Ar Lietuva yra rojaus kampelis nesąžiningiems darbdaviams?

Palangos tiltas, 2023-02-10
Peržiūrėta
1565
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Ar Lietuva yra rojaus kampelis nesąžiningiems darbdaviams?

Jau seniai lietuviai nebėra vien tik išnaudojama tauta pasaulyje, vis sparčiau jie renkasi kitą barikadų pusę – tampa išnaudotojais, siekiančiais pasinaudoti atvykusiais į Lietuvą dirbti migrantais. Nesąžiningiems darbdaviams yra patraukli ši menkai apmokama darbo jėga, ją išnaudoti padeda ir Lietuvos migracijos įstatymai, pagal kuriuos atvykėliai tampa priklausomi nuo savo darbdavio malonės, net jei šis – prekeivis žmonėmis, siekiantis pasinaudoti įstatymų nežinančiais, šeimas palikusiais žmonėmis, kurie nori užsidirbti. Viena gausiausiai išnaudojančių darbo jėgą sričių vis dar yra statybų sektorius.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) gavo pagalbos prašymą - migrantas sulaukė grasinimų iš darbdavio, kai šis su parankiniais atvyko į namus apsiginklavę šaunamaisiais ginklais, siekdami pamokyti savo uždirbto atlygio reikalaujantį migrantą. 

Aiškinantis situaciją paaiškėjo, jog migrantas atvyko į Lietuvą dirbti vienoje iš Pajūrio statybos firmų individualiu kvietimu, dirbęs gerai, kasdien, be poilsio dienų, be švenčių, be atostogų. Po pusės metų vyras susirgo – kreipėsi į medikus ir sužinojo, kad visą šį laiką dirbo nelegaliai, oficialiai nebuvo įdarbintas. Dėl šios situacijos žmogus pradėjo teirautis įmonės vadovo, tačiau pastarasis vietoj žadėto įdarbinimo ir solidaus atlyginimo, darbininkui pabėrė krūvą grasinimų, atvykęs į namus su ginklu rankoje grasino užmušti savo uždirbtų pinigų reikalaujantį darbuotoją. Agresyvų darbdavį nubaidė tik atvykusi policija, pradėjusi dėl tokio užpuolimo ikiteisminį tyrimą.

Migrantas yra kilęs iš vienos Šiaurės Afrikos valstybių, į kurią taip mėgsta vykti lietuviai atostogų. Į Lietuvą jis atvyko individualiu minėtos Pajūrio statybos firmos direktoriaus kvietimu, kaip geras specialistas. Prieš tai kurį laiką jis jau buvo įsikūręs kaimyninėje šalyje, kurioje gyveno su šeima. Gavęs patrauklų pasiūlymą, darbuotojas sutiko laikinai palikti žmoną ir vaikus, tam, kad užsidirbtų pinigų. Suviliotas pažadais apie solidų atlyginimą, geras sąlygas, lengvą adaptaciją, užsienietis nedvejodamas atvyko į Lietuvą.

 Deja, nieko panašaus čia nerado. Vyrui teko susidurti su rasizmu, panieka, atstūmimu. Migrantas savo teises bandė ginti kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekciją ir Darbo ginčų komisiją, tačiau gautas atsakymas nustebino ir visko mačiusius – šios įstaigos niekuo padėti negalėjo, sumokėta suma viršijo minimalų darbo užmokestį. Visi darbuotojo skundai atmesti, nepaisant, kad patikrinimo metu buvo rasta ir daugiau nelegaliai dirbančių asmenų. Išvada – statybos firma gaus baudą, sumokėję galės tęsti savo darbinę veiklą.

Vyras jaučiasi sužlugdytas, jis nesupranta, kodėl su juo taip elgiamasi, jo tauta svetinga ir maloni visiems atvykusiems, tačiau Lietuvoje panašaus požiūrio nesulaukė. 

Štai Klaipėdoje ieškant buto išsinuomavimui, jis susidūrė su rasizmu - pamatę, jog jis tamsesnio gymio užsienietis, žmonės tiesiog nesileisdavo į kalbas. Galiausiai su gana dideliu sumokėtu depozitu ir kito asmens garantu, jam pavyko, o šalia lauko durų atsirado vaizdo stebėjimo kamera – kad šeimininkė galėtų stebėti, kas vyksta. 

