Bibliotekoje – užburiantis R. Baukaitės „Matymo kampas“

„Kelias į vienatvę“, „Ramybės uostas“, „Apsisprendimas“, Sielų susitikimas“, „Staigmena“, „Belaukiant lietaus“, „Paslėptos mintys“ – taip ketvirtadienio vakarą gausiai susirinkę į Palangos viešosios bibliotekos salę klaipėdietės dailininkės, A. Brako dailės mokyklos dėstytojos Rimos Baukaitės talento gerbėjai parodos „Matymo kampas“ atidarymo metu įvardijo eksponuojamus darbus. Įvardijo, nes pati dailininkė, specialiai nerašiusi savo paveikslų pavadinimų, tik juos „sunumeravusi“, pakvietė tai padaryti. „Man pačiai įdomu, kokiu „kampu“ jūs pamatysite mano kūrinius“, - sakė R. Baukaitė.

Parodą atidaręs Palangos viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys pasidžiaugė, kad susitikti su dailininke atėjo toks gausus palangiškių bei svečių iš kitų miestų būrys. Pasidžiaugė ir tuo, kad jis pats ne šiaip pažįstamas su R. Baukaite – du metus iš eilės jam teko su dailininke bendrauti Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ rengtuose pleneruose. O jų metu jis įsitikinęs, kad R. Baukaitė – ne tik įdomi kūrėja, bet ir puiki pašnekovė bei bičiulė. Tačiau, pasak K. Rudžio, apie dailininkės kūrybą jis išmanąs nedaug, tad žodį perdavė dailininkei Redai Ščerbakovienei.

„Kai paroda prasta, jai eksponuoti reikia prestižinių salių, o į jos atidarymus kviečiami garsius vardus turintys žmonės. Kai paroda gera, kai ji savyje, kaip ir jos autorius, talpina viską: protą, tiesą, sąžinę, talentą ir kūrybingumą, – tokio „anturažo“ nereikia – kūriniai kalba patys už save. R. Baukaitė, kurios dešimtąją personalinę parodą čia matome, yra tvirtas ir aiškus žmogus, turintis ką pasakyti ir žinantis, kaip tai perduoti žiūrovui. O tai, ką ji išdarinėja pieštuku, išties yra aukščiausias grafito pilotažas. Daug žmonių, vadinančių save dailininkais, piešti nemoka. O Rimai galima pasakyti patį didžiausią komplimentą: tu tikrai moki piešti“, – kalbėjo R. Ščerbakovienė.

Kaip sakė Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje direktorė Kristina Jokubavičienė, smagu matyti Palangoje taip gausiai parodos atidarymą susirinkusią publiką. Ir kiek įžeidu, kad pirmasis „Matymo kampo“ pristatymas vyksta ne Klaipėdoje, o Palangoje.

„Ak, tie kampai, ak, tas viesulas, vardu Rima, – šypsojosi K. Jokubavičienė. – Žiūriu ir džiaugiuosi, tiesiog skoniuosi jos pieštuko šuorais. Laimingi tie žiūrovai, kurie turi progą ir galimybę išvysti Tavo darbus, dar laimingesni tie vaikai, kuriuos Tu mokai. Tikėjausi šioje parodoje pamatyti tvirtus, „konstruktyvius“ darbus, ir labai apsidžiaugiau juose išvydusi ir daug netikėtų momentų, netikėtų motyvų, pagavusi tai, kas gimsta čia ir dabar. Žaviuosi, kaip gražiai Rima kopia į aukštumą“.

R. Baukaitės su parodos atidarymu atėję pasveikinti kolegos dailininkai ir dailės pedagogai pabrėžė dailininkės kūrinių intuityvumą, ekspresyvumą, pasiektas technologines aukštumas, perpintas emocionalumu. Pedagogės ugdytiniai ir jų tėveliai pabrėžė, jog R. Baukaitė – „superinė“ mokytoja, su kuria galima atvirai kalbėtis ne tik apie dailės dalykus, bet ir pasikalbėti apie širdies bei gyvenimo klausimus.

Pati autorė, padėkojusi visiems susirinkusiesiems, sakė, jog Palanga parodai „Matymo kampas“ pasirinkta ne atsitiktinai. Bendraudama su „Mosto“ dailininkais bei dalyvaudama pleneruose „Šventosios žemės atminties ženklai“ ji jau eksponavo savo kūrinius bendrose parodose, kurios buvo rengiamos Palangos viešosios bibliotekos salėje.

„Norėjau pasižiūrėti, kaip mano darbai „skambės“ šioje jaukioje ir kompaktiškoje erdvėje. Ir kartu pasitikrinti, kaip mano matymo kampą priims parodos žiūrovai. O kadangi esu mokytoja, parengiau ir „klasės darbus“. Specialiai neužrašiau paveikslų pavadinimų, tik numerius. O prie įėjimo stovi du krepšiukai su popieriumi ir rašikliais. Tad kviečiu visus ant tų popieriaus lapelių parašyti, koks, jūsų nuomone, pavadinimas tiktų vienam ar kitam paveikslui“, – pakvietė R. Baukaitė.

Tad įteikę gėlių puokštes parodos autorei, svečiai ilgai dar nesiskirstė: grožėjosi paveikslais, diskutavo prie jų, ir, slėpdami nuo kitų popieriaus lapelius, rašė juose tuos paveikslų pavadinimus, kurie gimė bežiūrint į R. Baukaitės „Matymo kampo“ kūrinius.