vidutinis daugiametis kritulių kiekis yra 849 mm. Vadinasi, įmonei priklausančiame, pavyzdžiui, 10 arų plote per metus iš viso iškrenta 849 kubinių metrų kritulių.
Jei, tarkime, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suderins ir miesto savivaldybės taryba patvirtins Palangoje 12 centų vidutinę dabar kitoms savivaldybėms jau taikomą kubinio metro kainą, už tokį kiekį nuotekų įmonė per metus turėtų mokėti 101,88 eurus. Tačiau pritaikius kietoms dangoms skirtą 0,83 koeficientą, ši suma sumažėja iki 84,56 euro.
Vadinasi, 10 arų ploto teritoriją, kurią sudaro kieta danga, turinti įmonė kas mėnesį privalėtų mokėti po 7,05 euro.
Informacija apie mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą ir prašymas deklaruoti savo teritorijos dangų plotus Palangos abonentams bus išsiuntinėti artimiausiu metu.
UAB „Palangos vandenys“