Visi Darbo ginčų komisijos pateikti dokumentai dėl vaikino skundų – lietuvių kalba, jis jų paprasčiausiai neturi galimybės suprasti, vertimo programos tikslumu taip pat nepasižymi. 

Galiausiai migrantas prisipažįsta – namo tuščiomis negali grįžti, šiuo metu jis tariasi su kita statybos firma dėl darbo, tačiau dokumentų tvarkymas net ir turint oficialius leidimus dirbti užtrunka ilgiau nei planuota. Jis nenoriai atsiveria ir apie patiriamą badą dėl pinigų stygiaus, daug kartų dėkoja dėl atnešto maisto paketo.

Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ir paslaugoms, tikimės, kad bent čia bus įvertintos vaikino patirtos kančios, nubausti nesąžiningi darbdaviai dėl savo siekio naudotis menkai apmokamais darbininkais ir tokiu būdu krautis sau turtus. 

Labai tikimės, kad mūsų šalis gali duoti atkirtį tokio pobūdžio „schemoms“.

 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras
Socialinė darbuotoja Emilija Rusteikaitė
http://anti-trafficking.lt/

SOS PAGALBOS NUMERIS +370 679 61617

Šiuo numeriu skambinti mums kviečiame nukentėjusius ir jų šeimų narius, tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite


Statybininkų diena Lietuvoje švenčiama kasmet antrąjį rugsėjo šeštadienį nuo 2000-ųjų, tačiau, skirtingai nei medikų, policininkų ar spaudos dienos, tyliai, be sveikinimų. „Man tai – keista. Juk būtent statybininkų dėka iškyla modernios ligoninės, kiti nuostabūs pastatai.  Kai einu per Palangą, man maloniai širdį glosto, kiek daug pastatų čia mano rankos lietė – paprastai lieju pamatus...


Jau seniai lietuviai nebėra vien tik išnaudojama tauta pasaulyje, vis sparčiau jie renkasi kitą barikadų pusę – tampa išnaudotojais, siekiančiais pasinaudoti atvykusiais į Lietuvą dirbti migrantais. 


Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas.


Dar vienas Palangos kutorto kampelis bus sutvarkytas. Darbai tęsiami ir netrukus bus užbaigti. S. Dariaus ir S. Girėno g. Palangoje.


Nebūtina turėti nuosavą kiemą, jog atrastum erdvę, kurią galėtum puoselėti ir kitiems dar pavyzdį parodyti. Būtent tokią erdvę atrado palangiškė Danguolė Norkienė savo daugiabučio namo Druskininkų g. 9A, kuriame gyvena jau 26 metus, kieme, kur įrengė puikų gėlyną, džiuginantį ne tik kaimynų, bet ir praeivių akis. „Tą darau su didžiuliu malonumu. Visgi turbūt genai nulėmė, jog taip...


Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad Palangoje kiekvienas kampelis aprūpintas parduotuvėmis. Pavyzdžiui, prie Klaipėdos plento čia pat – dvi „Iki“, šalia „Rimi“ ir t.t., ir t.t.


Kai prieš kelerius metus Šventosios verslininkui Gintautui Rekašiui, labiausiai žinomam kaip restorano „Paršelio rojus“ savininkui, prireikė paskolos verslui diversifikuoti – vystyti apgyvendinimo paslaugų verslą – didieji bankai jam atsuko nugarą. „Nesmagiai pasijutau. Pagrindinę įmonės sąskaitą laikau viename dideliame banke jau...


  Įsibėgėja Palangos mėgėjų krepšinio čempionatas, kuriame dalyvauja ir „Palangos tilto“ komanda. Antras rungtynes tokių varžybų debiutantė „Palangos tilto“ komanda žaidė su Šventosios „Paršelio rojumi.“


Darbo vaikams yra ir sunkmečiu

Miglė IVANAUSKAITĖ, 2009 07 10 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė džiaugėsi ir reiškė padėką darbdaviams, ekonominiu sunkmečiu teikiantiems darbo vietų nepilnamečiams, tačiau įspėjo, kad įdarbinat pilnametystės nesulaukusį asmenį, būtina susipažinti su nepilnamečių darbą reglamentuojančiais dokumentais.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius